Nuotekų valymo įrenginiai

Privaloma azoto junginių išvalymo norma mažuosiuose biologinio valymo įrenginiuose aukštesnė nei nitratų norma geriamajame vandenyje. Specialistai ieško atsakymo - cheminė tai, ar korupcinė manipuliacija?

„Jeigu Aplinkos ministerijos specialistai išmanytų biologinio valymo įrenginių technologiją ar neapsimestų neišmanantys, jei būtų kontroliuojamas mažųjų įrenginių nuotekų išvalymo lygis, valymo įrenginiai nebrangtų, jų darbo rezultatai būtų ekologiškesni, o senus įrenginius, jei jie veikia, galima būtų labai paprastai patobulinti, tam yra visos galimybės, jų nereiktų keisti ", - įsitikinęs Inžinerinės ekologijos asociacijos prezidentas prof. dr. Rimantas Pranas Budrys.

Ne paslaptis, kad Lietuvoje tarp biologinio valymo įrenginių gamintojų vyksta aštri konkurencinė kova. Deja, ne visada konkuruojama įrenginių kokybe, darbo kultūra. Pasitelkiamos ir kitos priemonės. Dėl to nukenčia vartotojai, kurie, nė nenutuokdami apie pasekmes, pavyzdžiui, įsigyja pigesnį, bet faktiškai mažesnio našumo valymo įrenginį nei deklaruojamas. Tokio įrenginio darbo rezultatas - didesni dumblo kiekiai, užsikemšantys infiltraciniai šuliniai ir laukai, teršiamas gruntas, dažnesnis įrenginio valymas. Niekas netikrina, ar įrenginys atitinka deklaruojamą našumą.

Dar daugiau painiavos mažųjų biologinio valymo įrenginių rinkoje atsirado, kai  2018 m.  rugsėjo 25 d. Aplinkos ministro įsakymu  buvo pakeistas  „Nuotekų tvarkymo reglamentas". Iki tol mažiesiems biologinio valymo įrenginiams (valantiems iki 5 m³/d nuotekų) nebuvo privalomų išvalyti fosforo ir azoto normų. Deklaruojant kilnų tikslą - kad iš biologinio valymo įrenginių išleidžiamos nuotekos kuo mažiau terštų gamtą, „Nuotekų tvarkymo reglamente" buvo įrašytos privalomos bendrojo azoto ir fosforo išvalymo normos, iki kurių įrenginys privalo išvalyti išleidžiamas nuotekas:  kai į aplinką išleidžiama mažiau kaip 5m³ per parą nuotekų, bendrojo fosforo koncentracija valytose nuotekose negali viršyti 5 mg/l, o bendrojo azoto - 25 mg/l.

Kaip buvo nustatytos normos, kuo jos pagrįstos, lieka tik spėlioti, nes iš dalies jos aukštesnės nei reikalavimai geriamajam vandeniui - pagal galiojančias Higienos normas, vieno iš azoto junginių - nitratų, geriamajame vandenyje gali būti iki 50 mg/l.

Naujiems valymo įrenginiams azoto ir fosforo išvalymo normos bus privalomos nuo 2019 metų lapkričio 1d.  Anksčiau įsigytiems valymo įrenginiams šios normos bus privalomos nuo 2030 metų sausio 1 d.

Viešojoje erdvėje jau pasigirdo minčių, jog teks keisti senus valymo įrenginius. Gamintojai ėmėsi tobulinti valymo įrenginių technologijas, bandyti naujus įrenginius, bet, deja, kai kurie bando manipuliuoti skaičiais ir sąvokomis.

Mažieji nuotekų įrenginiai

Į tai verta pasigilinti, nes, kaip nurodyta minėto „Nuotekų tvarkymo reglamento" pataisose, į aplinką išleidžiamose išvalytose nuotekose bendrojo azoto kiekis neturi viršyti 25 mg/l. Pagal reglamentą bendrąjį azotą sudaro Kjeldalio azotas (organinis ir amonio azotas), prie kurio pridedamas nitritų ir nitratų azotas. Vadinasi, valymo įrenginio bandymo sertifikate turėtų būti nurodomas būtent bendrasis azotas, tačiau kai kurie gamintojai, tyčia ar netyčia, nurodo amonio azotą (NH4-N) procentais, kai kurie - Kjeldalio azotą. Tai reiškia, kad į išvalymo parametrus neįtraukti nitratai ir nitritai. Ar tokį įrenginį galima laikyti atitinkančiu reglamentą ir tausojantį aplinką? Klausimas retorinis, kyla nemenkos abejonės dėl nuotekų išvalymo lygio ir gamtos tausojimo. Juk nitratai skatina dumblių žydėjimą, vandens telkinių uždumblėjimą, žuvų dusimą. Reikštų, kad reglamentas popieriuje gyvuoja sau, o realybė visai kita.

