Valgomiji gelteklė - daugiametė šakniavaisinė, viena iš pirmųjų pavasario daržovių. Tai astrinių šeimos augalas, kiek panašus į kiaulpienę - ilgais, siaurais, tačiau nekarpytais lapais, panašiais geltonais žiedais. Šaknies žievė juoda (dėl to kartais vadinama juoda šaknimi), vidus baltas arba gelsvas. Maistui naudojama iki 30 centimetrų ilgio, 3-4 centimetrų storio užauganti šaknis. Šaknys turėtų būti kasamos rudenį, tačiau dažniausiai kasamos pavasarį, iš karto išėjus įšalui.

Apačioje gelteklė auginta gerai įdirbtoje dirvoje

Šaknies skonis malonus - jaučiasi saliero, riešuto skonis. Turi daug naudingų organizmui medžiagų, vitaminų C, B, E, rauginių medžiagų, asparagino, inulino. Šios šaknies patiekalus naudinga valgyti diabetikams, sergant podagra, kepenų ligomis, stiprina širdies ir kraujagyslių sistemą, inkstų veiklą.

Gelteklė kilusi iš Pietų Europo ir Artimųjų Rytų. Europoje auginama nuo 16 amžiaus.

Dirvožemis gelteklėms

Gelteklės mėgsta sunkesnę, tačiau gerai įdirbtą, purią, vidutiniškai priesmėlingą arba lengvo priemolio dirvą. Dirva turi būti giliai įdirbta, nes kietoje dirvoje gelteklė ims šaknytis. Vieta parenkama anksti pavasarį. Įdirbant dirvą, į kvadratinį metrą įterpiama apie 30-40 kilogramų perpuvusio mėšlo arba komposto, 60 g kalio druskų, 40-60 g superfosfato.

Gelteklių negalima sodinti po morkų, pomidorų, salierų, špinatų, visų rūšių kopūstų. Geras priešsėlis: svogūnai, porai, agurkai, pupelės, gūžinės salotos.

Gelteklių sėjimas

Gelteklių sėklos daigios 1-2 metus, todėl perkant, reikia atidžiai pažiūrėti į galiojimo datą. Sėjama lauke tiesiai į dirvą, ievai sužaliavus (balandžio pabaiga-gegužės pradžia), pavasarį. Sėjama eilėmis, tarpai tarp eilių 20-30 centimetrų. Vienoje lysvėje gali būti 2-4 eilės. Sėjama 2 centimetrų gylyje, sėklos dedamos 2 cm tarpais, užberiama lengva, tačiau drėgmę gerai laikančia dirva. Geriausias yra durpių, komposto ir smėlio mišinys. Daigai pasirodo po 2-3 savaičių.

Gelteklių priežiūra

Gelteklėms šiek tiek paaugus, jos kas 8-10 centimetrų praretinamos. Naikinamos pikžolės, purenami tarpueiliai. Gelteklėms turėtų būti palaikoma drėgna dirva. Išdygus gelteklėms, kas 10 dienų 2-3 kartus į kvadratinį metrą barstoma 20-30 gramų amonio salietros. Vėliau, iki rugsėjo, kas dvi savaitės tręšiama kalio trąšų tirpalu (20g/1kv.m). Gelteklės gali būti auginamos kelerius metus, tačiau skaniausios pirmametės gelteklių šaknys. Gerai prižiūrėdami, pavasarį iškasite 2-3 centimetrų skersmens ir 20-25 centimetrų ilgio šaknį.

Gelteklė pavasarį

Gelteklių derliaus nuėmimas ir saugojimas

Rudenį, spalio pabaigoje, gelteklės itin atsargiai (nenulaužiant trapių jų šaknų) iškasamos saugojimui. Šaknys sudedamos į drėgną smėlį ir laikomos rūsyje. Pavasarį gelteklės išlaiko žalių lapų kuokštelį, kasamos išėjus įšalui. Antraisiais metais gelteklės subrandina žiedus, norint išsaugoti kokybišką šaknį, žiedynai šalinami. 2-3 metų senumo šaknys yra kietesnės, medėja. Iš kvadratinio metro galima gauti apie 1,5-2 kg derlių.

Gelteklės žydi liepos mėnesį, dažniausiai ne vienu metu. Žiedynas kaip ir pienės, jei nespėsite nuskinti, išnešios vėjas. Renkama kelis kartus per dieną.

Gelteklių ligos

Esant didesnei drėgmei šiltu laikotarpiu, gali susirgti miltlige. Pastebėjus ligą, purškiama 0,5 proc. kalcinuotos sodos tirpalu.

Gelteklės naudojimas ir receptai

Gelteklės naudojamos sriuboms, salotoms, antriems patiekalams; keptos, troškintos ir termiškai neapdorotos. Šaknis apverdama sūriame vandenyje ir gaunama kažkas panašaus į šparagus. Jauni lapai naudojami salotoms. Lapai naudojami konservuojant agurkus, kad suteiktų traškumo.

Džiovinta gelteklės šaknis naudojama kaip ingredientas saldiems patiekalams.

Gelteklės salotos

Gelteklė ir morkos (1:1) sutarkuojamos burokine tarka. Aplaistomos citrinos sultimis, apibarstomos druska, įdedamos žalios petražolės ir raudonėlis. Sumaišoma su aliejumi, grietine arba majonezu.

Statybų ir būsto gido Asa.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama.