Burokėliai - ypatingos daržovės. Nuo kitų daržovių skiriasi tuo, kad jų maistinė vertė iki naujo derliaus išlieka beveik nepakitusi.

Valgomieji burokėliai kilę iš laukinio buroko (B.vulgaris L.), kuris ir dabar aptinkamas Viduržemio jūros pakrantėje, Užkaukazėje, Pietinėje Švedijoje, Suomijoje. Lapinės formos buvo auginamos jau senovės Egipte, Graikijoje. Šios daržovės buvo laikomos sveikatos ir ilgaamžiškumo šaltiniu. Kaip daržovė pradėta kultivuoti IV-V šimtmetyje, o selekcionuoti - XVII- XIX amžiuje. Kai kurios tuo metu išvestos veislės auginamos ir šiuo metu.

Šakniavaisiuose yra 9-16 % cukrų,  0,7-1,4 % celiuliozės, 0,8-1,3 % mineralinių medžiagų, taip pat rūgščių, vitaminų (ypač vitamino P).  Baltymų yra nedaug - 1,7 proc., tačiau burokėlių baltymuose yra nepakeičiamų amino rūgščių - lizino.

Burokėlis - dvimetė daržovė, kuri pirmaisiais metais išaugina smarkiai sustorėjusią, sultingą, raudonos spalvos šaknį su didelių raudono atspalvio ilgakočių lapų skrotele, o antraisiais - 40-150 cm aukščio stiebą su žiedynais.

Burokėliams tinkamas dirvožemis

Valgomieji burokėliai nėra reiklūs nei dirvai, nei klimatui. Jie nepakenčia šviežiu mėšlu tręštos dirvos ir geriausiai auga neutralios reakcijos, vidutinio sunkumo, gerai ir giliai įdirbtoje puveningoje priemolio dirvoje.

Dirvožemiui pagerinti sukurta inovatyvi priemonė REcharge su naudingais grybelių mikroorganizmais, kurių dėka palengvinamas maistinių medžiagų įsisavinimas. Tik labai nerekomenduojama maišyti REcharge su fungicidais. Pakeisti ir pagerinti nepalankaus dirvos tipo struktūrą bei pakoreguoti pH lygį galima, naudojant preparato Blackjak suspensiją, kurioje visą darbą atlieka naudingos gamtinės rūgštys - huminės, ulminės, fulvinės. Organinė skystą trąša Yokosan taip pat gali subalansuoti dirvos pH.

Juos geriausia auginti po daržovių, prieš metus tręštų mėšlu (kopūstų, agurkų pomidorų, bulvių) ir po žirnių bei kitų ankštinių augalų.

Netinkamas priešsėlis - špinatai, mongoldai, taip pat patys burokėliai.

Mikoriziniai grybai Hifas padidina skurdžių dirvų derlingumą. Svarbu tik žinoti, kad Hifas grybienai taikomi tam tikri apribojimai - kartu su hifais negalima naudoti fungicidų, kurie gali neutralizuoti visą naudingą poveikį.

Tam, kad burokėliai ateityje nesusirgtų, dirvą verta apdoroti preparatu Previcur Energy. Tai fungicidas, apsaugantis nuo susirgimų ir ligas sukeliančių bakterijų, stabdydamas jų plitimą. Svarbi sąlyga - fungicidą Previcur Energy galima purkšti tik praėjus 3 savaitėms po mikorizinių grybų Hifas panaudojimo, antraip fungicidas pristabdys teigiamą Hifas grybienos efektą.

 

Burokėlių sėjos laikas

Kad burokėliai greičiau sudygtų, sėkla mirkoma 1-2 paras vandenyje arba boro, vario, mangano ir kitų mikroelementų tirpale.  Burokėlių sėklos supilamos į negilų indą ir užpilamos vandeniu ar tirpalu, kad būtų visai apsemtos. Užpylus per daug vandens, sėkloms trūksta oro ir jų daigumas sumažėja. Vieną ar du kartus vanduo pakeičiamas, sėklos pamaišomos. Pasėtos išbrinkusios sėklos sudygsta 3-4 dienomis anksčiau negu nemirkytos.

Burokėlių sėklos dažniausiai būna dygios.

Nors burokėlius galima auginti ir iš daigų, bet geriau sėti  į nuolatinę vietą  lysvėje. Valgomieji burokėliai nėra reiklūs temperatūrai. Jų sėklos gali pradėti dygti jau +2°C temperatūroje. Tačiau palankiausia sėklų dygimo temperatūra yra 18-20 °C. Sudygę burokėliai geriausia auga 12-15 °C temperatūroje. Jie nesunkiai ištveria ir kiek ilgiau trunkančias 1-2 °C šalnas, taip pat stipresnius -5°C, bet trumpus šalčius. Jei ilgai pabūna žema temperatūra, išauga daug žyduolių. Todėl iki balandžio pabaigos sėti burokėlių nepatartina.

Saugiai ir sveikai išgyventi šaltį (o taip pat karštį, mechaninius pažeidimus) padeda preparatas Terra Sorb Foliar, kurio sudėtyje esančios amino rūgštys atgaivina agurką po patirto streso ir greičiau grąžina jį į normalią būklę. Terra Sorb Foliar ypatingai pagelbsti per sausrą, kadangi jo dėka augalo žiotelės užsidaro, išsaugodamos daugiau drėgmės viduje.

Sušvelninti nepalankių aplinkos sąlygų neigiamą įtaką burokėliams gerokai padeda saugus produktas AMINO PRO, kurio amino rūgštys skatina daržovių regeneraciją atsiradus įvairiems pažeidimams. Į produkto sudėtį įeina net 19 amino rūgščių, labai svarbių augalams. Naudojant AMINO PRO žymiai paspartinamas maistinių elementų įsisavinimas per lapus, šaknis, augalai prisotinami gyvybinės energijos.

Burokėlių sėklos didelės, galima dėlioti po vieną sėklą tinkamu atstumu.

Vasarai skirti burokėliai sėjami ievai sužaliavus, kai dirvos temperatūra 6-8 laipsniai. Žiemą vartojamus burokėlius galima sėti į nuolatinę vietą nuo gegužės vidurio iki birželio pabaigos.

Kad burokėliai greičiau sudygtų, sėkla mirkoma 1-2 paras vandenyje arba boro, vario, mangano ir kitų mikroelementų tirpale. Sėklos supilamos į negilų indą ir užpilamos vandeniu ar tirpalu, kad būtų visai apsemtos. Taip pat, likus 1 dienai iki planuojamo sėjimo burokėlių sėkloms rekomenduojamos dygimą skatinančios mirkymo procedūros Blackjak suspensijos tirpale, paruošiant jį santykiu 5 ml : 1 l vandens. Blackjak sudėtyje esančių huminių ir kitų naudingų rūgščių derinys stimuliuoja dygimo procesus, stiprina daigų ir šaknelių vystymąsi. Altosan B/Zn irgi tinka sėkloms mirkyti prieš sėją (15 ml : 1 l vandens). Padidina atsparumą baltosioms ir pilkosioms apnašoms, lapų kritimui, chlorozei, audinių nekrozei.

Valgomieji burokėliai į nuolatinę  vietą sėjami eilutėmis, paliekant tarp eilių 25-30 cm tarpus.

Burokėlių sėjimo gylis priklauso nuo dirvos. Sunkesnėje dirvoje jie sėjami 2-3 cm gylyje, o lengvoje, durpingoje žemėje 4-5 cm gylyje.

Burokėlių prigijimą dirvoje ženkliai palengvina naudingų mikorizinių grybų Hifas mišinio mikroorganizmai. Mikorizinės grybienos hifai, aktyvizavus dirvoje, sudaro naudingą aljansą su augančių burokėlių šaknimis. Hifams ir burokėliams bendradarbiaujant vyksta papildomos šaknų sistemos susiformavimas, ko dėka burokėliai pasisavins daugiau maistinių medžiagų ir vandens iš dirvos. Hifas suspensija pilama į sodinimo lysvės dirvą tiesiai prieš sėjimą. Turėkite omenyje, kad vienu metu su Hifas nerekomenduojama naudoti fungicidų - reikia palaukti bent 3 savaites.

Pirmą kartą retinama po 10 dienų nuo sudygimo, antrąjį - kai augalai turi 4-5 tikruosius lapelius. Tarp augalų paliekama 8-10 cm tarpai.

Praktikoje naudojamas dar vienas burokėlių sėjimo būdas: eilutėje kas 18-20 cm sėjama po 3 sėklas. Sudygę burokėliai retinami, paliekant kiekviename lizde  po 1 daigą.

Retinant išrautus daigus, galima sodinti į dirvą. Norint pagreitinti šaknų aklimatizaciją laistymui naudoja Kelpak tirpalą. Laistoma 2 savaites po pasodinimo.

 

Turint gerų daigų, raudonuosius burokėlius dar galima sodinti pirmoje liepos pusėje. Iki spalio pražios susiformuos pakankamai dideli šakniavaisiai. Daigai sodinami tokiu gyliu, kokiu augo, kad susiformuotų gražūs šakniavaisiai.

Burokėlių tręšimas

Burokėliams skirtą dirvą mineralinėmis fosforo ir kalio burokėlių trąšomis geriausia tręšti iš rudens (į 10 kv. m beriama 600 g superfosfato ir 300 g kalio chlorido).  Amonio salietra (300 g) burokėliams skirta dirva tręšiama pavasarį. Burokėliams būtinas elementas - boras. Prieš sėją į 10 kv. m beriama 50 g boro trąšų. Boro tiekimą parūpins skysta tręšimo priemonė Microdoctor B, kurios dėka burokėliai sparčiau atkuria sveikatą po karščio, šalčio, pesticidų ir kenkėjų padarytos žalos.

Organinė skystą trąša Yokosan yra fosforo, kalcio, kalio ir magnio tiekėjas, stimuliuojantis burokėlių vystymąsi ir atsparumą, subalansuojantis dirvos pH. Yokosan purškimas naudojamas iš karto sodinimo į dirvą metu, o vėliau - praėjus 1 mėnesiui.

Burokėliuose pastebėjus naudingų mikroelementų trūkumo požymius naudokite trąšų linijos Kristalon produktus. Trąšų funkcijas augimo metu atlieka Matrinal B, Karbamid Gold, Alsupre S, Mimox Zn ir aukščiau minėtieji Altosan B/Zn, Blackjak ir Kelpak.

Šviežiu mėšlu  burokėliams skirtos dirvos tręšti negalima. Prastesnes dirvas naudinga patręšti kompostu burokėliams.

Augančius burokėlius reikia ir papildomai patręšti. Balandžio mėnesį vasaros derliui pasėti burokėliai birželyje mažiausiai vieną kartą tręšiami 0,3 proc. daug azoto turinčiu mineralinių trąšų mišinio tirpalu burokėliams.

Kad gautumėte geresnį liepos pradžioje daigais sodintų raudonųjų burokėlių derlių, rugpjūčio mėnesį kas savaitę augalus gerai laistyti 0,2 proc. mineralinių trąšų mišinio tirpalu.

Azotinėmis trąšomis tręšiama saikingai. Dėl azoto pertekliaus burokėliai užauga prastesnio skonio, ilgai bręsta, blogai laikosi žiemą, o svarbiausia - kaupiasi nitratai.

Burokėlių laistymas

Burokėliai - vandeningos daržovės (juos sudaro 86,5 proc. vandens). Nors dėl gerai išvystytos šaknų sistemos jie nėra jautrūs drėgmei, tačiau sausromečiu turi būti laistomi. Jokiu būdu negalima leisti nuvysti burokėlių lapams. Likus 20-30 dienų iki derliaus nuėmimo nelaistoma.

Burokėliai, kurie vegetacijos metu buvo laistomi ir purškiami preparatu Altosan B/Zn, po derliaus nuėmimo žymiai ilgiau išsilaiko sandėlyje. Laistymo metu naudojama Gintaro rūgštis padeda burokėliams ramiai atlaikyti neigiamus aplinkos faktorius. 1 gramą Gintaro rūgšties reikia ištirpdyti 10 litrų šilto vandens. Burokėlių purškimui ir laistymui rekomenduojami ekologiški preparatai Yokosan, Mimox Zn, Blackjak, Kelpak.

Burokėlių priežiūra

Sudygę burokėliai auga lėtai. Labai svarbu, kad sudygusio pasėlio pirmą mėnesį nenustelbtų piktžolės, todėl tarpueilius reikia nuolat purenti. Purenama po kiekvieno didesnio lietaus.

Kai ima storėti burokėlių šaknys, reikia juos 1-2 kartus apkaupti, tada šaknys ne taip sudiržta.

Burokėliai nemėgsta piktžolių kaiminystės, išravėti burokėliai duos gerokai didesnį derlių.

Burokėlių derliaus nuėmimas

Pirmiausia iš šakniavaisinių daržovių (rugsėjo pabaigoje - spalio pradžioje) nuimami burokėliai.

Burokėlius reikia kasti taip, kad nepažeistumėte pagrindinės šaknies. Iš pažeistos šakniavaisio vietos teka sultys, tokia daržovė greitai supūva.

Burokėlių ligos ir kenkėjai

Burokėlių ligos

Viena dažniausių raudonųjų burokėlių (Beta vulgaris L. var. conditiva Alrf.) ligų yra lapų rudmargė (cerkosporozė). Rudmargę sukelia patogeninis grybas Cercospora beticola. Sergančių augalų šakniavaisiai neužauga iki reikiamo dydžio ir sukaupia mažiau sausųjų medžiagų.

Fungicidas KYTOS, turintis baktericidinį poveikį, aktyvuoja ir stiprina natūralius burokėlių savisaugos procesus. KYTOS suveikia kaip induktorius dėl sudėtyje esančios 100 %-inės chitozano hidrochlorido medžiagos.

Ligos požymiai išryškėja vasarą, kai burokėlių lapai uždengia žemės paviršių. Lapų abiejose pusėse susidaro nedidelės (3-5 mm skersmens) dėmelės, apvestos rusvos spalvos apvadu. Drėgnu ir šiltu oru dėmelių paviršiuje susidaro pilkšvas apnašas. Vėliau dėmės šviesėja, prakiūra ir lapai pasidaro skylėti.

Rudmargė pirmiausia pažeidžia senus lapus, vėliau išplinta ir ant jaunesnių, gali pažeisti ir lapkočius. Stipriau pažeisti lapai vysta, džiūsta, gula ant žemės.

Grybas žiemoja dirvoje su lapų liekanomis - tai ir yra pagrindinis pradinės infekcijos šaltinis. Vėliau užkratą platina vėjas, vanduo ir kenkėjai. Infekcija taip pat gali būti pernešama su sėkla. Padidinti burokėlių atsparumą lapų rudmargei padeda preparatai Altosan B/Zn, Mimox Zn, Copfort.

Burokėlių juodšaknė. Ją sukelia įvairūs patogeniniai dirvos mikroorganizmai. Iš visų daigų juodšaknės sukėlėjų tik grybas Phoma betae plinta su sėkla. Burokėlių daigus gali pažeisti keli patogenai vienu metu.

Burokėliai juodšakne gali sirgti nuo sėklos sudygimo iki kol susidaro 3-4 tikrieji lapeliai. Burokėlių juodšaknės sukėlėjams grybams plisti geros sąlygos susidaro, kai dygstant sėkloms yra žema temperatūra, daug drėgmės, kai dirvoje trūksta oro. Tada burokėlių daigai nusilpsta, pasidaro neatsparūs ir juos užpuola minėti grybai. Daigų pagrindinė šaknelė paruduoja, vėliau pajuosta, suplonėja. Daigai išlinksta, išvirsta. Sausesniu metu augalai vysta ir džiūsta, o lietingu oru supūva. Kai kurie vėliau pažeisti augalai gali išgyventi, tačiau auga silpniau negu sveiki.

Paprastosios rauplės (sukėlėjas Actinomyces sp.). Šakniavaisių paviršiuje iš pradžių atsiranda neryškūs 1 mm dydžio iškilimai arba įdubimai. Pažeidimo vietoje audiniai vėliau sukamštėja ir žvaigždiškai sutrūkinėja. Visas paviršius pasidaro rauplėtas, negiliai žaizdotas. Nors paprastosios rauplės pažeidžia tik paviršinius šakniavaisių audinius, tačiau jos sumažina produkcijos prekinę vertę. Į rauplių žaizdeles gali patekti kiti patogeniniai grybai ir bakterijos, todėl šakniavaisiai gali pradėti pūti. Jei rauplėmis apsikrečia jauni burokėliai, jų šaknys išauga įsmaugtos.

Paprastųjų rauplių sukėlėjas plinta sporomis. Infekcijos pradai peržiemoja dirvoje ir apkrėstose šakniavaisiuose.

Burokėlių šaknų gumbas (gumbinis pseudomonas). Pseudomonas tumefaciens susidaro ant burokėlių šaknies susidaro kaip didelės išaugos. Augalai skursta, išauga maži, nes daug maisto medžiagų sunaudoja greitai besidalijančios ląstelės. Laikymo metu tokie burokėliai supūva.

Norint išvengti aprašytų ligų, o taip pat baltųjų ir pilkųjų apnašų, chlorozės ir audinių nekrozės burokėlių augintojams verta imtis minėtų preparatų Altosan B/Zn, Mimox Zn, Copfort purškimo. O geresnį apsaugos priemonių įsisavinimą ir prilipimą prie lapų ir stiebų paviršiaus organizuoja preparatas Lip Top Gold, kurio dėka apsaugos medžiagos nenusiplauna ir ilgam išlieka ant augalo.

Burokėlių kenkėjai

Žalingiausi burokėlių kenkėjai yra pupinis amaras ir runkelinė musė. Retesni kenkėjai yra runkelinės blakės, spragės, skydinukai, matvabaliai. Sustiprinti burokėlių atsparumą kenkėjams gali priemonė REcharge, jos sudėtyje esančių naudingų dirvožemio grybelių dėka. Naudojant REcharge reikia vengti fungicidų, galinčių sugadinti visą naudingą efektą.

Pupinio amaro (Aphis fabae Scop.) iščiulpti burokėlių lapai susiraukšlėja, pažeisti augalai skursta, suserga juodlige. Be tiesioginės žalos, pupiniai amarai pavojingi ir kaip virusinių ligų platintojai. Sprendžiant amarų naikinimo klausimą daržininkai turėtų atkreipti dėmesį į naudingų plėšriųjų vabzdžių priviliojimą į daržą. Pvz., auksaakės ir boružės minta amarais. Tam siūloma įdomi priemonė AUKSAAKĖ BIOFRIENDS - tai gyvos auksaakių lervos, kurias reikia tik paskleisti amarų veisimosi židinyje (efektas - iki 600 suėstų amarų per dieną). Panašiai veikia priemonė BORUŽĖ, kurios sudėtyje esančios lervos suėda iki 100 amarų per parą.

Runkelinė musė (Pegomyia hyosciami Panz.) pažeidžia runkelius, burokėlius, špinatus: lapų parenchimoje išėda stambių dėmių pavidalo landas (minas). Dėmės iš pradžių esti balzganos, vėliau paruduoja ir ištrupa, pažeistų augalų lapai pasidaro skylėti.

Runkelinė nematoda (Heterodera schachtii Schmidt.) labiausiai kenkia cukriniams runkeliams, tačiau gali pakenkti ir burokėliams. Apniktų augalų lapai būna smulkūs, suglebę, šaknis apaugusi daugybe smulkių šaknelių - „barzdota". Augalų derlingumas labai sumažėja.

Rudoji runkelinė blakė (Polymerus cognatus Fieb.) pavojingas polifaginis kenkėjas, dažniausiai pažeidžiantis cukrinius runkelius ir valgomuosius burokėlius. Čiulpia augalų sultis. Rudosios runkelinės blakės pažeistų lapų viršūnė bei pakraščiai pagelsta ir sudžiūsta, o pagrindinė gysla ir lapkotis išsikraipo. Kenkia suaugėlės ir lervos. Rudoji runkelinė blakė puola burokėlių daigus, kurie gali net nudžiūti. Blakių naikinimui daržininkas turėtų atkreipti dėmesį į gaudyklę MAGNET yellow. Jos paviršius dengtas lipniais klijais, sugaudančiais blakes. Tinka lauke ir šiltnamyje auginamiems burokėliams, pakabinant gaudyklę virš augalų.

Runkelinė spragė (Chaetocnema concinna Marsh.) apgraužia daigų sėklaskiltes ir paaugusių augalų lapus, išėda lapuose duobutes arba skylutes. Pažeistose vietose atsiranda pusiau permatomų dėmelių, kurios, audiniams perdžiūvus, virsta skylėmis. Runkelinės spragės smarkiai apnikti jauni daigai gali žūti.

Runkelinis skydinukas (Cassida nebulosa L.) nors kenkia burokėliams, bet minta balandomis ir balandūnėmis. Graužia lapus - išėda juose langelius, skyles, kartais apėda lapų pakraščius. Neretai lieka tik lapų gyslos. Apsaugai nuo skydinukų, spragių ir runkelinių musių rekomenduojamas preparatas Drekkar.

Grambuoliai. Išvengti grambuolio lervų kenkėjiškos veiklos padarinių padės efektyvi priemonė Nematodai. Sudėtyje yra didelė mikroskopinių nematodų kirmelių koncentracija, kurios įsiskverbia į grambuolių lervas po žeme ir žudo jas, paskleisdamos bakterijas. Nematodai naudojami nuo gegužės iki rugsėjo, dirvai įšilus iki 12-25º C, reguliariai drėkinant dirvą efektyvesniam poveikiui.

Siekiant apsisaugoti nuo kenkėjų ir ligų, būtina imtis šių priemonių: laikytis sėjomainos, taikyti tinkamą agrotechniką, sėti beicuotą sėklą; nuėmus derlių, atrinkti pažeistus burokėlius, sėti burokėlius ir auginti sėklojus kuo toliau nuo špinatų ir rūgštynių; šalinti iš lauko pastebėtus sergančius augalus. O geresnio apsaugos priemonių prilipimo prie lapų paviršiaus galima pasiekti su preparatu Lip Top Gold.

Kovai su burokėlių kenkėjais daržininkai gali privilioti naudingus vabzdžius-entomofagus, ėdančius tuos kenkėjus. Tam rekomenduojama efektyvi priemonė - plėšriųjų vabzdžių viliokliai MagiPal, kabinami kaip pakabukai kas 5-10 metrų. MagiPal talpa užpildyta raudonu skysčiu su entomofagus priviliojančia medžiaga. Į daržą atskubės daug naudingų boružių, žiedblakių, auksaakių ir žiedmusių.

Burokėlių veislės

Burokėlių veislę pasirinkti nesunku. Jų ne tiek daug, kaip kitų daržovių. Patartina mėgėjiškame darže auginti bent dvi veisles. Vieną ankstyvąją, kitą vėlyvesnę, kuri bus skirta saugoti žiemai.

Pavadinimas	Aprašymas
BUROKĖLIAI RAUDONIEJI CYLINDRA	Vasarą maistui vartojami jauni burokėlių lapai, o vėliau - šakniavaisiai. Šakniavaisiai ilgi, didesnė dalis būna virš žemės. Minkštimas intensyviai raudonos spalvos. Šakniavaisiai labai tinka perdirbimui - verdant nepraranda spalvos.
BUROKĖLIAI RAUDONIEJI ROTE KUGEL 2	Veilė, kuri pakeičia burokėlius 'Bordo AS'. Auginama vasaros ir rudens derliui, daržoves galima nuimti mechanizuotai. Augalų lapai vidutinio dydžio. Šakniavaisiai apvalūs, stambūs, tamsiai raudonos spalvos, lygia, tvirta odele. Tinka sultims spausti, sandėliuoti iki kovo mėnesio, perdirbti.
BUROKĖLIAI RAUDONIEJI PABLO H	Auginama šviežiam vartojimui, konservavimui, sandėliavimui. Derlius imamas praėjus 115 dienų po sudygimo. Šakniavaisiai vienodi, lygūs, minkštimas tamsiai raudonas, be ruožų, sultingas.
BUROKĖLIAI RAUDONIEJI RYWAL	Vegetacijos periodas- 110-120 dienų. Lapija nedidelė. Šakniavaisiai plona odele, minkštimas tamsiai raudonas, be žiedų. Geriausiai auga vidutiniškai sunkioje, giliai įdirbtoje, nerūgščioje priemolio dirvoje.
BUROKĖLIAI RAUDONIEJI EGIPSKI	Šakniavaisiai apvaliai plokšti, ryškai raudonos spalvos. Derlius imamas praėjus 90-120 dienų po sėklų sudygimo, prieš šalnas. Geriausiai auga vidutiniškai sunkioje, giliai įdirbtoje, nerūgščioje priemolio dirvoje. Blogai įdirbtoje dirvoje burokėliai sudygsta ne vienu laiku, išretėja.
BUROKĖLIAI RAUDONIEJI MONORUBRA	Vegetacijos periodas - 130 dienų. Šakniavaisiai pailgi, minkštimas tamsiai raudonas be žiedų. Tinka vartoti šviežius, konservuoti, troškinti, kepti. Gerai laikosi per žiemą. Geriausiai auga vidutiniškai sunkioje, giliai įdirbtoje, nerūgščioje priemolio dirvoje.
BUROKĖLIAI RAUDONIEJI BONA	Vegetacijos periodas - apie 120 dienų. Šakniavaisiai apvalūs, minkštimas tamsiai raudonos spalvos, be baltų žiedų, paviršiaus luobelė lygi. Šakniavaisiai tinka perdirbimui, verdant nepraranda spalvos.
LAPINIAI BUROKĖLIAI RHUBARB CHARD	Lengvai auginami, dirvai nereiklūs, derlius imamas praėjus 60 dienų po sėjos. Rudenį iškastas mangoldų šaknis, galima želdinti anksti pavasarį. Nešaltą žiemą pridengtos šaknys peržiemoja dirvoje. Geriausiai auga nerūgščiame, humusingame priemolyje.
BUROKĖLIAI RAUDONIEJI ZEPPO H	Ankstyva derlinga hibridinė veislė, tinkama ekologiškam derliui auginti. Kokybiško derliaus galima tikėtis tręšiant mažesniais nei įprasta kiekiais. Veislė vertinama dėl kokybiškų šakniavaisių, kurie išsiskiria ypač geru skoniu, sodria spalva, gražia forma. Minkštimas ryškiai raudonos spalvos, sultingas, nesusiformuoja sukietėjusio pluošto žiedinių intarpų.
BUROKĖLIAI RAUDONIEJI TONDA DI CHIOGG	Vegetacijos periodas apie 60 dienų. Šios veislės šakniavaisiai išsiskiria saldžiu, švelniu skoniu. Minkštimas tamsiai raudonos spalvos, su baltais plačiais žiedais. Neblogai laikosi per žiemą. Geriausiai auga vidutiniškai sunkioje, giliai įdirbtoje, nerūgščioje priemolio dirvoje.
RAUDONIEJI BUROKĖLIAI ALBINA VEREDUNA*BURPEES GOLDEN*BONA	Ankstyvos derlingos veislės. Geltonos, baltos, raudonos spalvos šakniavaisiai. Tai puikus pasirinkimas norintiesiems užsiauginti skirtingos spalvos šakniavaisių, tinkamų vartoti šviežius, konservuoti, laikyti per žiemą. Šakniavaisiai skanūs, sultingi, maistui naudojami ir jauni burokėlių lapai. Iš jų gaminamos salotos, daržovių kokteiliai, tinka konservuoti. Šios daržovės nepakeičiamos, kai esate išsekę, reikia atgauti jėgas, kadangi stiprina organizmą, imunitetą, gerina virškinimą ir netgi spartina medžiagų apykaitą.

Visų šių veislių burokėliai tinka sandėliuoti ir konservuoti

Burokėlių receptai

Silkė pataluose

Reikės:

3 virtų burokėlių;
5 kietai virtų kiaušinių;
3 didesnių virtų morkų;
1 didesnio svogūno;
4 silkės file gabaliukų;
„Vilnius" Provansalis majonezo;
druskos;
pipirų;
žalumynų.

Paruošimas:

Virtus burokėlius sutarkuojame, dedame į indo dugną, pabarstome druska, pipirais ir aptepame sluoksniu majonezo, dedame sutarkuotus kiaušinių trynius, kiaušnių baltymus, pabarstome druska, pipirais ir dedame sluoksnį majonezo, dedame sutarkuotas virtas morkas, pabarstome druska, tepame majonezu, dedame smulkiai supjaustytą svogūną ir ant viršaus dedame supjaustytą sikę, pabarstome pipirais. Dedame nakčiai į šaldytuvą, gražiai išverčiame iš indo puošiame žalumynais. Skanaus.
Receptas Ritos  Jankauskienės

Daugiau receptų:

Barščiai su grybais
Burokėlių mišrainė
Burokėlių salotos
Burokėlių sriuba
Netikras šokoladinis pyragas
Paprastos salotos
Silkė pataluose
Barščiai su džiovintais baravykais

Statybų ir būsto gido Asa.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama.