Agurkai priklauso moliūginių šeimai (Cucurbitaceae). Jų gimtine tradiciškai laikoma Indija, bet senovėje auginti ir Romoje, Graikijoje. Agurkai - vieni iš nedaugelio vaisių, naudojamų maistui nesubrendę. Jie plačiai naudojami ne tik maisto ruošime: švieži ar salotose, rauginti ir marinuoti, bet ir kosmetikoje. 95 proc. agurko sudaro vanduo, likusią dalį sudaro žmogaus organizmui svarbūs vitaminai, mikroelementai, taipogi saldumą suteikiantys angliavandeniliai. Agurkų sultys padeda pašalinti iš organizmo toksinus, jos puikiai žinomos, kaip natūrali odos priežiūros priemonė.

4 asmenų šeimai pilnai pakaks 10 - 12 agurkų krūmelių. Net be ypatingos priežiūros agurkų krūmas duos apie 10 kilogramų agurkų. Tinkamai prižiūrint derlius gali siekti 20 kilogramų. Pats skaniausias pirmasis derlius kai augalo šaknys  dar maksimaliai derlingame dirvožemyje. 

Dirvožemis agurkams

Agurkus galima sodinti ivairaus tipo dirvose, tačiau geriausiai auga lengvose priesmėlio ir daug organinių trąšų agurkams ar humuso turinčiose dirvose. Agurkų šaknų sistema yra silpna, todėl auginant sunkesnėje dirvoje juos reikėtų kartą per savaitę prie šaknų atsargiai papurenti, kad žemė gerai drenuotusi ir aeruotusi. Pakeisti ir pagerinti nepalankaus dirvos tipo struktūrą bei pakoreguoti pH lygį galima, naudojant preparato Blackjak suspensiją, kurioje visą darbą atlieka naudingos gamtinės rūgštys - huminės, ulminės, fulvinės.

Lauke agurkus geriau išsodinti paliekant apie 1 metro atstumą tarp augalų. Geriausia konfigūracija šachmatinė.

Inovatyvi priemonė REcharge pagerina dirvožemį naudingais gamtiniais mikroorganizmais - grybeliais, kurių dėka palengvinamas maistinių medžiagų įsisavinimas. Tik labai nerekomenduojama maišyti REcharge su fungicidais.

Sodinti toje pačioje vietoje rekomenduojama po 2-3 metų. Negalima sodinti iš karto po kitų moliūginių augalų: aguročių, moliūgų, patisonų. Geriausia, jei prieš tai augo bulvės, pomidorai, kopūstai, pupelės, kiti šakniastiebiniai. Vieta lysvei turėtų būti parenkama šilta ir saulėta. Vietą galima pradėti ruošti rudenį sukasant žemę ir pridedant mėšlo. Dirvos derlingumui pagerinti į 1 m2 verta įterpti 50 gramų superfosfato, porą saujų dolomitinių miltų ar pelenų. Pavasarį, 7-10 dienų prieš sodinimą, į 1 m2 įterpiamas kibiras perpuvusio mėšlo, 100 gr. pelenų ir sukasama. Agurkų šaknų sistema nėra didelė (pasiekia iki 20 centimetrų gylį), todėl sodinant verta atskirai paruošti sodinimo vietas. Perpuvęs mėšlas įterpiamas į sodinimo duobutes arba vageles.

Neturint galimybės parūpinti agurkams tinkamo tipo dirvos galima pagerinti esamą variantą, naudojant mikorizinius grybus Hifas. Šio mišinio mikroorganizmai pagerina ir nederlingas dirvas, leisdamas taupyti trąšas ir drėgmę, o pagrindinė jų paskirtis - užtikrinti persodinamų daržovių sklandesnį prigijimą. Mikorizinės grybienos hifai po žeme naudingai sąveikaus su sodinamų agurkų šaknimis, ko dėka gims stipri papildoma šaknų sistema, tiekianti agurkams žymiai daugiau maistinių elementų ir vandens.

Hifas mikoriziniai grybai padidina skurdžių dirvų derlingumą. Svarbu tik žinoti, kad Hifas grybienai taikomi tam tikri apribojimai - kartu su hifais negalima naudoti fungicidų, kurie gali neutralizuoti visą naudingą Hifas poveikį.

Tam, kad agurkai ateityje nesusirgtų, dirvą ar substratą verta apdoroti preparatu Previcur Energy. Tai fungicidas, apsaugantis agurkus nuo susirgimų ir ligas sukeliančių bakterijų, stabdydamas jų plitimą. Svarbi sąlyga - fungicidą Previcur Energy galima purkšti tik praėjus 3 savaitėms po mikorizinių grybų Hifas panaudojimo, antraip fungicidas pristabdys naudingą Hifas grybienos poveikį.

Kitas agurkų sodinimo būdas - naudojant ne visiškai supuvusi organiką ar mėšlą, kuris supilamas gilau, į 40 centimetrų tranšėją, po busimais augurkais, maišant su gruntu. Ant viršaus užpilamas nemaišyta žemė ir sodinami agurkai. Pūvanti organika išskiria šilumą, kuri papildomai skatina agurkų augimą ir veikia kaip papildoma trąša.

Agurkai Libelle H

Agurkų sėjimo laikas

Agurkai sodinami daigais arba tiesiai į lysvę sėklomis. Iš pakuotės atrenkamos didžiausios ir gražiausios sėklos. Siekiant padidinti moteriškų žiedų kiekį, rekomenduojama sėklas porą mėnesių palaikyti šiltai apie 25 laipsnių temperatūroje prie radiatoriaus. Savaitė prieš sėjimą agurkų sėklos brinkinamos sudėjus į drėgną skudurėlį. Prieš brinkinimą ar sėją nebeicuotas sėklas verta kelioms valandoms pamerkti i kalio permanganato tirpalą (0,5 gr. - 10 litrų). Agurkai bus gyvybingesni , jei sėklas grūdinsite: prieš pat sėją 2-3 dienoms pabrinkintos sėklos skudurėlyje laikomos 0-2 laipsnių temperatūroje. Nereikėtų pamiršti, kad agurkų sėklos išlieka daigios ilgai (5-6 metus), todėl nepasodintas sėklas sudėkite į popierių ir laikykite sausoje šiltoje vietoje iki kitų metų.

Agurkų sėklų beicavimas leidžia sumažinti agurkų ligotumą.

Likus 1 dienai iki planuojamo sėjimo agurkų sėkloms rekomenduojamos dygimą skatinančios mirkymo procedūros Blackjak suspensijos tirpale, paruošiant jį santykiu 5 ml : 1 l vandens. Blackjak sudėtyje esančių huminių ir kitų naudingų rūgščių derinys stimuliuoja dygimo procesus, stiprina daigų ir šaknelių vystymąsi. Altosan B/Zn tinka sėkloms mirkyti prieš sėją (15 ml : 1 l vandens). Padidina atsparumą baltosioms ir pilkosioms apnašoms, lapų kritimui, chlorozei, audinių nekrozei.

Agurkai nemėgsta persodinimo, tad persodinti būtina su kuo didesniu žemių gniutulu. Patogiausia sudygusias sėklas iš karto išsodinti po vieną į plastikinius ar durpinius vazonėlius agurkams, puikiai tinka ir plastikiniai gerti skirti indeliai, kurių galima rasti ir kiekvienoje maisto prekių parduotuvėje. Žemės substratą agurkams paprasčiausia pirkti jau paruoštą, ruošiant patiems - 3 dalys komposto ir 1 dalis daržo žemės. Kibirui daiginimo substrato pridedama 50 gr. kompleksinių mineralinių trąšų (azotas, fosforas, kalis ir visa eilė mikroelemtų) ir stiklinė pelenų arba kas savaitė sudygusius agurkus rekomenduojama palaistyti skystomis kompleksinėmis trąšomis agurkams. Agurkams rekomenduojama naudoti ne mažesnius kaip 5-7 cm skersmens vazonėlius. Nesudaigintas sėklas sodinama po dvi į 1,5 cm gylį, palaistoma, uždengiama drėgmę ir šilumą sulaikančia plėvele ir laikoma 21-28 laipsnių temperatūroje. Sudygus daigams, rekomenduojama 4-7 dienas paauginti vėsesnėje temperatūroje:iki 15-17 laipsnių dieną ir 12-14 laipsnių naktį. Taip auginant neištįsta apatinė agurko stiebelio dalis. Vėliau vėl auginama aukštesnėje temperatūroje: iki laipsnių 20-22 dieną ir 12-14 laipsnių naktį. Prieš agurkų daigų išsodinimą į lauką verta juos pagrūdinti: 7-10 dienų palaikyti 12-17 laipsnių temperatūroje.

 

Sėjant lauke į vieną duobutę sėjamos 3 sėklos. Duobutėje papildomai įmaišoma trečdalis komposto. Jei žemė labai molinga purumą priduos kiek nurūgštintų durpių. 

Sėjant, sėklų reikėtų 15-20 procentų vienetų daugiau, negu planuojama išsodinti daigų. Paprastai nedaigintos agurkų sėklos sudygsta per 5-8 dienas. Kad daigai mažiau ištįstų, vazonėliais su jais reikia kas kelios dienos apsukti. Agurkus reikia laistyti tik šiltu 25-28 laipsnių vandeniu.

Svarbu agurkų daigus neperauginti. Optimalu sodinti sudygusius agurkus po 25-30 dienų, su 3-5 tikraisiais lapeliais. Jei atėjo laikas išsodinti, galima sodinti ir su 1-2 tikraisiais lapeliais. Persodinti peraugę, 40-60 dienų agurkai sunkiai prigyja, dalis jų sunyksta.

Agurkai Dalila H

Agurkų sodinimas šiltnamiuose

Dirvą šiltnamyje reikia paruošti iš rudens arba 1-2 savaites prieš sodinimą. Įrengus šiltanamį pirmais metais reikia gerai patręšti žemę: į 10 m2 įterpiama 30 mėšlo kibirų. Kitais metais įterpiama 10-20 kibirų į 10 m2. Šviežias mėšlas agurkams naudingas ne tik kaip trąša, bet ir kaip aeracijos priemonė, nes pūdamas išskiria anglies dvideginio dujas ( CO2), kurios dirvoje didina jos poringumą ir taip gerina jos aeraciją.

Agurkus reikia dažnai laistyti, todėl žemė apie juos susiplaka. Siekiant to išvengti, perkasant žemę reikia įterpti purenančių priedus: pjuvenų ( pagulėjusių), ekologiškus išdžiūvusius šiaudus, lapuočių medžių žievių, juodųjų durpių. Papildomai į kvadratinį metrą rekomenduojama įterpti pusę litro pelenų ir perkasama 25 cm gyliu.

Dieną prieš sodinant agurkų daigus išsodinant lysves palaistyti vandeniu apie 5-10 litrų kvadratiniam metrui. Jeigu agurkai dar neišdygę, palaistę uždenkite pasodintas sėklas agroplėvele, kad dirva išsaugotų drėgmę ir šilumą.

Ir šiltnamyje, ir lauke geriausia sodinti debesuotą dieną. Jei šiltnamis nešildomas,  agurkai sodinami balandžio antrojoje pusėje, kai nebesitikima didelių šalnų. Jei nusimato šalnų, prie agurkų susmaigstomi vielos lankai arba kuoliukai ir apdengiama agroplėvele.

Sodinami daigai tame pačiame gylyje kaip ir augo nepersodinti, labai svarbu, kad apačioje stiebas nebūtų apsemtas žemių, nes kitaip gali pardėti pūti. Pasodinus būtina palaistyti.

Atstumai tarp agurkų priklauso nuo veislės. Ilgavaisių agurkų viename kvadratiniame metre sodinami 3 daigai. Trumpavaisių - tarpas tarp eilių 40-50 cm, o tarpas tarp daigų 35-40 centimetrų. Agurkai geriau augs juos sodinant šachmatine tvarka, nes gaus daugiau šviesos.

Norint pagreitinti persodinamų į šiltnamio dirvą agurkų šaknų aklimatizaciją laistymui naudoja Kelpak tirpalą, ruošiant jį santykiu 100 ml : 10 l vandens. Laistoma 2 savaites po pasodinimo.

Agurkams įsišaknyti šiltnamyje padės ir Blackjak huminės rūgštys, maišant skystį santykiu 20 ml : 10 l vandens. Blackjak gali pagerinti nepalankios dirvos struktūrą ir aeraciją, išskaidydamas grumstus.

Tankiau sodinti agurkų nerekomenduojama, nes kitaip sparčiau vystysis pagrindinis stiebas, ant kurio daugiausia žydi vyriški žiedai, ir prasčiau augs šoniniai ūgliai su moteriškais žiedais.

Agurkų sodinimas lauke

Žemę daigų sodinimui ir sėjimui reikia ruošti kaip ir šiltnamiams. Agurkų sėklas sėti žemei 10-15 cm gylyje įšilus iki 15 laipsnių. Sėti ar sodinti daigus reikia ne į lygų paviršių, bet į iškilias lysves, nes jas geriau įšildo saulė, o lijant lietui mažiau užsilaikys vanduo - neužmirks agurkų šaknys. Lysvės daromos 60 cm pločio su 40-50 cm tarpais. Dieną prieš sodinant agurkų daigus išsodinant lysves palaistyti vandeniu apie 5-10 litrų kvadratiniam metrui. Palaistę uždenkite agroplėvele, kad dirva išsaugotų drėgmę ir šilumą.

Lietuvoje sėjama gegužės pabaigoje, kai nesitikima didesnių šalnų. Virš lygaus paviršiaus iškeltoje lysvėje daroma apie 5 cm gylio griovelis, į kurį kas 10 cm beriamos sėklos. Jos užberiamos puria žeme 2,5 cm sluoksniu.

Agurkų prigijimą dirvoje ženkliai palengvina naudingų mikorizinių grybų Hifas mišinio mikroorganizmai. Mikorizinės grybienos hifai, aktyvizavus dirvoje, sudaro naudingą aljansą su pasodintų agurkų šaknimis. Hifams ir agurkams bendradarbiaujant vyksta papildomos šaknų sistemos susiformavimas, ko dėka agurkai pasisavins daugiau maistinių medžiagų ir vandens iš dirvos. Hifas suspensija pilama į sodinimo duobes tiesiai prieš sodinukų sodinimą. Turėkite omenyje, kad vienu metu su Hifas nerekomenduojama naudoti fungicidų - reikia palaukti bent 3 savaites.

Optimali dygimo temperatūra 21-23 laipsniai, daigai pasirodo po 4-5 dienų, esant vėsiau (16-18 laipsnių) - po 6-7 dienų. Gegužę ir birželį pirmoje pusėje agurkus reikėtų pridengti agroplėvele. Jiems išdygus galima padaryti paprastą konstrukciją iš sulenktos vielos, kuri pakels plėvelę nuo agurkų.

Pasirodžius tikrajam lapui, agurkai retinami paliekant 1 kv. m 5-6 augalus. Retinant ne ištraukiami, o nugnybiami prie šaknies. Po to rekomenduojama užpilti 3-4 cm sluoksnį purios žemės ar durpių. Suplaktoje, kietoje žemėje agurkai labai prastai dygsta.

Agurkų sodinukai į lauką sodinami sušilus orams apie gegužės pabaigą, birželio pradžią. Pavasarį ar vasaros pradžioje atvėsus orams agurkus reikėtų apdengti agroplėvele.

Lauke pasodintiems agurkams gali grėsti negatyvūs aplinkos faktoriai: naktinės šalnos, kruša, sausra ir vidurvasario karštis. Saugiai ir sveikai išgyventi šiuos nemalonumus (šaltį, karštį, mechaninius pažeidimus) padeda preparatas Terra Sorb Foliar, kurio sudėtyje esančios amino rūgštys atgaivina agurką po patirto streso ir greičiau grąžina jį į normalią būklę. Terra Sorb Foliar ypatingai pagelbsti per sausrą, kadangi jo dėka augalo žiotelės užsidaro, išsaugodamos daugiau drėgmės viduje.

Lauke pasodinti šiltnaminiai agurkų daigai susiduria su itin nepalankiomis salygomis. Dažniausiai labai greitai nudžiūna šiltnaminiai lapai. Tačiau išdygę nauji lapai  jau pristaikę lauko sąlygomis ir paskatina augalą sparčiai augti. 

Sušvelninti nepalankių aplinkos sąlygų neigiamą įtaką agurkams gerokai padeda saugus produktas AMINO PRO, kurio amino rūgštys skatina augalų regeneraciją atsiradus įvairiems pažeidimams. Į produkto sudėtį įeina net 19 amino rūgščių, labai svarbių augalams. Naudojant AMINO PRO žymiai paspartinamas maistinių elementų įsisavinimas per lapus, šaknis, augalai prisotinami gyvybinės energijos.

 

Agurkų priežiūra

Lysvės turi būti švarios, be piktžolių, dirva po laistymo ar lietaus turėtų būti prie augalų purenama. Purenti reikia atsargiai maždaug 2-4 cm gyliu, siekiant, kad nebūtų pažeista šaknų sistema, paliekant prie daigo 5-6 cm apsauginę zoną, vėliau ją išplečiant iki 10-12 cm nuo stiebo.

Agurkai tręšiami skystu 3 dienas paraugintų karvių mėšlu (1:10), pridedant dvi stiklines pelenų kibirui mišinio. Tręšiama kuo arčiau stiebo, nes šaknų sistema nėra plati, be to, rekomenduojama prieš ir po tręšimo gausiai laistyti vandeniu, supurenti dirvą, trąšas sumaišant su dirvožemiu. Pirmą kartą tręšiama, kai agurkai išleidžia 4-5 tikruosius lapus, kitas po 15-20 parų po pirmojo tręšimo, vėliau, derėjimo laikotarpiu kas 10-12 dienų. 1 augalas palaistomas maždaug 1 litru skysto mėšlo mišiniu.

Maistinių medžiagų (ypač kalcio) tiekimą parūpins skysta tręšimo priemonė Microdoctor Ca/Mg, kurio dėka agurkai sparčiau atkuria sveikatą po karščio, šalčio, pesticidų ir kenkėjų padarytos žalos.

Laistyti agurkus reikia gausiai ir būtinai sušilusiu vandeniu. Agurkai nemėgsta chloruoto vandens, todėl negalima naudoti vandentiekio vandens. Geriausia surinkti lietaus vandenį.

Agurkus galima paleisti aukštyn. Sistemų yra įvairių , galima parišti, galima daryti vertikalias ar palenktas groteles. Leidimas aukštyn leidžia auginti agurkus kompaktiškiau. Jei lagurkai leidžiami pažeme, tai reikėtų iš abiejų pusių įrengti greitai nuimamo derliaus lysves - salotas, krapus, gražgarstes, žieminius česnakus. Nuėmus ankstyvą derlių apie liepos menesį rugpjūtį jų vietą užims išsiplėtę agurkai.

 

Agurkai, kurie vegetacijos metu buvo laistomi ir purškiami preparatu ALTOSAN B/Zn, po derliaus nuėmimo žymiai ilgiau išsilaiko sandėlyje. Laistymo metu naudojamas reagentas Gintaro rūgštis padeda agurkams ramiai atlaikyti neigiamus aplinkos faktorius. 1 gramą Gintaro rūgšties reikia ištirpdyti 10 litrų šilto vandens. Agurkų purškimui ir laistymui rekomenduojami ekologiški preparatai Matrinal B, Mimox Zn, Blackjak, Kelpak.

Laistymui naudojamo vandens normomis nustatytas palankiausias rūgštingumas neturi viršyti 6,5 pH (ideale - 5,6-6,3). Preparato Blackjak medžiagos kaip tik skirtos vandens pH koregavimui, norint pasiekti normos.

Pradėjus derėti, agurkus reikia skinti, bent 1-2 kartus per savaitę. Dideli agurkai išnaudoja daug maistingų medžiagų, tad sulėtėja naujų agurkų augimas, be to, skynimas skatina agurką užmegzti naujų vaisių.

Agurkai Melody H

Agurkus reikia periodiškai ravėti. Jei gegužės ir birželio mėnesį kauptuku išravėti išdygusias piktžoles priežiūrai reikės skirti mažiau laiko. Ravima negiliai, kad neiškelti piktžolių sėklų iš gilesnių sluoksnių. Po tokių ravėjimų paviršiuje gerokai apmažėja sėklų paviršiuje. Tada galima agurkus mulčiuoti.

Mulčiavimas turi daug pozityvių pusių. Mulčius apsaugo nuo piktžolių, sumažina vandens išgaravimą. Po mulčiumi aktyviai dauginasi mikroorganizmai kurie pagerina mineralinių medžiagų įsisavinimą. Po mulčiumi padaugėja sliekų kurie išpurena dirvožemį ir pagerina oro patekimą. 

Agurkų tręšimas

Patyręs sodininkas greitai pamato, ko agurkams trūksta.

Jei agurko lapai įgauna šviesiai žalią spalvą su geltonu atspalviu, naujų lapų augimas sulėtėja, apatiniai nusileidžia ir geltonuoja reiškia agurkams trūksta azotinių trąšų. Tokio augalo vaisių užsimezga nedaug, jie smulkūs ir lėtai auga, stiebai ploni, kieti.

Jei lapai mėlynai žali, mažėja, krenta žiedai ir užuomazgos - trūksta fosforo trąšų agurkams.

Lapai tamsiai žali, lapo kraštas pageltonuoja, o po to ruduoja - trūksta kalio trąšų agurkams.

Lapai šviesėja, tampa blyškiai žali su geltonumu, žalia spalva lieka tik prie gyslų, lapai trupa, atrodo lyg nudeginti - trūksta magnio.

Lapai tampa kupoliški, kraštai apmiršta gali būti boro perteklius.

Lapai tampa šiurkštus ir trapūs kai būna kalcio perteklius.

Organinė skystą trąša Yokosan taip pat yra fosforo, kalcio, kalio ir magnio tiekėjas, stimuliuojantis agurkų vystymąsi ir atsparumą, subalansuojantis dirvos pH. Yokosan purškimas naudojamas iš karto persodinimo į dirvą metu, o vėliau - praėjus 1 mėnesiui.

Agurkuose pastebėjus jiems svarbaus fosforo trūkumo požymius naudokite trąšų linijos Kristalon produktus. Trąšų funkcijas augimo metu atlieka preparatas Alsupre S ir aukščiau minėtieji Blackjak ir Kelpak.

Agurkų ligos

Daugiausia agurkus pažeidžia miltligė, baltasis (išsėtinis) ir šakninis puvinys, antraknozė, mozaika.

Miltligė pasirodo ant viršutinių lapų pavieniemis baltomis dėmelėmis. Dėmelės - grybiena ir grybelio sporos. Liga greitai plinta vėsiu, debesuotu oru. Esant 18-20 laipsnių miltligės vystymasis sustoja. Siekiant sustabdyti ligą, šiltnamyje reikia palaikyti agurkams tinkamą temperatūrą ir drėgmę, neleisti stiprios temperatūros kaitos. Lauke miltlige dažniau suserga agurkai, kuriems trūksta vandens. Liga naikinama fungicidais, po derliaus nuėmimo agurkų liekanos sudeginamos. Apsaugai nuo agurkų miltligės skirtas sisteminio veikimo fungicidas Topas 100 EC, kurį reikia naudoti ligos plitimo pradžioje (norma 5 ml : 10 l vandens).

Fungicidas KYTOS, turintis baktericidinį poveikį, aktyvuoja ir stiprina natūralius agurkų savisaugos procesus. KYTOS suveikia kaip induktorius dėl sudėtyje esančios 100 %-inės chitozano hidrochlorido medžiagos.

Baltasis puvinys (išsėtinis) pažeidžia visas augalo dalis. Pažeistos vietos tampa minkštos, slidžios, pasidengia baltomis apnašomis - grybiena, ji vėliau pajuoduoja. Plinta nesilaikant priežiūros taisyklių - jeigu nešalinami geltoni seni lapai, per tankiai susodinta. Žema temperatūra ir didelė oro drėgmė skatina šios ligos plitimą. Liga stabdoma šiltnamyje palaikant geresnį vėdinimą, vengiant didelės temperatūrų kaitos ir kondensato susidarymo ant lapų. Pažeistos vietos šalinamos, purškiama fungicidais. Rudenį agurkų likučiai deginami, žemė turėtu būti dezinfekuojama terminiu (35 laipsnių temperatūroje grybelių sporos žūna) ir cheminiu būdu (pvz. chlorkalkėmis).

Norint išvengti agurkų baltojo ir pilkojo puvinio, chlorozės ir audinių nekrozės augintojas gali imtis preparato ALTOSAN B/Zn purškimo, ruošiant jį santykiu 35-65 ml : 10 l vandens, pakartojant procedūrą kas 1-2 savaites.

Agurkų apsaugos priemonių geresnį įsisavinimą ir prilipimą prie lapų ir stiebų paviršiaus organizuoja preparatas Lip Top Gold, kurios dėka apsaugos medžiagos nenusiplauna ir ilgam išlieka ant augalo.

Šakninis puvinys - grybelinis susirgimas. Apatiniai lapai gelsta ir vysta, apatinė stiebo dalis ruduoja. Vystosi dažniausia, kai agurkai laistomi šaltu vandeniu, dėl per didelių trąšų dozių, esant žemai, iki 17-18 laipsnių oro temperatūrai. Pagrindinės kovos priemonės - neperdozuoti trąšų, laistyti šiltu vandeniu, purenti dirvą.

Kekerinio (pilkojo) puvinio prevencijai praverčia preparatai Mimox Zn ir Copfort.

Antraknozė - taip pat grybelinis susirgimas: ant lapų atsiranda apvaliai kampuotos geltonos spalvos dėmės. Ant vaisių atsiranda rožinės spalvos dėmės.

Mozaika pasitaiko labai dažnai. Mozaikos pažeisti lapai susiraukšlėja, tampa margi. Sutrikus lapų darbui mažėja derlius. Šiltnamiuose reikia sekti, kad oro temperatūra nebūtų žemiau 16-17 laipsnių ir ne aukščiau 35-40 laipsnių. Labai sergančius augalus verta pašalinti, kitus - atjauninti. Ligą platina voratinklinė erkė, gali plisti per užkrėstus darbo įrankius.

 

Agurkų kenkėjai

Purškiamas insekticidas NeemAzal aktyviai naikina amarus, baltasparnius, tripsus, voratinklines erkutes agurkuose, kurie auga šiltnamiuose.

Voratinklinė erkutė - mažas plika akimi vos įžiūrimas voragyvis, gyvenantis apatinėje agurko lapo pusėje. Suaugę vabzdžiai ir jų lervutės maitinasi augalų sultimis. Apie pradurtą vietą ima formuotis šviesus taškas, lapas tampa tarsi marmurinis ir išdžiūna. Spartesniam erkučių plitimui padeda sausas oras, piktžolės. Geriausia natūrali priemonė - palaikyti didesnę drėgmę. Naikinami akaricidais ir insekticidais. Kenkėjų atsparumas šiems preparatams didėja, todėl to paties daugiau kaip du kartus ar kitą sezoną naudoti nerekomenduojama. Naikinti voratinklines erkes padeda priemonė GROBUONIŠKA ERKĖ. Tai naudingi plėšrieji vabzdžiai, mintantys voratinklinėmis erkėmis-kenkėjomis (iki 5 per dieną) ir jų kiaušinėliais.

Tabakiniai tripsai - dar vienas pavojingas agurkų kenkėjas. Tai mažas rudos spalvos vabzdys, čiulpiantis augalo sultis. Įkandimo vietos dėmės turi kampuotą formą. Naikinami insekticidais ir galima nauja biologine priemone - plėšriosiomis erkėmis, kurios gali išnaikinti ir tripsus, ir voratinklinę erkę.

Pasipriešinti voratinklinėms erkutėms, moliūginiams amarams ir tripsams agurkai gali preparato FIZIMITE dėka. Koncentrato aktyviosios medžiagos išvalo agurkų lapų ir stiebų paviršius nuo įvairių nešvarumų (jų tarpe ir amarų išmatos, kuriuose veisiasi jų palikuonys). Tuo pačiu stiprinamas agurkų atsparumas kenkėjams. FIZMITE reikia purkšti iš abiejų lapų pusių.

Kovai su agurkų priešais sodininkai gali privilioti naudingus vabzdžius-entomofagus, ėdančius kenkėjus. Tam rekomenduojama efektyvi priemonė - plėšriųjų vabzdžių viliokliai MagiPal, kabinami kaip pakabukai kas 5-10 metrų. MagiPal talpa užpildyta raudonu skysčiu su entomofagus priviliojančia medžiaga. Į daržą atskubės daug naudingų boružių, žiedblakių, auksaakių ir žiedmusių.

Išvengti grambuolio lervų kenkėjiškos veiklos padarinių padės efektyvi priemonė Nematodai. Sudėtyje yra didelė mikroskopinių nematodų kirmelių koncentracija, kurios įsiskverbia į grambuolių lervas po žeme ir žudo jas, paskleisdamos bakterijas. Nematodai naudojami nuo gegužės iki rugsėjo, dirvai įšilus iki 12-25º C, reguliariai drėkinant dirvą efektyvesniam poveikiui.

Sprendžiant amarų naikinimo klausimą daržininkai turėtų atkreipti dėmesį į naudingų plėšriųjų vabzdžių priviliojimą į agurkų lysves. Pvz., auksaakės minta amarais. Tam siūloma įdomi priemonė veikia AUKSAAKĖ BIOFRIENDS - tai gyvos auksaakių lervos, kurias reikia tik paskleisti amarų veisimosi židinyje (efektas - iki 600 suėstų amarų per dieną).

Baltasparnių naikinimui daržininkas turėtų atkreipti dėmesį į gaudyklę MAGNET yellow. Jos paviršius dengtas lipniais klijais, sugaudančiais baltasparnius. Tinka lauke ir šiltnamyje auginamiems agurkams, pakabinant gaudyklę virš augalų, šiltnamio viduje šalia durų ir langų.

 

Agurkų paruošimas

Agurkai naudojami švieži, iš jų daromos salotos. Konservuojami agurkai tiek marinuoti, tiek parauginti, tiek salotų forma. Ypač skanūs šviežiai parauginti. Šviežiam raugimui netinka tik salotinio tipo ilgavaisiai agurkai. Rauginimui žiemai daugiausiai rekomenduojamos agurkų veislės su stambiais retais kauburėliais ir juodais spygliukais.

Šviežiai rauginti agurkai

1 kilogramas agurkų nuplaunamas šaltu vandeniu, nupjaunami galiukai. Supjaustome aštraus pipiro ankštį, 2 skilteles česnako, 150 gr. didelių krapų stiebų. Indo apačioje dedame daugiau kaip pusę krapų, ant jų vieną prie kito sudedame agurkus, pabarstome pipirų ir česnakų griežinėliais. Vėl dedame krapus, po to, kitą agurkų sluoksnį. Ant viršaus pabarstome didelį šaukštą druskos. Viską užpilame verdančiu vandeniu ir palaikome 2 minutes. Atsargiai skystį nupilame atgal į indą ir dar kartą kaitiname iki užvirimo. Tą patį skystį vėl supilame atgal, uždengiame lėkšte ir uždedame svorį, kuris prispaus agurkus. Po dviejų parų agurkai bus paruošti.

Statybų ir būsto gido Asa.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama.