Pupelių auginimas
Atnaujinta: 2024-07-25

Pupelių auginimas nesudarys didelių problemų net ir pradedančiam daržininkui, nes ši kultūra viena iš mažiausiai reiklių. Pagal vartojimo paskirtį pupelės skirstomos į šparagines ir gliaudomąsias. Šparaginės imamos vartoti, kol sėklos nesubręsta, o ankštys viduje neturi kieto pergamentinio sluoksnio. Gliaudomųjų pupelių maistui naudojamos  tik sėklos.

pupelių auginimas

Pupelių maistinės savybės

Žaliojoje masėje yra 2,72 proc. baltymų, 385 kalorijas viename kg.

Dirvožemis pupelėms

Pupelėms parenkama saulėta ir nuo vėjų apsaugota vieta. Geriausiai tinka puveninga neutralaus PH (5,0-6,8) priesmėlio ar priemolio dirva. Geriausia auginti po kopūstų, bulvių, agurkų, pomidorų, kiek prasčiau po morkų, burokėlių, svogūnų. Dirva ruošiama ir tręšiama iš rudens, 1 kvadratiniam metrui įterpiama 3-4 kg komposto pupelėms, giliai perkasama. Mėšlas dirvoje verčia pupeles auginti žaliąją masę, todėl jo verčiau nenaudoti arba naudoti tręšiant prieš pupeles auginamą kultūrą.

Pavasarį dirva negiliai perkasama, išpurenama. Drėgnesnėse vietose ar dirvose su mažu derlingu sluoksniu lysvės iškeliamos, tai teigiamai veikia ir šaknų sistemos vystymąsi, pagerina dirvos įšilimą ir oro pralaidumą.

Dirvožemis pupelėms

Pupelių tręšimas

Be rudeninio silpno tręšimo organinėmis trąšomis papildomai tręšiama mineralinėmis trąšomis pupelėms. Svarbiausios fosforo ir kalio trąšos, nes azotines trąšas gamina ant šaknų augančios gumbinės bakterijos, bet geram derliui jų neužtenka, todėl ankstyvo augimo laikotarpiu reikėtų negausiai patręšti azoto trąšomis pupelėms. 1 kvadratiniam metrui reikia 20 gr. amoniako salietros, 40-50 g superfosfato, 15 g kalio druskos. Mineralinės trąšos turėtų būti gerai išmaišytos su dirva, nes tiesioginis kontaktas su sėkla sustabdo arba ypač lėtina pupelių augimą. Trūkstant kalio, pupelių ankštys būna kietesnės.

pupelės

Pupelių sėjimas

Pupelės sėjamos padėjus žydėti alyvos, taigi apie gegužės antrąją pusę. Daigai pasirodys greičiau, jeigu sėklos bus išmirkytos šiltame vandenyje, o vėliau nusausintos atvirame lauke. Sėklos užpilamos apie 60 laipsnių šilumos vandeniu, imant apie 80 proc. vandens sausų sėklų. Po 8 valandų vanduo nupilamas, sėklos paskleidžiamos plonu sluoksniu lauke. Norint pratęsti šparaginių pupelių derliaus nuėmimo laikotarpį, sėjama kelis kartus kas 10-15 dienų iki birželio vidurio. Pupelės šilumą mėgstantis augalas, dygsta esant 10-12 laipsnių temperatūros, daigai žūsta esant -1 laipsnio, nors augalai su subrendusiomis ankštimis rudenį gali ištverti iki -4 laipsnių. Optimali žiedų susidarymo ir žydėjimo temperatūra 20-25 laipsniai, esant šaltesniam orui ir didesnei drėgmei, brendimas užsitęsia.

Sėjama į atvirą dirvą apie 3-5 centimetrų gyliu, priklausomai nuo dirvos sunkumo. Krūminių veislių pupelės sėjamos juostomis. Juostoje daromos 2 eilės 20 cm atstumu viena nuo kitos, o tarp juostų paliekami 50-60 centimetrų tarpueiliai, 6-8 centimetrai tarp augalų. Sėjant eilėmis atstumas tarp eilių 35-40 centimetrų.

Pupelių sėjimo laikas

Vijoklinės pupelės sodinamos dviem eilėmis lizdais šachmatiškai. Atstumai tarp lizdų - 0,8-1 m. Lizduose ratu išdėliojama po 5-6 sėklas, atstumai tarp sėklų 5 centimetrai. Sėjama į griovelius apie atramas.

Sėklų pardavėjai nurodo kiekvienai veislei optimalius sodinimo atstumus. Pasėjus verta lengvai žemę paspausti, kad pupeles geriau pasiektų dirvos drėgmė. Taip pat tarpueiliuose užpilti 3 cm komposto pupelėms, kuris saugos dirvos drėgmę ir bus papildoma trąša.

Pupelių priežiūra

Pupelių priežiūra - nuolatinis tarpueilių purenimas, piktžolių šalinimas ir tręšimas. Pirmą kartą žemė purenama, jeigu virš pasėtų pupelių susidaro dirvos plutelė, o jei pasirodė daigai, to daryti negalima, nes yra pavojus nulaužti trapius ūglius. Tarpueilius pirmą kartą purenti gailima tada, kai augalas pasiekia 6 centimetrus, antrą - kai pasirodo pirma pora tikrųjų lapų.

Kai dirva išdžiūna, pupelės apkaupiamos, pirmą kartą iki apatinio lapo pagrindo, antrą kartą dar keliais centimetrais aukščiau. Apkaupimas padeda pupelėms išsilaikyti per stiprų vėją ar lietų.

Pupelių auginimas

Pupelės tręšiamos du kartus. Pirmą kartą tręšiama pasirodžius pirmajam tikrajam lapui. Tręšiama superfosfato (15-20 g), amonio salietros 0,5 g, kalio druskos (10-15 g) mišiniu pupelėms vienam kvadratiniam metrui. Antrą kartą tręšiama praėjus 3 savaitėms, kai pradeda formuotis žiedai. Tręšiama tokiu pat kiekiu superfosfato ir kalio druskos. Daug veiksmingiau trąšas pupelėms laistyti - padaryti tirpalą. Trąšų neturi patekti ant lapų; sausos trąšos barstomos prie pat žemės, skystos pilamos į tarpueilius. Patręšus reikėtų gausiai palaistyti. Pupelės nėra reiklios drėgmei, joms svarbiau šiluma. Laistoma kelis kartus per sezoną ar išdžiūvus dirvai.

Pupeles galima auginti kartu su bulvėmis, kopūstais, pomidorais, agurkais. Vieną eilę pupelių sodinkite kas 4-6 pagrindinės kultūros eiles.

Pupelių derliaus nuėmimas

Šparagines pupeles nuimkite atrankiniu būdu, pupelėms pasiekus kviečio grūdo dydį, apie 8-10 dienų po užuomazgų susidarymo. Skinamos ankštys turi būti trapios, lengvai lūžti. Derlius renkamas kas 3-6 dienas, ryte, nes karštą dieną ankštys greitai vysta. Konservuoti reikėtų tą pačią dieną, nes po kelių dienų ankštys apvysta, netenka 30-50 proc. vitamino C. Priklausomai nuo veislės, derlius būna po 60-70 dienų nuo išdygimo.

Gliaudomų pupelių derlius būna 90-120 dienų nuo išdygimo. Krūmai nupjaunami prie žemės, surišami po 10 krūmų į pundelius ir kabinami tamsioje, gerai vėdinamoje patalpoje. Kai pupelių sėklos išdžiūna, jos išlukštenamos ir dar papildomai džiovinamos paskleidus plonu sluoksniu.

Pupelių veislės

Pagal formą pupelės skirstomos į krūmines ir vijoklines, pagal ankšties struktūrą į gliaudomas ir šparagines, kurios dar gali būti skirstomos į cukrines (pergamentinio sluoksnio ankštyse nėra) ir pusiau cukrines, kur pergamentinis sluoksnis silpnai išsivystęs. Taip pat kai kurios šparaginės veislės turi juostelę ankščių sujungime. Renkantis veislę reikėtų atsižvelgti į norimą vaisių dydį, į tai, konservuosite ar valgysite šviežias, ieškosite ilgiau derančių ar vienu metu subręstančių, būtina atsižvelgti į dirvos tipą ir sklypo apšvietimą, priežiūros galimybes.

Pupelių veislės

 

Veislė Ankstyvumas Aprašymas
IGOLOMSKA Naujiena! LA Labai ankstyva, derlinga veislė. Augalai apie 50 cm aukščio. Gausu baltymų, natrio, folio rūgšties, magnio, geležies, cinko ir vitamino B6. Pupelės - geras vaistas nuo diabeto. Pupelės geriasiai auga esant 20-25 C temperatūrai. Gausu baltymų, natrio, folio rūgšties, magnio, geležies, cinko ir vitamino B6.
Goldstern

VA Vidutinio ankstyvumo. Derlingos, atsparios ligoms, ankštys intensyvios geltonos spalvos iki 15 cm ilgio ir 0,9 cm pločio.
FERRARI

VV Vidutinio vėlyvumo, derlinga žemaūgių šparaginių pupelių veislė. Augalai 35-45 cm aukščio, ankštys žalios, iki 14 cm ilgio. Pupelės tinka šviežiam vartojimui, šaldymui ir konservavimui.
Maxidor

A Ankstyva, derlinga, atspari ligoms šparaginių pupelių veislė. Vegetacijos trukmė - 55-65 dienos. Krūmas 50-55 cm aukščio. Ankštys 13-15 cm ilgio, geltonos. Vartojamos šviežios, konservuojamos, šaldomos.
BERGGOLD (šparaginės) VA

Labai derlinga, atspari ligoms šparaginių pupelių veislė. Ankštys geltonos, apie 12-13 cm ilgio. Tinka perdirbimui ir vartoti šviežias.

SAXA (šparaginės) VA

Maistui naudojamos jaunos šparaginių pupelių ankštys kartu su pupelių sėklomis. Pupelės tinka sriuboms, garnyrams, konservavimui.

SPAGHETTI (šparaginės) VA

Derlinga aukštaūgių vijoklinių šparaginių pupelių veislė, dar vadinama "spagetinėmis" pupelėmis. Labai ilgomis 30-40 cm ankštimis, subtilaus saldesnio nei kitų šparaginių pupelių skonio, tinka vartoti šviežias, šaldyti, konservuoti. Augalams reikalingos atramos.

PURPLE TEEPEE VA

Vidutinio ankstyvumo, labai derlinga vijoklinių šparaginių pupelių veislė. Geriausiai auga esant 20-25 0C temperatūrai, lengvose ir vidutinio sunkumo puriose, apsaugotose nuo vėjų, šiltose dirvose. Daržininkų mėgstamiausia ir vertinama dėl ilgo ir gausaus derėjimo. Violetinės ankštys 12-15 cm ilgio. Tinka šviežiam vartojimui konservavimui, šaldymui.

NATA

VA

Labai derlingos žemaūgės pupelės. Pupelės vartojamos žalios ir džiovintos, sriuboms, salotoms. Pupelės tinaka garnyrams, konservavimui.

THREEFOLD WHITE VV Vidutinio vėlyvumo, produktyvi pupų veislė. Pupos auga kompaktišku krūmeliu, atramų nereikia. Ankštys stambios, sėklos (pupos) baltos, gero skonio. Pupos vartojamas žalios, virtos, tinka šaldymui.
HESTIA (vijoklinės)

VA

Derlinga žemaūgių, iki 0,6 m aukščio, vijoklinių pupelių veislė. Šios vijoklinės pupelės išauga didelės, žalios, skanios ankštys, vartojamos kaip įprastiniųšparaginių pupelių. Dėl puošnių, dvispalvių (raudonos ir baltos sp.) žiedų auginamos ir kaip dekoratyviniai augalai prie tvorų, atraminių sienučių, pavėsinių.

 

Pupelių ligos ir kenkėjai

Antraknozė (degulys) pažeidžia visas pupelių dalis, ypač nesubrendusias ankštis. Pirmąsias dėmes galima rasti vos pasirodžius pupoms. Stipriai pažeistose vietose susiformuoja tamsiai rudos dėmės su tamsiai raudonu apvadu. Liga persiduoda per sėklas ir augalų likučius. Kovojama išlaikant tinkamą agrotechniką: būtina sėjomaina, naudoti tik sveikas sėklas, sergančius augalus patartina apipurkšti 1 proc. bordo tirpalu. Pradėjusios žydėti šparaginės pupelės neturėtų būti purškiamos. Padeda sėklų mirkymas 60 laipsnių temperatūros vandenyje.

Bakteriozė (pupelių riebalinė dėmėtligė): ant lapų, stiebų, pupelių atsiranda riebios dėmės su šviesiu apvadu. Vystantis ligai toliau, dėmės didėja, ruduoja ir išdžiūna. Pažeistos vietos iškrenta. Ant pupelių jos darosi įdubusios, bet neturi apvalios formos, skirtingai nuo antraknozės. Nuo ankščių užkratas patenka ant sėklų, kurios praranda blizgesį ir susiraukšlėja. Užkratas persiduoda per sėklas ir augalų likučius dirvoje. Kovojama kaip ir su antraknoze.

Baltasis puvinys. Pažeistos augalų dalys pasidengia vandeningomis dėmėmis, vėliau baltu vatą primenančiu grybienos sluoksniu, kur formuojasi juodi, lygūs įvairių formų dariniai (skleročiai - grybelių sankaupos). Kovojama taikant tinkamą sėjomainą, naudojant kalio ir fosforo trąšas, sveikas sėklas, sėjant didesniais tarpais dėl geresnio vėdinimo.

Pilkasis puvinys. Užkrėstos vietos tampa pilkos ir minkštos. Vėliau pažeista vieta pasidengia pilkais pelėsiais su smulkiais tamsiais skleročiais. Kovos priemonės kaip ir su baltuoju puviniu.

Pupelinis grūdinukas. Rudai pilkšvi apie 3 mm ilgio vabzdžiai. Lervos vystosi sėklose, išgrauždamos ertmes. Sėkloje matyti šviesesnė dėmelė, pro kurią išlįs išsivystęs vabzdys. Bijo šalčio, patartina pupeles laikyti apie 10 laipsnių temperatūros patalpose, pupeles prieš naudojant maistui palaikyti 60 laipsnių vandenyje.

Šliužai ypač pavojingi pirmomis išdygimo savaitėmis. Maitinasi naktį, kartais suėda vos ne visą augalą. Dieną slepiasi po žemės grumstais. Padės atidus grunto purenimas.

 

Receptai su pupelėmis

 

Mėsos sriuba su pupelėmis

Reikės:

  • pupelių 300 g
  • šoninės 50 g
  • jautienos faršo 200 g
  • šonkaulių 100 g
  • rūkytos šoninės 50 g
  • morkų 150 g
  • svogūnų 100 g
  • kajeno pipirų 2 g
  • bulvių 300 g
  • aliejaus 50 g
  • česnakų 20 g
  • druskos, pipirų, mairūno

Paruošimas. Puode užmerkti pupeles 16-ai val., tame pačiame puode ir vandenyje verdame pupeles. Keptuvėje aliejuje apkepame svogūnus, supjaustytus kubeliais, rūkytą šoninę, faršą. Viską dedame į puodą su pupelėmis, dedame sutarkuotas morkas, supjaustytas kubeliais bulves, šonkaulius, susmulkintus česnakus, pipirus, mairūną, kejeno pipirus ir verdame apie 30-40 min., dedame druską ir užverdame (druską dreikia dėti pabaigoje, kad mėsa nebūtų kieta).

Marinuotos pupelės

Marinatas 1l: šaukštas druskos, 4 šaukštai cukraus, pusė stiklinės 9 procentų acto. Prieskoniams tinka krapai, pipirai, lauro lapai.
Sutvarkytos pupelės kelias minutes apverdamos vandenyje, atšaldomos. Vėliau verdamos marinate apie 10-15 minučių, priklausomai nuo subrendimo, jaunesnės trumpiau, senesnės ilgiau. Pupelių ir marinato  proporcija apie 60/40.
Užpilame sudėtas į stiklainius ankštis ir užsukame dangtelius.

Pupelių kotletukai
Mėsos sriuba su pupelėmis
Čili sriuba
Duonos salotos
Salotos su pupelėmis Mano Pupytė
Bulvės įdarytos pupelėmis
Pupelių ir avienos užkepėlė su kedrų riešutais
Šparaginių pupelių mišrainė su svogūnais ir morkomis
Troškinta jautiena su pupėlemis ir cinamonu


Statybų ir būsto gido Asa.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama.

 

ASA.LT prenumerata

Komentarai (0)
Prisijunkite, kad galėtumėte komentuoti

Geriausi temos straipsniai

Agurkų auginimas

Agurkų veislės, agurkų sėjimas, agurkų daigai ir jų auginimas, agurkų daigų persodinimas, agurkų priežiūra, ligos, agurkų tręšimas, agurkų sodinimas lauke ir šiltnamyje

Aguročių ir cukinijų auginimas

Kaip auginti aguročius ir cukinijas, dirvos paruošimas, priežiūra, ligos ir receptai su aguročiais ir cukinijomis

Amarų naikinimas

Kaip naikinti amarus, priemonės nuo amarų, natūralios ir cheminės priemonės nuo amarų

Augalų sėjos ir sodinimo laikas

Augalų sėjos fenologinis kalendorius, augalų sodinimo laikas

Bulvių auginimas

Kaip auginti bulves, bulvių daigimimas, bulvių sodinimas, bulvių priežiūra, bulvių ligos ir kenkėjai

Burokėlių auginimas

Kaip auginti burokėlius, burokėlių sėja, burokėlių priežiūra, burokėlių ligos

Geotekstilinė plėvelė nuo piktžolių, šlaito slinkimo

Gėlyno, aikštelių apsauga nuo piktžolių, geotekstilės panaudojimas aikštelių, gėlynų, daržo, terasų įrengimui ir šlaitų apsaugai nuo slinkimo

Karkvabalių naikinimas

Karkvabalio grambuolių lervų naikinimas, kaip sunaikinti karkvabalius ir grambuolius

Kopūstų auginimas

Kopūstų daiginimas, kopūstų sodinimas, kopūstų auginimas ir priežiūra; dirvos parengimas; kopūstų veislės, ligos ir kenkėjai;

Moliūgų auginimas

Kaip auginti moliūgus, moliūgų sėklos, moliūgų ligos ir kenkėjai, priežiūra, moliūgų derliaus nuėmimas

Specialistas atsako