Virtuvė turi atlikti net kelias funkcijas: joje turi būti patogu gaminti, smagu kasdien valgyti, bendrauti su namiškiais ir svečiais. Trys virtuvės planavimo etapai.

 

Gerai įrengta virtuvė yra tokia, kurioje patogu gaminti ir kurioje nesudėtinga palaikyti švarą ir tvarką. Maksimaliai išnaudodami esamą erdvę, suplanavę patogią darbo zoną ir pasitelkę kokybišką įrangą bei baldus,  bet kurioje virtuvėje, nepriklausomai nuo jos dydžio, sukursite jaukią atmosferą, kur smagu gaminti valgį, bendrauti, ilsėtis. Trys tobulos virtuvės įrengimo žingsniai yra:

• Teisingai ir patogiai suplanuota erdvė;
• Patogi maisto gaminimo zona ir kokybiška virtuvės įranga;
• Estetiški ir funkcionalūs baldai;

 

 

Virtuvės planavimas ir trikampio taisyklė

Bet kurioje virtuvėje pagrindiniai taškai yra viryklė, šaldytuvas ir plautuvė. Tiek vandens, tiek elektros įvadai paprastai būna fiksuotose vietose, pajungimo taškus galima perkelti nebent nedideliu atstumu. Antraip vamzdynas darosi sudėtingas, užima daug vietos. Todėl, įrengiant naują būstą, dar prieš elektros ir vandentiekio instaliaciją reikia apgalvoti virtuvės planą.

Viryklė, šaldytuvas ir plautuvė turėtų būti išrikiuoti taip, jog atstumas nuo vieno prie kito būtų kuo trumpesnis. Patariama tarp šios įrangos suformuoti 1,5-2,4 m kraštinių trikampį.

Galimi trikampio tarp šaldytuvo, viryklės ir plautuvės variantai esant skirtingam baldų išdėstymui.

 

Plautuvės, šaldytuvo ir viryklės zonos turi atsidurti trikampio viršūnėse. Jei šios zonos bus išdėstytos per toli viena nuo kitos, nemažai laiko praleisite veltui vaikščiodami. Jei jos išdėstytos per arti, darbinis trikampis bus per ankštas ir jausitės suvaržyti. Todėl optimaliausi atstumai tarp trikampio viršūnių - 1,5-2,4 metro. Judėjimui neturi trukdyti jokios kliūtys  (spintelės, stalas, kėdės ir kt.). Trikampio zona negali būti praėjime, jos neturi kirsti judėjimas į kitas patgalpas.

Idealus variantas, kai virtuvė erdvi, o jos forma primena „L" raidę - taip ne tik lieka daugiau vietos judėjimui, bet ir pakanka erdvės visiems baldams, galbūt ir virtuvės „salai". Plautuvę bei viryklę tikslinga įrengti prie tos pačios sienos, o šaldytuvą - prie gretimos. Arba plautuvę ir šaldytuvą vienoje pusėje, o viryklę - kitoje.

Jei virtuvės zona kvadrato formos, baldus ir prietaisus rikiuokite „L" raidės forma. Palei sienas sustačius buitinę techniką, virtuvės centre liks pakankamai vietos stalui. Baldus rinkitės šviesių spalvų, kad erdvė optiškai padidėtų, stenkitės kuo mažiau užstatyti grindų plotą rinkdamiesi baldus ant kojelių.

Stačiakampėje erdvėje sujungti šaldytuvo, viryklės ir plautuvės taškus paprasčiau, o zonoje prie vienos sienos, kur dažnai tenka išdėstyti atvirą virtuvę, sudėtingiau. Tokiu atveju planuojama vadinamoji vienos linijos virtuvė, kai visa įranga išdėstyta linijoje palei sieną.

Kad tokia virtuvė nėra labai patogi, labai greit suprato baldų gamintojai ir „išrado" virtuvės salą, kurios pastaruoju metu itin populiarios. Jų funkcionalumas tinka maisto gaminimui, dizainas - svetainei, be to, šis baldas apjungia abi erdves.

Virtuvės sala  plautuve ir kaitlente - estetiška ir funkcionalu. Indukcinė kaitlentė su įmontuotu garų surinktuvu.

Suplanavę viryklės, šaldytuvo ir plautuvės trikampį arba salą, greta plautuvės planuokite darbo zoną - darbastalį. Planuodami įrangos išdėstymą laikykitės šių principų:

• Buitinę techniką, naudojančią vandenį - indaplovę ar skalbyklę, montuokite greta, kad nereiktų vesti vandens toli nuo įvado.
• Jei įmanoma, plautuvę planuokite palei langą, kad būtų natūralus apšvietimas. Kad langas atsidarytų, yra specialių nulenkiamų arba į vidų sustumiamų maišytuvų. Jei plautuvė ne prie lango, pagalvokite apie apšvietimą virš plautuvės.
• Virtuvė turi būti gerai vėdinama, joje neturi laikytis kvapai. Tad būtinai planuokite garų surinktuvą: jis gali būti kabinamas ant sienos arba įmontuojamas į spintelę.
• Jei turite mažą ir siaurą virtuvę, nepulkite į neviltį: nors atrodo, jog tokios formos virtuvėje lieka tik palei sienas išrikiuoti pagrindinę buitinę techniką, tačiau galima rasti ir kitokių sprendimų. Pavyzdžiui, sutalpinti visą reikiamą įrangą palei vieną sieną, o stalą padaryti atlenkiamą nuo sienos ar spintelės, po palange sumontuoti darbastalį, pasirinkti tamsesnių spalvų apatines spinteles, o viršutines - šviesesnių, arba atvirkščiai.

Beveik visos virtuvės jungiamos su svetainėmis, virtuvėse bendraujama, klausomasi muzikos, žiūrimi filmai ir jos seniai jau nėra vien tik maisto gaminimo vieta. Todėl pagalvokite, kur paslėpti puodus, keptuves, indus. Šiuolaikinėse virtuvėse vyrauja skandinaviškas švarus stilius, jose nebesistengiama eksponuoti indų, prieskonių ir panašiai. Atvirkščiai - visą virtuvės įrangą, gartraukius, buitinius prietaisus,  nekalbant apie puodus, stengiamasi uždaryti spintelėse. O tai, kas neslepiama - plautuves, maišytuvus, gartraukius rinkitės kokybiškus ir estetiškus. Ši įranga intensyviai naudojama, todėl turi būti kokybiška, nes ištrupėjusi plautuvė ar apsitrynęs maišytuvo paviršius sugadins net ir brangiausių baldų vaizdą.

Virtuvės plautuvė

 

Virtuvės plautuvė – viena labiausiai apkrautų vietų namuose, todėl renkantis svarbiausia ne išvaizda, o funkcionalumas ir atsparumas. Nuo tinkamai parinktos medžiagos ir dydžio priklauso patogumas dirbti bei įrangos ilgaamžiškumas.

Jei virtuvės baldai gaminami individualiai, verta pirmiausia pasirinkti plautuvę – jos matmenys nulems spintelės konstrukciją ir stalviršio angą. Per maža ar nepatogios formos plautuvė gali apsunkinti kasdienį darbą, todėl svarbu iš anksto įvertinti dubens gylį, plotį ir montavimo tipą (įleidžiamą, po stalviršiu ar ant stalviršio).

Nerūdijančio plieno plautuvės – populiariausia medžiaga dėl higieniškumo, elastingumo ir ilgaamžiškumo. Tokios plautuvės atsparios korozijai ir temperatūros svyravimams, o nukritę indai dažniausiai nesudūžta. Vienintelis trūkumas – laikui bėgant poliruotas paviršius praranda blizgesį, gali matytis smulkūs įbrėžimai.

Granitinės plautuvės išsiskiria tvirtumu ir tyliu veikimu – jos neskleidžia triukšmo bėgant vandeniui, atsparios karščiui ir įbrėžimams. Medžiaga šilta, maloni liesti, o natūralūs atspalviai dera prie įvairių baldų. Tačiau ilgiau laikant kavos ar vyno likučius gali atsirasti dėmių, kurias lengvai pašalina citrinos rūgšties tirpalas.

Keraminės plautuvės – itin kietos ir glotnios, paviršius nebijo smūgių ir nesibraižo. Jų privalumas – lengva priežiūra ir išliekantis blizgesys net po daugelio metų. Dėl didelio tankio paviršiaus jas galima laikyti vienomis higieniškiausių.

Tektonitinės plautuvės – naujos kartos sprendimas, gaminamas iš vulkaninės kilmės kompozito. Jos vizualiai primena granitą, tačiau yra lengvesnės, dar atsparesnės smūgiams ir reikalauja minimalios priežiūros. Kietas, matinis paviršius neįgeria skysčių ir beveik nesibraižo.

Renkantis plautuvę verta atkreipti dėmesį į dubens gylį, dubenų skaičių, nutekėjimo angos vietą ir priedų galimybes. Patogumą padidina stabiliai uždedamos pjaustymo lentelės, nuvarvinimo indai ar tinkleliai, leidžiantys gaminti švariai ir tvarkingai. Dvigubas dubuo – praktiškas sprendimas, kai vienoje dalyje plaunami indai, o kitoje – ruošiami produktai.

Kokybiška plautuvė gali tarnauti dešimtmečius, jei tinkamai prižiūrima. Nerūdijantį plieną pakanka nuvalyti švelnia kempine, granitui ir keramikai tinka neutralūs valikliai be abrazyvų. Reikėtų vengti agresyvių cheminių priemonių, nes jos gali paveikti paviršiaus struktūrą.

Virtuvinis maišytuvas 

Virtuvinis maišytuvas kasdien naudojamas dešimtis kartų, todėl jo pasirinkimas tiesiogiai lemia darbo patogumą ir priežiūros paprastumą. Svarbiausi aspektai – ergonomiška konstrukcija, tinkamas snapelio aukštis, srovės pobūdis ir patikimos medžiagos.

Maišytuvas turi būti pritaikytas prie plautuvės gylio ir darbo zonos. Per žemas snapelis apsunkina didesnių indų plovimą, o per aukštas – sukelia taškymąsi. Optimalu, kai vandens srovė krenta į kriauklės centrą. Renkantis verta įvertinti, ar maišytuvas turi pasukamą snapelį, leidžiantį lengviau dirbti su dvigubomis plautuvėmis.

Šiuolaikiniai maišytuvai turi aeratorius, kurie formuoja lygią, netaškančią srovę. Laminarinės tėkmės technologija sumažina oro burbuliukų susidarymą, todėl vanduo teka švelniai ir tolygiai, neaptaiško aplinkinių paviršių. Kai kuriuose modeliuose aeratoriai gali būti išimami ir lengvai išvalomi nuo kalkių.

Dažniausiai pasirenkami vienos svirties maišytuvai – jie leidžia greitai reguliuoti temperatūrą ir srautą. Dviejų rankenėlių konstrukcija tinka tiems, kurie vertina tikslesnį valdymą, tačiau ji mažiau patogi, kai rankos užimtos. Svirties eiga turėtų būti lengva, o temperatūros reguliavimas – tolygus.

Virtuvėje ypač patogūs maišytuvai su lankstaus vamzdžio konstrukcija. Juos galima lengvai pasukti ar pakelti aukščiau, todėl patogu pripildyti aukštus puodus, indus ar vazas. Lankstus vamzdis laikosi stabiliai, negrįžta į padėtį savaime, todėl juo patogiau naudotis nei ištraukiamo snapelio modeliais, kuriuose kartais dėvisi žarnelės mechanizmas. Be to, tokie maišytuvai paprasčiau valomi ir pasižymi didesniu patikimumu ilguoju laikotarpiu.

Ištraukiamo vamzdžio maišytuvai taip pat funkcionalūs, nes leidžia plauti produktus ar kampus, kurių nepasiekia įprasta srovė. Tačiau juose daugiau judančių detalių, todėl reikia periodiškai patikrinti žarnelės sandarumą ir tvirtinimą.

Maišytuvai gaminami iš žalvario, nerūdijančio plieno ar kitų korozijai atsparių lydinių. Paviršius gali būti chromuotas, satininis, juodas ar bronzinis. Blizgūs paviršiai vizualiai išplečia erdvę, tačiau rečiau paslėpia vandens lašus, o matiniai atrodo santūriau ir lengviau prižiūrimi. Svarbiausia, kad danga būtų atspari įbrėžimams, temperatūros pokyčiams ir cheminiams valikliams.

Kad maišytuvas ilgai išlaikytų funkcionalumą, kartkartėmis verta išvalyti aeratorių ir patikrinti sandariklius. Paviršių geriausia valyti minkšta šluoste arba kempinėle, nenaudojant abrazyvinių priemonių. Aukštos kokybės keraminės kasetės ir tvirti vidiniai vožtuvai užtikrina, kad maišytuvas veiks tiksliai ir be varvėjimo daugelį metų.

Virtuvės gartraukiai

Atviro tipo virtuvėse garų surinktuvas yra ne tik patogumo, bet ir higienos dalis – jis pašalina kvapus, garus bei riebalų daleles, susidarančias gaminant maistą. Tinkamai parinktas įrenginys padeda išlaikyti švarų orą ir apsaugo baldus bei sienas nuo riebalų apnašų.

Pagal veikimo būdą garų surinktuvai skirstomi į ištraukiamuosius ir cirkuliacinius.
Ištraukiamieji jungiasi prie ventiliacijos šachtos ir išleidžia orą į lauką. Jie efektyviausiai pašalina drėgmę ir kvapus, tačiau reikalauja ventiliacijos kanalo ir tinkamo ortakių įrengimo.
Cirkuliaciniai garų surinktuvai veikia uždaru ciklu – oras filtruojamas aktyvintos anglies filtrais ir grąžinamas atgal į patalpą. Toks sprendimas patogus, kai nėra galimybės prijungti prie ventiliacijos sistemos. Anglies filtrus reikia periodiškai keisti, kad būtų išlaikytas veiksmingumas.

Pagal montavimą garų surinktuvai gali būti:

• Integruojami į spinteles – tinka mažoms virtuvėms, išlaiko vientisą baldų liniją.

• Lubiniai ar įmontuoti į kaitlentę – modernus sprendimas, kai norima išlaikyti atvirą erdvę be kabančių elementų.

• Sieniniai ir saliniai (erdviniai) – montuojami virš viryklės arba virtuvės salos, dažnai turi dekoratyvinį vaidmenį.

Korpusai dažniausiai gaminami iš nerūdijančio plieno, stiklo ar stiklo keramikos, o integruotas apšvietimas apšviečia kaitlentės zoną ir palengvina darbą.

Garų surinktuvo efektyvumą lemia jo oro ištraukimo galia, kuri nurodoma kubiniais metrais per valandą (m³/val.). Vidutinio dydžio virtuvei pakanka 400–600 m³/val. galingumo įrenginio, o didesnėms patalpoms rekomenduojama 700 m³/val. ir daugiau.
Triukšmo lygis dažniausiai siekia 60–70 dB, o tyliausi modeliai veikia vos 40 dB režimu. Svarbu, kad garų surinktuvas turėtų kelis greičio režimus, leidžiančius pritaikyti veikimą prie gaminimo intensyvumo.

Kiekviename garų surinktuve yra riebalų filtras, sulaikantis ore esančias daleles. Metaliniai filtrai yra daugkartiniai – juos galima išimti ir plauti. Aktyvintos anglies filtrai naudojami cirkuliaciniuose modeliuose, jie sugeria kvapus ir turi būti keičiami kas kelis mėnesius. Reguliari filtrų priežiūra užtikrina stabilų oro srautą ir ilgesnį įrenginio tarnavimo laiką.

Garų surinktuvas vis dažniau tampa interjero dalimi. Šiuolaikiniai modeliai pasižymi minimalistiniu dizainu, stiklo ar plieno apdaila, liečiamais valdikliais, automatinio išsijungimo ir apšvietimo reguliavimo funkcijomis. Nepaisant išvaizdos, svarbiausia išlieka veikimo efektyvumas – kad oras virtuvėje išliktų švarus ir gaivus net intensyviai gaminant.

A++ klasės namuose, kuriuose konstrukcijos itin sandarios, gartraukio veikimas tiesiogiai veikia visos vėdinimo sistemos balansą. Kai gartraukis įjungiamas ir ištraukia orą tiesiai į lauką, slėgis patalpose greitai sumažėja. Dėl to rekuperatorius ar kiti tiekimo kanalai nebespėja kompensuoti oro trūkumo, o bendras oro srautas sulėtėja. Gartraukis ima veikti neefektyviai, nes nebeturi iš kur traukti oro – ventiliatorius „vakuumuoja“, oro cirkuliacija sutrinka, o dalis patalpų lieka be reikiamos oro apykaitos ar pradeda traukti ora iš kitų patalpų, kaip pvz tualetas. 

Tinkamiausias sprendimas – gartraukio ir rekuperatoriaus automatizuotas sujungimas. Tokiu atveju, įjungus gartraukį, automatikos sistema perduoda signalą vėdinimo įrenginiui pereiti į „gartraukio režimą“: tiekimo ventiliatorius dirba maksimaliu pajėgumu, o ištraukimo – minimaliu. Taip kompensuojamas pašalintas oro kiekis ir išlaikomas slėgio balansas patalpose. Šis sprendimas leidžia gartraukiui veikti pilnu galingumu, o rekuperatoriui – toliau palaikyti pastato mikroklimatą be slėgio svyravimų.

Virtuvės baldai

Virtuvės baldus patariama rinktis šviesius, natūralių spalvų, nors galimi variantai, kai apatinės spintelės tamsios, o viršutinės - šviesios. Dažniausiai baldų ar bent stalviršių spalva derinama su grindų ir/arba sienų spalva.

Virtuvės baldai ant kojelių vizualiai didina patalpą, tačiau, jeigu jos gilios, tai nėra labai praktiškas sprendimas.  Dėl spintelių gylio labai retai kada pasiekiamas grindų kraštas po spintelėmis, ten kaupiasi dulkės. Praktiškesnis variantas yra pastatomos spintelės,  tarpą tarp spintelių ir grindų dengiant grindjuoste. Tuomet toje vietoje nesikaupia trupiniai, daug paprasčiau valyti grindis.

Virtuvėje, kurioje pakankamai erdvės, tikslinga įrengti „salą" - darbastalį, kurį galima naudoti kaip barą, spintelę,  jame įmontuoti viryklę, kad gamindami galėtumėte nevaržomai bendrauti su namiškiais. Rinkdamiesi „salą", ieškokite tokios, kurios visose pusėse būtų įrengtos spintelės ar stalčiai. Mažesnėje virtuvėje geriau tiks apvalios formos „sala", taupanti erdvę.  Beje, gatavos "salos", kuri idealiai tiktų jūsų virtuvei, tikrai nerasite. Ją geriausia užsisakyti pas nestandartinių baldų gamintojus. Nestandartiniams baldams galima išnaudoti kampus, nišas, patalpos aukštį.

Virtuvės "sala" su pietų stalu.

 

Užsakydami individualius virtuvės baldus, ieškokite nedidelių įmonių, meistrų, kurie yra savo profesijos fanatai. Paprastai nedidelės mažesnės baldų gamybos įmonės yra itin lanksčios, prisitaikančios prie įvairių poreikių, ieškančios sprendimų.

Nestandartinius baldus projektuojančios ir gaminančios įmonės „Lavada" vadovas sako, kad pirmasis jų rūpestis susitikus su užsakovu - apžiūrėti ir išmatuoti virtuvę. Tuomet turimai erdvei galima idealiai suprojektuoti baldus, pritaikyti ne tik "salą", bet ir visus kitus baldus, juos tinkamai išdėstyti.

Individuali baldų gamyba reiškia, kad jūs turite galimybę pasirinkti ir furnitūrą - brangesnę, pigesnę, dalinai arba iki galo ištraukiamus bėgelius (šie yra patogesni, nes visi daiktai esantys stalčiuje lengvai pasiekiami, gerai matomi), spintelių dureles - varstomas arba pakeliamas į viršų. Durelės su pakeliama sistema į viršų taupo vietą, dėl švelnaus uždarymo sistema garantuoja tylų net didelių durelių užsidarymą

Kampinėje spintelėje verta įrengti "karuselę". Labai patogiai galėsite išsitraukti visą turinį ir viską aiškiai matyti, labai lengvai bet ką pasiimti. Kad būtų maksimaliai išnaudota erdvė, galima sumontuoti ištraukiamus Cargo krepšius. Tai gali būti krepšys - rankšluostinė, kuri tyelpa net į 150-200 mm tarpą. Puikus pasirinkimas vietoj siauros spintelės.

SVARBU Pasirinkus "push-open" durelių atidarymo būdą (kai jos atsiveria paspaudus ranka), reiktų atkreipti dėmesį į durelių paviršių - jei jis blizgus ir tamsesnės spalvos, geriau rinktis rankenėles. Nuo dažno lietimo durelės nuolat bus "pažymėtos" pirštų antspaudais.

Neretai žmonės, nusipirkę parduotuvėje pamatytus virtuvės baldus, dar ieško, kas  pagamintų vieną ar kitą priedą prie jų - tam tikro pločio ar gylio spintelę ar panašiai. Tai nėra geriausias sprendimas, nes prarandamas vientisumas.

Jei maža ir siaura virtuvės zona pereina į svetainės erdvę, spinteles ir techniką galima sustatyti palei sienas nuo grindų iki pat lubų, išnaudojant patalpos aukštį, o aplink darbastalį palikti šiek tiek erdvės.

Kuo lengvesnės ir šviesesnės bus virtuvės spintelės, tuo ji atrodys didesnė. Derinkite pakabinamų ir pastatomų baldų formas, proporcijas, spalvas, kad vyrautų jaukumas, nesuvaržyta atmosfera. Tai išgelbės virtuvę nuo tipiškos „virtuviškos" išvaizdos, padarys ją panašesne į gyvenamąjį kambarį. Ta pati taisyklė tinka ir darbastaliams - šviesesnės spalvos neįtikėtinai padidina erdvę. Virtuvės atmosferą pagyvina šviesios plytelės, plytelių intarpai.

Įdomių nestandartinių formų baldai virtuvėje sukuria laisvesnę, ne tokią sukaustytą atmosferą. Tamsių spalvų sienos suteikia paslaptingumo. Tokia virtuvė - puiki vieta vakaroti.

Vieninga baltos ir pilkos spalvų paletė kuria šviesią, holistišką visumą.

Geras apšvietimas = jaukesnė aplinka

Bet kurios darbo vietos apšvietimas yra svarbus, o virtuvėje - ypatingai. Virš darbastalio sumontuokite LED juostą arba taškinius šviestuvus. Ant lubų pakabinkite šviestuvą, kuris yra iš atskirų lanksčių dalių, kad galima b ūtų šviesą nukreipti norima kryptimi. Nepamirškite, jog apšvietimas - taip pat ir dekoratyvus akcentas: kabantis šviestuvas virtuvei suteiks ramybės pojūtį ir jaukiai apšvies stalą, o į stiklo paviršius įmontuotos lemputės tamsoje sukurs erdvės įspūdį. Dienos šviesą galima imituoti nišose įtaisytomis LED lemputėmis (jei virtuvėje trūksta natūralaus apšvietimo). Dėl įvairovės ir žaismingumo virtuvėje gali būti daugiau taškinių šviestuvų bei sieninių lempų.

Stalviršiai

Standartinei virtuvei galima įkvėpti naujo žavesio pasirinkus tinkamą stalviršį. Medis visada madingas, teisingai prižiūrimas tarnaus ilgai. Tačiau visgi jis ne toks atsparus kaip naujų technologijų HPL plokštės. Yra galybė  laminato spalvų ir atspalvių, imituojančių natūralią medieną. Daugelis renkasi aukšto slėgio laminato stalviršius. Ir jie visiškai teisūs. Toks  neblunka, nesideformuoja, lengvai prižiūrimas, ilgaamžis.

„Praktiškiau rinktis šiek tiek pamargintą arba medieną imituojantį laminatą, nes ant tokio mažiau matyti įbrėžimai, kurių ilgainiui neišvengiamai atsiranda", - praktine patirtimi dalijasi UAB Lavada specialistai.

Iš darbastalių galima suformuoti platesnį pusryčių stalelį, kampus suapvalinti (tai ne tik gražiai atrodo, bet ir taupo erdvę).

Pusryčių baras puikiai tinka mažesnėse virtuvėse ir yra itin naudingas nuolat užimtų žmonių šeimai, kurioje niekas neturi laiko tokiems formalumams kaip pietūs prie bendro stalo - ypač darbo dienomis.

Akmuo virtuvėje - praktiškiausias ir higieniškiausias pasirinkimas. Ant akmeinių stalviršių itin patogu gaminti valgį nebijant pažeisti paviršiaus. Tai lengvai prižiūrima ir valoma medžiaga.

Keletas praktiškų virtuvės planavimo patarimų

Net jei virtuvė nedidelė, tai nereiškia, kad ji negali būti stilinga ir praktiška - tam tereikia tinkamo suplanavimo ir baldų išdėstymo.

Jei namuose nėra itin daug erdvės, geriausia išeitis - rinktis individualiai gaminamus baldus.

Patalpos plotas nėra toks svarbus, kaip jums atrodo. Su valgomuoju sujungta virtuvė nebūtinai turi būti didelėje erdvėje. Galima įvairiais būdais atskirti valgymo/poilsio zoną. Pavyzdžiui, didelėje virtuvėje "salelė" gali būti naudojama kone viskam - nuo maisto gamybos iki kortų stalo. Mažesnėje virtuvėje labiau tiktų nedidelis pusryčių baras vietoje stalo, tik vietą jam reikia parinkti tokią, kad būtų ir praktiška, ir atvira.

Jei vietos daug, išnaudokite ją protingai. Kartais tenka matyti dideles ir nejaukias virtuves, kuriose tarsi kažko trūksta. Išplanavimo pasirinkimas priklauso nuo pagrindinės virtuvės paskirties - ar ja naudositės tik maisto gamybai, ar ir pasisėdėjimams su namiškiais, ar tai bus ir svečių priimamasis, kiek žmonių joje norėsite sutalpinti ir t.t. Galima visą laisvą erdvę palikti sėdėjimo zonai arba pietų stalui. Prieš planuodami, pabandykite įsivaizduoti visą šeimą, besinaudojančia virtuve dabar ir po kelerių metų.

Virtuvę padalinkite į zonas. Kad atvira virtuvė pasiteisintų, ją reikia padalinti į kelias zonas, kitaip tariant, fiziškai pažymėkite skirtingų erdvių ribas. Tai galima padaryti pastatant barą, skirtinga grindų danga ar apšvietimu.

Dekoruokite paprastai. Geriau rinkitės kokybiškesnę buitinę techniką ir santechniką, nei daug dekoro.  Užsakant individualius baldus yra galimybė vėliau juos papildyti to paties gamintojo gaminiais. Taip nesukursite virtuvėje stilių chaoso, galite virtuvę komplektuoti dalimis.

 

Statybų ir būsto gido Asa.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama.