Nemalonu maudytis dumblių plėvele aptrauktame Baltijos jūros ar kito telkinio vandenyje? Toks vanduo ne tik nemalonus dėl drumstumo, bet pavojingas gamtai bei sveikatai. Yra du būdai išvengti vandens „žydėjimo" ar bent jį sumažinti.

Melsvadumblių kolonijos Baltijos jūroje. Helmholzo vandenynų tyrimo centro (Vokietija, Kylis) nuotrauka.

 

Vasaros pabaigoje labai dažnai ramus Baltijos jūros vanduo būna drumstas ir pasidengia plona plėvele, per kurią nemalonu pasinerti į vandenį. Ne vienas gamtosaugininkas pranašauja ateityje šią plėvelę vis storėsiančią ir vis labiau dvoksiančią. Deja, nemažai žmonių mano, kad tai tik nekaltas vandens „žydėjimas". Ar iš tiesų jis toks jau ir nekaltas? Kokia šio reiškinio kilmė, ar tai natūralus gamtos reiškinys ar žmonių veiklos rezultatas? Kokias pasekmes jis gali sukelti?

 

Kodėl „žydi" vanduo?

Drumstas vanduo, nešvari plėvelė, aptraukianti vandens paviršių, dažniausiai susidaro dėl melsvadumblių. Baltijos jūroje aptinkama apie 30 aplinkai kenksmingų dumblių rūšių, tarp kurių labiausiai paplitę melsvadumbliai. Manoma, kad jų yra tiek, jog gali padengti šeštadalį ir daugiau Baltijos paviršiaus ploto. Kai vėjo greitis nedidelis (iki 5 m/s) ir oro temperatūra siekia 20 laipsnių C ir daugiau, tuomet vandenyje suintensyvėja melsvadumblių dauginimasis ir jie susikaupia vandens paviršiuje sudarydami nemalonią ir nešvariai atrodančią plėvelę, apatiniai jų sluoksniai negaudami šviesos pūva ir dvokia. Nusėdusi ir yranti melsvadumblių masė mažina vandenyje deguonies kiekį, jų liekanas skaido bakterijos, dar labiau mažindamos deguonies atsargas vandenyje. Taip sutrinka natūralus ekosistemos ciklas, tai yra viena iš priežasčių, kodėl kartais gaišta žuvys.

Jautresni, alergiški žmonės  išsimaudę dumbliais nusėtame vandenyje skundžiasi pilvo, galvos skausmais, gali pradėti vystytis egzema ar akių uždegimas, dumbliai išskiria pavojingus neurotoksinus.

Šis gamtai ir žmonėms žalingas  reiškinys vadinamas eutrofikacija. Melsvadumblių Baltijos jūroje daugėja dėl vis didesnių iš Kuršių marių patenkančių azoto ir fosforo kiekių. Savo ruožtu į Kuršių marias azoto ir fosforo junginiais užterštas vanduo patenka su upių vandeniu.

Dėl dumblių gausos žūsta žuvys, jie gali sukelti alergijas ir ligas. J. Vanagaites nuotr.

 

„Eutrofikacija yra įvardijama kaip didžiausia Baltijos jūros problema. Šis reiškinys sukeliamas besaikio azoto ir fosforo išmetimo, kuris daugiausia atsiranda dėl neadekvačiai tvarkomų nuotėkų, neatsakingos veiklos žemės ūkyje, transporto sukeliamos teršalų emisijos. Kitaip tariant, svarbiausia eutrofikacijos priežastis yra biogeninių elementų koncentracijos padidėjimas vandenyje dėl padidėjusios jų prietakos į vandens telkinį. Šis reiškinys susijęs su intensyvia žmogaus ūkine veikla.

Ekologiniu požiūriu eutrofikacija reiškia sumažėjusią rūšių įvairovę, pokyčius rūšių santykiuose ir toksiškumą. Neišvengiamai tai turi įtakos ir žmogui, nes lieka mažiau galimybių tokiai veiklai kaip žvejyba, medžioklė ar estetinis gėrėjimasis aplinka, kai kuriais atvejais, pvz., telkiniuose padaugėjus nuodingas medžiagas išskiriančių dumblių, kyla grėsmė žmogaus sveikatai", - sakoma Aplinkos apsaugos agentūros ataskaitoje.

Labai ryškiai melsvadumblių žala matoma užutėkiuose ir įlankose. Aplinkos apsaugos agentūros nuotrauka.

Azoto ir fosforo šaltiniai - žemės ūkis, pramonė, taip pat buitinės nuotekos. Anot Lietuvos Inžinerinės ekologijos asociacijos pirmininko Rimanto Budrio, blogiausia yra tai, kad kone visų Lietuvos upių vanduo patenka į Kuršių marias, kartu ir azoto ir fosforo junginių likučiai.

 

Buitinių nuotekų išvalymo reikalavimai

Šį kartą nekalbėsime apie centralizuotai dideliais kiekiais valomas nuotekas, kurioms taikomi griežti išvalymo reglamentai.

Šalyje yra daug namų ūkių, įmonių, gyvenviečių, kur naudojami mažieji biologinio valymo įrenginiai. Kadangi jų pavadinime yra žodis „biologiniai" labai dažnai susidaroma nuomonė, kad  nuotekų išvalymo būdas ir efektyvumas draugiški gamtai. Tai tik dalis tiesos, nes biologinis valymas iki galo nepašalina azoto ir fosforo junginių. Deja, to nereikalauja ir įstatymai.

Pagal Nuotekų tvarkymo reglamentą Lietuvoje mažųjų įrenginių (iki 5 kub. m per parą) efektyvumo parametras praktiškai yra tik vienas - į aplinką išleidžiamo biocheminio deguonies kiekis - BDS. Reiktų pažymėti, kad dažniausiai buitinių nuotekų valymo įrenginiai užtikrina gana efektyvų BDS ir kietųjų dalelių pašalinimą, tačiau azoto pašalininimas dažnai siekia tik 10 - 30 proc.(matuojant proc.). Dauguma azoto yra išleidžiama nitratų (NO3 ) forma, kurie yra labai mobilūs dirvožemyje.

Lietuvoje likutiniai azoto ir fosforo kiekiai išvalytose nuotekose, išleidžiamose į gamtinę aplinką, įstatymais nereglamentuojami.

Tiesa, jei nuotekos išleidžiamos tiesiogiai į paviršinius vandens telkinius, jose bendrojo azoto ir fosforo kiekių ribinė koncentracija negali viršyti 12 ir 1,6 mg/l.

 

Vandens žydėjimo problemos sprendimai

 

Buitinė chemija be fosforo 

Skalbiklių sudėtyje esantys fosforo junginiai minkština vandenį, pagerina skalbimo efektyvumą, šalina ir neleidžia susidaryti nuosėdoms. Fosforo junginių yra ir kitose valymo, metalų apdorojimo nuo korozijos priemonėse.

Skalbimo priemonių bei indų plovimo skysčių sudėtyje paprastai yra 30-40 proc. fosfatų, kurie turi fosforo, sukeliančio dumblių dauginimąsi. Skaičiuojama, jog vienas fosforo kilogramas, patekęs į vandenį, patręšia vandenį sukeldamas apie 500 kg dumblių augimą. Fosfatai iš ploviklių sudaro nuo 8 iki 24 proc. (3- 6 tūkstančiai tonų per metus) viso į Baltijos jūrą patenkančio fosforo. Helsinkio komisijos HELCOM duomenimis, jeigu naudotume ekologiškas buitinės chemijos priemones, vandens žydėjimą galėtume sumažinti net 24 procentais!

Lietuvos inžinerinės ekologijos asociacijos pirmininkas Rimantas Budrys mano, kad esame vieninteliai ES, gal greitai būsime vieninteliai ir Europoje, kurie nėra sugriežtinę fosforo kiekio plovikliuose ir skalbimo priemonėse reglamento. „Reglamentavimu įgyvendinti šį uždavinį visiškai nesudėtinga, nėra valios griežtesniam nei leidžia ES normos reglamentui įsivesti, Aplinkos ministerija, matyt, laikosi nuomonės, kad mūsų gamta švari ir papildomai jos saugoti nebūtina".

Dėl ploviklių cheminės sudėties, tarp jų ir fosfatų bei kitų fosforo junginių kiekio plataus vartojimo plovikliuose ir plataus vartojimo automatinėms indaplovėms skirtuose plovikliuose, ES šalyse taikomas 2004 m. kovo 31 d. reglamentas (EB) 648/2004.  Visai kitai buitinei chemijai taikomi bendri cheminių medžiagų reikalavimai pagal REACH reglamentą  Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų - t.y. ženklinimas, pateikimas rinkai ir panašiai.

Reglamentai taikomi tiesiogiai, valstybės narės gali pritaikyti griežtesnius reikalavimus, jei mano, kad tai padėtų apsaugoti žmonių sveikatą ir aplinką. Tiesa, europinis reglamentas palaipsniui griežtėja, fosforo kiekių apribojimai skalbimo milteliuose taikomi nuo 2013 metų birželio 30 d., o nuo 2017 m. sausio 1 d. griežtėja reikalavimai plovikliams, skirtiems automatinėms indaplovėms.

Nepaisant griežtėjančių ES reglamentų, daugelis šalių, saugodamos gamtą, įsiveda dar griežtesnius nacionalinius reglamentus.

 

Cheminis fosforo nusodinimas

Užtikrinti mažas fosforo koncentracijas  nuotekose vien biologiniu nuotekų valymu sudėtinga ir neįmanoma.

Užsienio šalyse ir pas mus gaminami biologinio-cheminio valymo įrenginiai pritaikyti individualiems namams ir gyvenvietėms. Jų veikimo principas pagrįstas dviem skirtingomis technologijomis: aktyviajame dumble gyvenantys mikroorganizmai išvalo nuotekas biologiškai, o cheminiai reagentai nusodina nuotekose esantį fosforą.

Biologiniuose-cheminiuose valymo įrenginiuose nuotekų išvalymo laipsnis siekia 90-98 proc. Tokio išvalymo efektyvumo nepasiekia kiti buitinių nuotekų valymo įrenginiai. Suprantama, kad tokio tipo įrenginiai  brangesni, tačiau jų priežiūra nėra sudėtinga, įrenginiai automatizuoti.

Pasak R. Budrio, pavyzdžiui, Suomijoje nėra nė vieno, net mažiausio biologinio valymo įrenginio, kuris neturėtų fosfatų nusodinimo ir surinkimo technologijos. Jam antrina Artūras Martinėnas, UAB „Wavin Baltic" Požeminių vamzdynų produktų vadovas: „Suomijoje į aplinką galima išleisti tik iki 3 mg/l fosforo išvalytose nuotekose ir toks reikalavimas taikomas visoms valykloms, net mažiausioms. Pas mus, Lietuvoje, visiškai nereikia valyti fosforo iš nuotekų, jeigu nuotekų kiekis neviršija 5 kub.m per parą. 5 kubiniai metrai nuotekų per parą -  tai maždaug 30 žmonių ekvivalentas".

„Wavin Baltic" buvo viena pirmųjų įmonių Lietuvoje pasiūliusi suomiškus biocheminio valymo įrenginius Wavin Labko, pašalinančius nuotekose 90 proc. fosforo. Deja, šiandien jų parduoda tik po kelis įrenginius per metus, nes nėra paklausos. Į Lietuvos upes ir ežerus sunkiasi nuotekų vanduo su nemenkais azoto ir fosforo kiekiais.

 

Lietuvos gamintojai irgi siūlo valyti fosforą ir žiūrėti į miltelių sudėtį

Lietuviškų biologinių nuotekų valymo įrenginių gamintojai - UAB „Traidenis" specialistai sako, kad eutrofikacijos problema opi ir privalome imtis prevencinių priemonių. Gintaras Vinikaitis, UAB „Traidenis" technikos direktorius mano, kad efektyviausias azoto ir fosforo valymo būdas yra biologiniai-cheminiai valymo įrenginiai. „Biologiniai valymo įrenginiai gerai išvalo nuotekas, tačiau vienintelis jų efektyvumo kriterijus -BDS, azoto ir fosforo kiekiai nėra pakankamai pašalinami. Kitų įmonių atstovai, kurie teigia, kad mažuose biologinio valymo įrenginiuose azotas ir fosforas yra šalinami iki leidžiamų parametrų, kalba netiesą, nes tiesiog tų parametrų nėra. Pašalinti fosforą biologiniu būdu yra sudėtinga ir brangu. Biologiškai galima pašalinti tik dalį fosforo, o likusi dalis šalinama cheminiu būdu.

Biologiniu būdu šalinant fosforą reikalingas ir dumblo apdorojimas bei nusodinimas, kadangi fosforas per 15-20 val. atsilaisvina iš dumblo, su kuriuo nusodinamas, ir vėl grįžta nuotekas.

UAB „Traidenis" gaminamuose nuotekų valymo įrenginiuose, kuriuose integruojami cheminiai reagentai, užtikrinamas fosforo pašalinimas. To rezultatas - tausojama gamta".

Kad bent mažu žingsniu prisidėtų prie švaresnio jūros ir ežerų vandens, biologinio valymo įrenginių gamintojai vartotojams rekomenduoja naudoti kuo švelnesnes skalbimo priemones ir ploviklius, netgi sudaro draugiškesnių aplinkai skalbiklių ir valiklių sąrašus.

Iš tiesų, vardan švarios ir  žydros jūros bei jos teikiamos atgaivos, vartotojams vertėtų nepatingėti panagrinėti skalbimo priemonių sudėtį - juk ne visus drabužius būtina skalbti aplinkai kenksmingiausiomis ir stipriausiomis priemonėmis, taip kiekvienas galime bent šiek tiek sumažinti gamtai daromą žalą.

 

Danutė Ramoškevičiūtė

Statybų ir būsto gido Asa.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama.