Valstybės kontrolės auditas, moksliniai tyrimai, savivaldybių būsto fondo ir esamų paramos priemonių analizė - ieškoma geriausio paramos būstui įsigyti modelio.  ASA.LT pirmieji pristato preliminarias tyrimo „Gyventojų galimybės apsirūpinti būstu ir priemonės būsto prieinamumui didinti" išvadas.

2017 metais Valstybės kontrolė atliko auditą, kurio tikslas buvo  įvertinti, ar pasiekti paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti programoje nustatyti tikslai, ar lėšos ir savivaldybių socialinio būsto fondas valdomi efektyviai, racionaliai ir teisėtai .

Audito rezultatuose konstatuota, jog:

• Paramos būstui įsigyti sistema neveiksminga;
• Neišskirtos gyventojų grupės, negalinčios savo pastangomis išsinuomoti būsto;
• Socialinio būsto nuoma neskatina jaunų šeimų uždirbti didesnes pajamas;
• Socialiniu būstu gali naudotis tie, kuriems jis nepriklauso;
• Neveikia naujos paramos priemonės. Nuo 2015 metų patvirtinus naujas socialinės paramos priemones (būsto nuomos ir išperkamosios būsto nuomos mokesčių dalies kompensacijas), esminių pokyčių neįvyko - šią paramą gaunantys asmenys ir toliau laukia socialinio būsto nuomos.
• Vykdomos programos neorientuotos į būsto prieinamumo didinimą;
• Paramos būstui išsinuomoti stebėsena turi trūkumų;
• Socialinio būsto fondo plėtra neprendžia aprūpinimo būstu problemų;
• Valstybės investicijos neišspręs socialinio būsto trūkumo;
• Pasirenkami brangūs būsto įsigijimo būdai. Kokį socialinio būsto fondo plėtros būdą (būstų pirkimą, statybą, nenaudojamų pastatų rekonstrukciją) pasirinkti, sprendžia savivaldybės;
• ES lėšos socialinio būsto plėtrai gali būti panaudotos neefektyviai;

Atsižvelgdama į esamas problemas Lietuvos mokslo taryba paskelbė konkursą ir pradėjo įgyvendinti reikminių tyrimų projektą „Gyventojų galimybės apsirūpinti būstu ir priemonės būsto prieinamumui didinti".

Rengiant projektą orientuotasi į pagrindinę problemą - nepakankamai efektyvų asmenų teisės į būstą užtikrinimą, tiek apsirūpinant gyvenamuoju plotu, tiek viešųjų finansų valdymo atžvilgiu. Nors neseniai Vyriausybei pateiktas naujos redakcijos Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo projektas sudaro prielaidas pozityviems pokyčiams šioje srityje, tikimasi, kad tyrimas pasitarnaus tolesniam situacijos gerinimui.

Preliminarios tyrimo apie galimybes apsirūpinti būstu išvados

Lietuvos energetikos instituto Energetikos kompleksinių tyrimų laboratorijos mokslininkai (V. Bobinaitė, V. Miškinis, A. Pažėraitė, V. Lekavičius, A.Galinis, E.Norvaišas, E.Neniškis) atliko reikminių tyrimų projektą, kuriame nagrinėjo Lietuvos gyventojų apsirūpinimą būstu ir valstybės pagalbos priemones būsto prieinamumui didinti.

Šio projekto tikslas - atlikti gyventojų galimybių savarankiškai apsirūpinti būstu analizę pagal šalies regionus, pasiūlyti kriterijus ir Lietuvos gyventojų, kuriems reikalinga parama, grupėms tinkamas būsto prieinamumą didinančias priemones, sukurti jų taikymo metodiką ir modelį. Projektas vykdomas bendradarbiaujant su Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pareigūnais, atsižvelgiant į ministerijos poreikius ir siekiant atsakyti į svarbiausius klausimus, identifikuotus Valstybinio audito ataskaitoje apie būsto prieinamumą mažas pajamas gaunantiems šalies gyventojams.

Įgyvendinant projektą išanalizuotos valstybės pagalbos priemonės apsirūpinimo būstu srityje bei jų taikymo patirtis Lietuvoje ir užsienio šalyse, atlikti giluminiai interviu su valstybės pagalbos gavėjais bei šioje srityje dirbančiais savivaldybių specialistais, sukurtas mikrosimuliacinis modelis, skirtas esamų ir naujų valstybės pagalbos priemonių kiekybinei analizei.

Europos Sąjungos šalių patirties analizė parodė, kad nėra vieningo valstybės pagalbos apsirūpinant būstu modelio, o pagalbos priemonių taikymas labai skiriasi priklausomai nuo specifinės situacijos. Labai daug įtakos turi nuosavo būsto dalis bendrame būsto fonde, kuri Lietuvoje dėl įvykdytos privatizacijos ir kultūrinių ypatumų yra didelė, kai tuo tarpu Nyderlanduose net 34 procentai būstų yra laikomi socialiniais. Daugelyje šalių linkstama deleguoti funkcijas vietos valdžios institucijoms, į būsto nuomą įtraukti privačius savininkus, daugiau dėmesio skirti tikslinėms gyventojų grupėms. Bendru atveju privatusis ir viešasis sektorius turi aiškiai apibrėžtus vaidmenis - vietos visuomeninės institucijos valdo esamą socialinio būsto fondą, o privataus sektoriaus vaidmuo auga užtikrinant naujo socialinio būsto plėtrą.

Panašias tendencijas atkartoja ir valstybės pagalbos apsirūpinant būstu raida Lietuvoje: vos atkūrus nepriklausomybę teisės aktuose buvo orientuojamasi į būsto įsigijimą ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomą, o nuo 2015 metų įsigaliojo ir tokios modernesnės valstybės pagalbos apsirūpinimo priemonės kaip dalies būsto nuomos išlaidų kompensavimas.

Pusiau struktūruoti giluminiai interviu atskleidė esamos sistemos stipriąsias vietas, silpnybes ir tobulinimo kryptis.

Nustatyta, kad gyventojai yra patenkinti būsto srityje dirbančių specialistų aptarnavimu ir suteikiama informacija, tačiau turėtų būti tobulinamas gyventojų informavimas iki patekimo pas specialistą, nes esama žmonių, kurie apskritai nežino apie galimybę kreiptis pagalbos.

Taip pat atkreiptas dėmesys į procedūrų supaprastinimą, bendradarbiavimo bei informacijos keitimosi tarp valstybės institucijų svarbą, detalesnių socialinio būsto nuomos sutarčių sudarymą, paramos būdų diferencijavimą pagal tipines situacijas ir kitus aspektus.

Kiekybiniai tyrimai buvo atliekami panaudojant mikroduomenų rinkinius, apimančius keletą tūkstančių namų ūkių, informacija apie kuriuos gali būti ekstrapoliuojama siekiant atspindėti visos Lietuvos situaciją.

Sudarytas mikrosimuliacinis modelis leidžia įvertinti, kokia dalis gyventojų (šeimų arba namų ūkių) gali pretenduoti į nagrinėjamą valstybės pagalbos priemonę, kiek tokios priemonės įgyvendinimas galėtų kainuoti, o taip pat signalizuoja, kokia dalis į paramą pretenduojančių gyventojų gauna pajamas, leidžiančias patenkinti būtiniausius poreikius.

Naudojant sukurtą modelį apskaičiuota, kad vienos iš siūlomų priemonių - būsto nuomos kompensacijos skaičiavimas numatant pastoviąją sumą, nepriklausomą nuo šeimos narių skaičiaus, bendrą paramos biudžetą padidintų nežymiai, tačiau ženkliai padidintų šios priemonės patrauklumą tarp vienišų asmenų.

Kaip projekto rezultatas parengtos rekomendacijos apima ne tik jau minėtas priemones, bet ir pasiūlymus:

• Formuojant socialinių būstų fondą prioritetą teikti pirkimui ir nuomai, o ne naujų būstų statybai;
• Skatinti būsto nuomos rinką neapmokestinant gyventojų pajamų, gautų iš valstybės remiamos būsto nuomos;
• Rodiklius, pagal kuriuos nustatoma teisė į paramą sieti su vidutiniu darbo užmokesčiu, tam, kad sistema galėtų pati prisitaikyti prie besikeičiančios situacijos;
• Esamiems valstybės pagalbos (pvz., socialinio būsto) gavėjams ribą, nuo kurios atsisakoma teikti paramą arba keičiama jos forma susieti su pajamų slankiuoju vidurkiu ir kt.

Išsamesnius tyrimo rezultatus ir siūlymus pristatysime kituose ASA.LT straipsniuose.

V. Bobinaitė, V. Miškinis, A. Pažėraitė, V. Lekavičius, Lietuvos energetikos instituto Energetikos kompleksinių tyrimų laboratorija

Tyrimą „Gyventojų galimybės apsirūpinti būstu ir priemonės būsto prieinamumui didinti"  finansuoja Lietuvos mokslo taryba (sutarties Nr. S-REP-18-2). Tyrimas įgyvendinamas bendradarbiaujant su Lietuvos Respublikos socialinės  apsaugos ir darbo ministerija.