Ar žinote, kad Rokiškyje jau dvylika metų iš eilės kievieną vasarą vyksta langinių tapymo plenerai, kad mieste ir aplinkiniuose kaimuose jau yra per 300 langų su meniškomis langinėmis, kad jos jau tapo miesto ženklu - galerija po atviru dangumi...

Pirmajame plenere tapytos langinės.Tapytojai Asta Keraitienė ir Rimvydas Pupelis.

Rokiškyje langinių tapymo plenerai vyksta nuo 2005 metų. „Langinės jau tapo vienu iš patraukliausių miesto bruožų. Neseniai jas filmavo iš Japonijos atvykusi grupė, kūrusi filmą apie Europos langus. Jomis domisi turistai, konferencijų, vykstančių mieste ir rajone, dalyviai,", - sako vienas iš idėjos autorių dailininkas Arūnas Augutis. Jis kartu su projekto organizatore Nida Lungiene surengė jau 12-a plenerų, į kuriuos atvyksta ne tik dailininkai bei medžio meistrai iš Lietuvos, bet ir Latvijos, Lenkijos. Užpernai buvo suskaičiuota, kad per 10 metų ištapytos 292  langinės  (daugiau, kaip pusė iš jų dar ir restauruotos), 1 dvipusės durys, kraičio skrynia, 5 namams pagamintos vėjalentės ir lėkiai bei antlangiai ir polangiai.
Tapytomis langinėmis papuošti  Rokiškio Respublikos, Kauno, Kęstučio, Ąžuolų, Sodų, Vilniaus, Mikėno gatvių bei Rokiškio rajono Antakriaunio, Jurgiškių, Kamajų, Margėnų, Bajorų, Juodupės, Salų, Šetekšnių namai bei  Panevėžio dailės galerija „Menų namai".

Langinės Rokiškio Respublikos gatvėje. Autorės - Sigita Klemkaitė ir Eglė Mažuknaitė.

Langinės tapytos Aurimės ir Sigito Daščiorų. Prie namo - tautodailininkas Eugenijus Majauskas, kuris sukūrė šio namo langų puošmenas - polangius, antlangius, stogo vėjalentes ir lėkius.

„Viskas prasidėjo nuo minties, kaip pagyvinti pagrindinės Rokiškio gatvės - Respublikos g., medinius namus, kurių dauguma statyti tarpukario metais ir atrodė labai nešiuolaikiškai. Nida Lungienė ėmėsi rašyti projektus, aš organizavau dailininkus ir taip atsirado langinių tapymo tradicija. Kai kurie namai turėjo langines, bet jos jau buvo apverktinos būklės. Jas suremontavome, ištapėme, po to jau patys gyventojai ėmė prašyti pagražinti namus. Žiūrime, kad namai būtų mediniai, vengiame plastikinės jų apdailos, tariamės su žmonėmis, kad išsaugotų autentiškus fasadus, autentiškų langų išvaizdą. Paskutinius dvejus metus pleneras vyko pagal visuomeninės organizacijos „Tyzenhauzų paveldas" projektą, finansuojamą Lietuvos kultūros tarybos. Ištapėme trijų autentiškų namų Nepriklausomybės aikštėje langines", - apie projektą pasakoja A. Augutis.

Langinių tapymo plenero sumanytojas Arūnas Augutis.

Dailininkas pastebėjo, kad akriliniais dažais ištapytos langinės laikosi labai gerai, dažai atsparūs UV spinduliams. Pirmosios langinės, ištapytos prieš dvylika metų, puošia langus iki šiol, pabluko labai nedaug. Tradicija užsikrėtė keli aplinkinių kaimo turizmo sodybų savininkai, kiti žmonės ėmėsi tapyti patys. „Kaip tik pamatau tokią kūrybą, būtinai nufotografuoju", - džiaugiasi dailininkas.

Langai eksterjero detalė

Kažkada langinės atliko apsauginę funkciją, tačiau šiandien jos - papildoma estetinė namo eksterjero detalė, kuri suteikia unikalumo ir originalumo. Buvusios labai populiarios senovėje ir vėliau tiesiog užmirštos, šiandien jos Rokiškyje išgyvena renesansą.

Arūnas Uogintas iš senos nuotraukos ant langinių nutapė pirmuosius namo šeimininkus. Sodyba  Rokiškio raj. Šetekšnių kaime.

Lietuvoje namai pradėti puošti langinėmis tik XVIII a. pabaigoje ar XIX a. pradžioje Pagrindinė šios eksterjero detalės atsiradimo mūsų regione priežastis - būtinybė apsisaugoti. Neramūs laikai pastūmėjo žmones geriau saugoti savo namus: ant langų uždėti medines lentas ir nuo pašalinių akių, ir nuo smūgių, vėliau lentos tapo langinėmis. Anot dailininko A. Augučio, iš Vokietijos ir Lenkijos atkeliavusios langinės nebuvo laikomos puošybiniu namo elementu, o tik priemone, skirta apsisaugoti nuo nedraugiškų prašalaičių. Langinių užraktas įtaisytas namo viduje garantavo, kad iš išorės jų niekas neatidarys.

Namas Rokiškyje, Respublikos g. papuoštas ne tik langinėmis (tapytoja Asta Keraitienė), bet ir tradiciniais mediniais raižiniais.

Lietuviai visada daug dėmesio skyrė namams, kurie net buvo lyginami su gyva būtybe. Šiaudinis stogas simbolizavo plaukus, durų anga - burną, langai - akis, namo prieangis - nosį. Langinės greitai įsiliejo į šalies tautosaką: žmonės miega užsimerkę, taigi ir namas nakčiai paruošiamas užveriant langines. Tiesa, seniau staliaus darbas buvo brangus, todėl langines turėjo tik pasiturintys gyventojai. Jomis savo namus dažniausiai puošdavo prakutę ūkininkai, mažų medinių dvarų savininkai.

Langinių dekoravimo būdai

Galima išskirti keturis tradicinius langinių dekoravimo būdus. Langinės gali būti puošiamos simetriškais geometriniais ornamentais, jų pagrindui naudojamas ir iškilus simetriškas rombo formos reljefas, dažniausiai dažomas kitokia spalva. Langinėms dekoruoti naudojama ir populiari Lietuvoje drožyba, jos dažnokai puošiamos augalinių motyvų drožiniais. Populiariausias Lietuvoje išlikęs dekoravimo būdas - tapybinė puošyba, vaizduojanti stilizuotą pasaulio medį.

Gyvybės medžio ornamentai. Piešė Arūnas Augutis ir Edmundas Birgėla.

„Palyginti su kaimynėmis šalimis, tradicija langines dekoruoti piešiniais buvo stipriausiai palaikoma Lietuvoje. Kitur jos buvo tiesiog nudažomos keliomis spalvomis pabrėžiant konstrukciją", - teigia A. Augutis.

Namų dekoravimas langinėmis Lietuvoje nėra dažnas reiškinys, tačiau jos paklausios puošiant senus medinius užmiesčio namus, renčiant naujus rąstinius namus, vadovaujantis senoviniais statybos metodais. Šiuolaikinės langinės dekoruojamos tradiciniais būdais (spalvotais rombais, gyvybės medžių piešiniais), tačiau pastebimi nauji motyvai piešinių siužetuose (stilizuotos žmonių ir gyvūnų figūros). Modernėja ne tik langinių puošyba, bet ir jų naudojimo būdai: originaliai ir šmaikščiai dekoruotos langinės gali būti ne tik namo puošybos elementas, bet ir, pavyzdžiui, reklaminės iškabos.

Danutė Ramoškevičiūtė, Rokiškio kultūros centro nuotraukos