Kai kurie mažųjų biologinių valymo įrenginių gamintojai savo įrenginius testuoja Achene (Vokietija), kai kurie - Lietuvoje veikiančioje akredituotoje ir notifikuotoje Statybos produktų sertifikavimo centro (SPSC) Nuotekų valymo įrenginių laboratorijoje.

Kaip sakė SPSC Nuotekų valymo įrenginių laboratorijos vadovas, ekspertas Arnas Danila, laboratorijoje tiriami tie valymo įrenginių parametrai, kurių pageidauja įrenginio gamintojas - užsakovas. „Vartotojui susigaudyti azoto išvalymo parametruose beveik neįmanoma, reikia labai įsigilinti", - konstatuoja ekspertas.

Galbūt iki lapkričio 1-osios viskas pasikeis ir rinkoje liks tik tie nuotekų valymo įrenginiai, kurių sertifikatuose bus nurodytas bendrojo azoto išvalymo rodiklis.  Tačiau, kaip žinia, technologiniai stebuklai per naktį neįvyksta.

Azoto junginių šalinimo technologija 

„Mes savo valymo įrenginiuose diegiame gana efektyvų ir nebrangų visų azoto junginių šalinimo būdą, kurį atradome ieškodami technologinių sprendimų. Atradome - sąlyginai, šis būdas naudojamas daugelyje šalių ir yra paprastas.  Bet pirmiausia norėčiau šiek tiek paaiškinti, koks yra atskirų azoto junginių  skaidymas ir valymas nuotekose", - pasakoja jau 20 metų mažuosius buitinius nuotekų valymo įrenginius gaminančios įmonės „Švaistė" vadovas Renius Jakas.

Tradiciškai organinis ir amonio azotas (abu jie sudaro Kjeldalio azotą) bei nitritai išleidžiamose nuotekose šalinami reguliuojant deguonies kiekį. Padidinus orapūtės galią, didėja deguonies kiekis, nuotekose mažėja kai kurių azoto junginių koncentracija, sumažinus deguonies kiekį skaidomi kiti azoto junginiai.

Kad iš nuotekų būtų pašalinti nitratai, reikalingos denitrifikuojančios bakterijos, o jos veikia esant deguonies stokai. Vadinasi, viena technologija prieštarauja kitai. Tuomet į nuotekų valymo įrenginį integruojamas laikmatis, kuris reguliuoja deguonies tiekimą, tačiau nitratų irimas priklauso dar ir nuo aplinkos temperatūros bei dumblo kiekio. Visa tai suderinti darosi itin sudėtinga, netgi naudojant  orapūtės laikmatį ir kitus daviklius.

„Nuotekų tvarkymo reglamente" minima, jog bendrąjį azotą galima kontroliuoti pagal dienos vidurkį, kai nuotekų temperatūra yra aukštesnė nei 12°C. Visi specialistai žino, kad aplinkos temperatūrai esant žemesnei nei 12 laipsnių šilumos, azoto koncentracija darosi nekontroliuojama. Vadinasi, realiai azoto valymas mažuosiuose nuotekų valymo įrenginiuose vyksta 5 mėnesius per metus. Darosi suprantama, kodėl kai kurie gamintojai ima gudrauti ir nenurodo bendrojo azoto išvalymo lygio.  Ir technologijos per brangios, ir vartotojams sudėtinga būtų jas reguliuoti", - apie ne visais metų laikais įmanomas pasiekti taršos normas pasakoja „Švaistė" vadovas.

Jis sako, kad įmonės specialistai, ieškodami išeities, aptiko, jog užsienio šalyse azoto junginiai iš nuotekų šalinami probiotikų pagalba.

Probiotikų veikimas valymo įrenginyje

Apie probiotikus esame girdėję iš sveikatos specialistų. Tai gyvi mikroorganizmai, vadinamosios gerosios bakterijos, kurių žinoma daugybė rūšių. Vienokių jų yra žmonių organizme, kitokių - gyvūnų, dar kitokie naudojami maisto pramonėje, gyvūnų pašaruose,  biologinio valymo įrenginiuose.  Kaip pastebėjo Inžinerinės ekologijos asociacijos prezidentas prof. R. Budrys, probiotikai - natūralios kilmės mikroorganizmai, pasaulyje žinomi nuo 1906 metų, tiesa, kurį laiką jie buvo primiršti. Lietuvoje nuo seno žinomi maisto produktai (kefyras, rauginti kopūstai), kuriuose probiotikų dėka vyksta ne  puvimo, o fermentacijos procesai.

„Mažuosiuose aerobinio tipo biologinio valymo įrenginiuose probiotikų technologija irgi pagrįsta fermentacija ir gana paprasta - reikia sukurti tokią denitrifikuojančių bakterijų masę, kuri aktyviau skaidytų azoto junginius. Kalbant paprasčiau - suaktyvinti ar pagerinti biologinio valymo įrenginyje veikiančių mikroorganizmų veiklą. Beje, tiksliau būtų valymo įrenginiuose naudojamus probiotikus vadinti probiotine kompozicija, nes tai įvairių rūšių specifiniai mikroorganizmai. Probiotikai yra pagrindiniai mikroorganizmai, dėl kurių nesusidaro toksinių medžiagų, žūsta patogenai. Tai pasiekiama į valymo įrenginį integravus reikiamą kiekį probiotinės kompozicijos (priklausomai nuo įrenginio dydžio). Galima dar papildomai reguliuoti deguonies kiekius, tuomet aktyviau bus skaidomi kiti azoto junginiai. Mikroorganizmai - galinga jėga, ne visi suvokia, kad, pavyzdžiui, 1 g dirvožemio jų gali būti apie 1 mln. Valymo įrenginyje galima sukurti tokią mikroflorą, kuri veikia labai efektyviai", - apie mikroorganizmų veikimą pasakoja  prof. R. Budrys.

Jis pastebi, kad nemažai šalių nuotekų valymo įrenginiuose probiotikus naudoja dešimtmečius, o Austrijoje probiotikų technologija yra vyraujanti net didesniuose valymo įrenginiuose. Jo teigimu, dėl probiotikų naudojimo nuotekų valymo kaina toje šalyje sumažėjo perpus.

Probiotikai mažuosiuose valymo įrenginiuose

Norint pasiekti gerus azoto junginių išvalymo rodiklius naudojant probiotikus,  buitiniuose valymo įrenginiuose praktiškai nieko nereikia keisti. Kad su probiotikais pasiekiami geri azoto išvalymo rodikliai, UAB „Švaistė" specialistai įsitikino pateikę testuoti savo įrenginius ir panaudoję juose probiotinę kompoziciją su pačių sukurta jų papildymo RMD sistema.

Mažiausio našumo įrenginyje su probiotikais organinio ir amonio azoto bei nitritų ir nitratų išvalymo lygis matavimo dienomis vasario ir kovo mėnesį, kai aplinkos temperatūra buvo -2 /+4^oC, o valymo įrenginyje +6,2/+6,6^o C siekė:

• Amonio azotas  0,306/ 0,513/ 0,284  mg/l;
• Kjeldalio azotas (amonio + organinis) 1,96/ 2,4/ 2,4 mg/l;
• Nitratų kiekis - 29/ 19/ 19 mg/l;
• Nitritų kiekis - 0,366/ 0,374/  0,201 mg/l;
• Fosforo kiekis - 0,99/ 1,01/ 1,28 mg/l;

Rezultatai geresni nei reikalauja „Nuotekų tvarkymo reglamentas".

„Skirtingi įrenginiai, skirtingi probiotikai ir jų kiekiai, skirtinga aplinkos temperatūra - visa tai dar reikia plačiau išbandyti Lietuvos sąlygomis. Bet kitų šalių praktika rodo, kad gamtos dėsniais grįsta technologija yra ir švaresnė, ir pigesnė. Bet pas mus niekas nekontroliuoja mažųjų valymo įrenginių nuotekų išvalymo kokybės. Per metus iš 10-15 tūkst. valymo įrenginių patikrinami  2-3 įrenginiai. Taršos normos, kurios sudėtos į reglamentą, naudingos gamintojams, kurie ta proga kelia įrenginių kainas. Beje, už biologinio valymo įrenginių nuotekų išvalymo kokybę  atsakinga Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba - gyventojai tarnybai gali skųstis, jei nepatenkinti išvalymo lygiu. Tačiau, kaip praktiškai tarnyba gali patikrinti?  Tad iš esmės biologinio valymo įrenginių  kontrolės nėra. Manau, kad azoto, fosforo išvalymo normos - atskirų gamintojų kokurencinė kova, į kurią įsitraukė Aplinkos ministerija. Tik tuomet, kai atsiras valymo įrenginių registras, jų kontrolės mechanizmas, galima būtų kalbėti apie nuotekų išvalymo kokybę ir normas, nes pirmiausia reikia žinoti, kokia yra faktinė situacija, kokiomis sąnaudomis pasiekiamas vienas ar kitas faktinis išvalymo lygis, ar gyventojai finansiškai bus pajėgūs naudoti vieną ar kitą technologiją", - situaciją pakomentavo Inžinerinės ekologijos asociacijos vadovas.

Jo nuomone, specialistų, technologijas išmanančių žmonių trūkumas leidžia nesąžiningiems gamintojams pelnytis  realiai nieko nekeičiant, o gyventojus verčia baimintis, kad  po 2030 metų teks iškasti ir išmesti senus valymo įrenginius. „Biotechnologas paiškintų, kad net ir senuose įrenginiuose yra galimybė pasiekti gerą išvalymo lygį beveik nieko nekeičiant - užtenka dozatorių su fosforą ir azotą valančiais  preparatais, probiotikais, ir įrenginys veiks. Juk svarbiausia yra išvalymo lygis, o ne įrenginys", -  išsigandusius, kad teks keisti neseniai pasistatytus biologinio valymo įrenginius ramina prof. R. Budrys.

Parengta pagal UAB "Švaistė" informaciją