Šparagai – labai seniai vartojamos daržovės. Manoma, kad pavadinimas asparagus kilęs iš persiško asparag – daigas, vėliau tokiu pavadinimu paplito Graikijoje, o iš lotynų kalbos per anglų atėjo pas mus. Pirmieji užrašai apie šparagus randami Egipte, seniausioje išlikusioje 3 amžiaus receptų knygoje Apicius. Šparagai, arba smidrai, yra šparaginių šeimos augalai, užaugantys iki 150 cm.

Tai viena pirmųjų pavasarinių daržovių. Maistui vartojami švieži ūgliai. Juose gausu vitaminų: C – 34 mg/100 g, A – 0,25 mg/100 g, B1 – 0,19 mg/100 g, B2 – 0,14 mg/100 g, taip pat magnio, kalio, fosforo, baltymų, angliavandenių, asparagino.

Augalas pakankamai atsparus šalčiams, uždengtas mulčiumi arba sniegu ištveria ir labai šaltas žiemas. Jauni ūgliai gali žūti nuo šalnų, tačiau augalas lieka ir išleidžia naujus ūglius. Optimali augimo temperatūra 15–24 laipsniai, kai tėra 10 laipsnių šilumos –  šparagai menkai auga.  Nereiklūs dirvai, vienoje vietoje gali augti apie 15 metų. Norint gero derliaus reikia prižiūrėti ir tręšti. Beje, šparagai yra dvinamiai augalai: moteriški ir vyriški krūmai. Vyriškos veislės tinkamesnės, nes žaliuoja ilgiau, tai daugiau prikaupia naudingų medžiagų per sezoną, derlius gausesnis. Vyriškų augalų ūglių daugiau, jų skersmuo šiek tiek mažesnis nei moteriškų. Hibridinių veislių (Jersey Giant, Jersey Prince, Jersey Knight, Syn 53, Syn 4-362, UC 157,  Viking KBC)  vyriškų ir moteriškų augalų santykis 3:1.

Šparagai arba smidrai nėra mums neįprastas augalas.  Žalieji šparagai puošia dažną gėlių darželį, jie taip yra valgomi. Naujos šparagų veislės pasižymi pagerintomis savybėmis, jie storesni, geresnio skonio, duoda didesnį derlių. Smidrų daigų galima įsigyti pas oficialų vienos iš didžiausių Olandijos smidrų daigų augintojų kompanijos atstovą Lietuvoje ir Latvijoje Vilmantą Dilką

 

Dirvožemio paruošimas  šparagams

Tinkamiausia neutrali (6–7 pH), gana puri, vandeniui laidi  priesmėlio dirva su daug humuso. Gruntiniai vandenys neturėtų būti aukštai, tačiau dirva turėtų būti neperdžiūstanti. Vieta parenkama saulėta, apsaugota nuo vėjų. Dirva rudenį giliai suariama. Vagos paruošiamos apie 30–35 cm gylio,  40 cm pločio,  užpildomos organika, perpuvusiu mėšlu, durpių - augaliniu kompostu šparagams, neutraliomis durpėmis.  Vagoje kompostu ir perpuvusiu mėšlu užpildoma apie 20 cm, priklausomai nuo grunto sudėties. Iki paviršiaus paliekama  apie 15–20  cm.   Papildomai įmaišoma specialių smidrams skirtų trąšų. Trąšas kartu su daigais galima nusipirkti Vilmanto Dilkos ūkyje.

Sodinant daugiau vagų tarpai tarp jų 120–150 cm. Atstumas daromas įvertinant ir turimą kultivavimo techniką. Labai arti nepatartina sodinti, nes gali plisti grybelinės ligos, labai toli sodinant išsiplečia krūmas, taigi šaugs per dideli ūgliai.

Purioje ir derlingoje dirvoje daromos 15–20 cm gylio vagos, šaknys guldomos be papildomo organikos sluoksnio.

Duobės gylis priklauso nuo dirvožemio sudėties. Mano atveju derlingas sluoksnis iki 20 centimetrų, vidutinis balas tik apie 22-25. Atitinkamai kasu ne mažiau kaip 50 centimetrų gylio ir 60 centimetrų pločio duobę. Derlingas sluoksnis atidedamas šalia, apatinis nederlingas išvežamas.

Mišinys taip pat daromas su proporcijomis priklausančiomis nuo sodinimo vietos grunto. Kuo sunkesnis dirvožemis tuo daugiau durpių dedama, kuo skurdesnis dirvožemis tuo daugiau riekia komposto. Savo atveju dėjau  5 dalis  perpuvusio mėšlo, 15 dalių augalinio komposto, 20 dalių durpių ir likusi dalis buvo viršutinis dirvos sluoksnis. Durpės buvo naudojamos natūralios, todėl pridėta dolomito miltų neutralizuoti durpes ir silpnai rūgštų kompostą.

Durpės, kompostas ir paviršinis derlingas dirvožemis sumaišomas ir sulyginamas grėbliu. Su juo sutrupinami ir grumstai

 

Šparagų daigai

Paprasčiausias būdas pasisodinti savo darže šparagų yra įsigyti brandžius daigus. Tai nesudėtinga padaryti, galima netgi užsisakyti internetu. Pasisodinę šparagus iš daigų, derlių turėsite jau kitais metais. Šparagų (smidrų) daigais prekiaujama Vilmanto Dilkos ūkyje. Šparagų daigai gali būti atsiųsti paštu, arba galima atsiimti Vilniuje. Didelis privalumas,  kad galima pasirinkti iš keletos veislių, ar auginti keletą skirtingų veislių smidrus.

Šparagų daigai supakuojami ir gali būti siunčiami paštu. Mano atveju atsiėmiau daigus atvykus Vilmantui Dilkai į Vilnių

Šparagai dauginami sėklomis, tačiau normaliomis sąlygomis nuo pasėjimo iki pirmojo derliaus praeina 3 metai. Lauke sėjama sušilus dirvai ir orams balandžio pabaigoje arba gegužės mėnesį, kad šalnos nesušaldytų jautrių daigų. Uždarose patalpose sėjama kovo ar balandžio mėn.  Prieš sėjant sėklos mirkomos 3–4 paras, kas parą keičiamame 23–25 laipsnių vandenyje. Sėjama eilėmis kas 15 cm, tarp sėklų 2–3 cm į 3–4 cm gylį. Daigai ravimi, praretinami iki 10 cm. Persodinama kitais metais.  Dar vienas trūkumas, kad smidrų veislių  pasirinkimas itin skurdus.

 

Šparagų sodinimas

Grėbliuku arba rankomis sutrupinami žemės gruntai. Ant paruoštos žemės  dedami smidrai kaip galima plačiau išdėstant šaknis.  Atstumas tarp smidrų daigų 30 - 40 centimetrų.

Smidrai užpilami 5 centimetrų puraus žemės mišinio sluoksniais. Mišinys susideda iš neutralių durpių, augalinio komposto ir dirvožemio mišinio. Santykis priklauso nuo dirvožemio sudėties ir derlingumo. Purumo ir oro laidumo gerai prideda durpės, todėl priemoliams jų daugiau reikėtų naudoti. Derlingumą padidins augalinis kompostas. Išmaišoma atskiroje talpoje (karutis, kietas pagrindas iš skardos ar betono), likę grumstai sutraiškomi rankomis arba grėbliu. Po užpylimo daigų zonos palaistomos.

Daigams pasirodžius paviršiuje ir kiek paaugus pilamas dar vienas apie 5 centimetrų purios žemės mišinio sluoksnis.

Daigai sudedami taip, kad daigai būtų nukreipti į viršų. Atstumas tarp smidrų daigų kupstų 40 centimetrų. Toks šaknų paskleidimas leidžia optimaliai išnaudoti apsodinimo plotą.

Šparagai užpilami panašiu mišiniu kaip ir duobės užpildas. 30- 50 dalių neutralių durpių ir augalinio komposto, likusi dalis dirvožemis. Gautas mišinys turi būti purus, kad kuo mažiau pažeisti daigus ir jiems prasikalti netrukdytų grumstai.

 

Smidrų auginimas

Daigai ravimi ir būtinai purenami, o sausesniu oru – laistomi.  Kiek kitaip auginami baltieji šparagai, jie apkaupiami dirvožemiu apie 20–30 cm, sunkiose dirvose – durpėmis ar pjūvenomis. Viršus išlyginamas ir suspaudžiamas, kad būtų matyti, kai paviršių pasiekia šparagų ūgliai. Papildomai lysvės uždengiamos juoda plėvele. Siūloma dengti plėvele, kurios viena pusė juoda (šaltomis apniukusiomis dienomis) ir kita balta (karštomis, saulėtomis dienomis). Pasiekę paviršių ūgliai nupjaunami specialiu įrankiu prie pagrindo. Pirmaisiais derliaus metais pjaunama apie 20 dienų nuo gegužės mėnesio iki birželio vidurio, subrendę šparagai pjaunami apie 40 dienų. Nuėmus derlių lysvės išlyginamos. Yra ir nekaupiamų žaliųjų šparagų, jie pjaunami prie pat žemės arba keliais centimetrai giliau. Geresnio skonio būna uždengti. Nuėmus derlių, baltieji šparagai nukaupiami, patręšiama 1m² 20 g superfosfato ir 15g kalio chlorido. Rudenį šparagų stiebus reikia nupjauti. Mulčiuojama apie 8–10 cm lapiniu kompostu, durpiniu kompostu ar pjūvenomis. Tarpueiliuose dedamas mėšlas arba perpuvęs mėšlas. 1 hektare auginama apie 20 000 daigų.

Ilgesnis minkštas stiebas išlieka jei smidrai yra apkaupiami papildomu puriu dirvos sluoksniu. Taip pat panašus efektas pasiekiamas dengiant daigus tamsiu audiniu.

 

Šparagų vaistinės savybės

Šparaguose esantis asparaginas medicinoje naudojamas kaip vaistas nuo podagros, jis mažina arterinį spaudimą, raminamai veikia širdį. Šaknų ir ūglių vandeninės ištraukos skatina šlapimo išsiskyrimą. Homeopatijoje ūgliais gydomi šlapimo sistemos sutrikimai, širdies ligos. Negalima naudoti sergant šlapimo takų uždegimu.

Skaniausi 1–2 cm skersmens, apie 20–30 cm ilgio ir neprasiskleidusia galvute. Šparagai valgomi termiškai neapdoroti, virti ir konservuoti.

Gerų receptų iš smidrų / šparagų galima surasti receptų rinkinyje "Smidrų patiekalai".

Statybų ir būsto gido Asa.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama.