Salotos skirstomos į dvi rūšis - lapines ir gūžines. Lapines salotas galima sėti iš karto lauke į gruntą. Gūžines salotas kaip kopūstus iš pradžių daigina patalpoje, o vėliau daigus persodina į lauko dirvą. Šiame straipsnyje auginsime gūžines salotas.

Kada sodinti gūžines salotas

Gūžinių salotų daigus augina šiltoje patalpoje nuo kovo pradžios apie 1,5-2 mėnesius, o paskui persodina į lysvę. Laikas priklauso nuo veislės ankstyvumo:

• Ankstyvųjų gūžinių salotų veislių daigus galima sodinti lauke balandžio pabaigoje-gegužės pradžioje;

• Vidutinio ankstyvumo veisles - lauke nuo gegužės pradžios;

• Vėlyvųjų salotų veisles galima sėti lauke nedaigintomis sėklomis apie gegužės vidurį.

Gūžinių salotų daigų auginimas

Kada sėti salotas? Ankstyvųjų gūžinių salotų daiginimu reikėtų užsiimti kovo pradžioje, likus 1,5-2 mėnesiams iki planuojamo persodinimo į atvirą gruntą lauke. Salotų daigų auginimas prasideda nuo sėklų paruošimo.

Gūžinių salotų sėklos ir jų paruošimas. Salotų sėklų senumas neturi viršyti 3-4 metų. Produktyviau auga jaunos sėklos, o 3-4 metų sėklos dar turi apie 60-50 % daigumo.

Beicavimui salotų sėklas galima apie 20 minučių pamirkyti 1%-iniame kalio permanganato tirpale (santykiu 10 g : 1 l šilto vandens). Firminių sėklų beicuoti nereikia.

Dirvožemio paruošimas salotų daigams. Saugesnis ir greitesnis būdas - į konteinerius daigams įpilti kokybišką gamintojų substratą, savo sudėtyje turintį tinkamą rūgštingumo ir maistinių medžiagų santykį. O norintiems naudoti savo dirvožemį rekomenduojame patikrinti, ar jis atitinka salotų keliamus reikalavimus:

• Optimalus rūgštingumas salotoms: 6,0-6,8 pH,
• Geri priešsėliai: agurkai, paprikos, bulvės, kopūstai
• Blogi priešsėliai: salotos, moliūgai.
• Palankus dirvos tipas gūžinėms salotoms: priesmėlis, lengvas priemolis, organinėmis medžiagomis tręšta dirva.

Gūžinių salotų sėjimas daigams. Į substratą salotų sėklos sodinamos pagal šią schemą:

• sodinimo žingsnis - 5 cm,
• sodinimo gylis - 1 cm,
• atstumas tarp lygiagrečių eilių - 5 cm.

Ką tik pasodintas sėklas pirmą laiką naudinga laikyti po plėvele 20-22 C temperatūroje, siekiant išvengti drėgmės išgaravimo, tol, kol jos sudygs. Priklausomai nuo veislės gūžinių salotų daigai gali pasirodyti per 1-3  savaites.

Sudygę gūžinių salotų daigai sveikiau auga vėsesnėje temperatūroje (10-12º C), plėvelę nuėmus, nes šiltesnėmis sąlygomis jie gali ištįsti. Būtina šviesa. Tokiomis sąlygomis jie turi augti apie 2 - 4 savaites ir  tuomet išauga 1-2 tikrieji  lapai.

5-6 tikrieji lapai yra rodiklis, kad salotų daigus jau galima persodinti į dirvą lauke.

Gūžinių salotų sodinimas lauke

Reikia paruošti dirvą gūžinių salotų daigų persodinimui. Seka dirvos perkasimas, purenimas ir tręšimas perpuvusių mėšlu arba kompostu - 4-6 kg/m². Ruošiant dirvą iš rudens galima patręšti superfosfatu (30 g/ m²) ir kalio druska (20 g/ m²). Pavasarį prieš patį sodinimą verta tręšti amonio salietra (15-20 g/m²).

Kiti svarbūs reikalavimai dirvai, norint pozityvaus salotų augimo:

• Tinkamas dirvos tipas: priesmėlis, lengvas priemolis, humusas, ypač organinėmis trąšomis pamaitinta dirva, vandeniui pralaidi dirva, puri dirva.
• Netinkamas tipas: labai rūgšti dirva, sunki nepralaidi dirva.
• Geriausias dirvos rūgštingumas: 6,0-6,8 pH.
• Plotas gerai apšviečiamas saulės, antraip nesiformuos gūžės.
• Pagal sėjomainą salotoms galima sugrįžti į tą pačią dirvą mažiausia po 2-3 metų.

Sėjomainos ir priešsėlių tvarka:

Šiais metais sodinami	Priešsėliai
	Tinka	Neutralu	Netinka
Salotos	Agurkai, bulvės, paprikos, pipirai, kopūstai	Pomidorai	moliūgai

Kaimynystės svarba:

Daržovė	Suderinami kaimynai	Nesuderinami kaimynai
Gūžinės salotos	Ropės, burokėliai, ridikėliai, pupos, pupelės, žirniai, žemuogės, agurkai, ropiniai kopūstai,	Petražolė, cukinijos, aguročiai, salierai, pipirmėtė

Gūžinių salotų daigų sodinimo schema lauke:

• ankstyvųjų sodinimo žingsnis: 15-20 cm,
• vidutiniųjų sodinimo žingsnis: 20 cm;
• vėlyvųjų sodinimo žingsnis: 25-30 cm;
• sodinimo gylis: iki stiebo apačios - taip, kaip jis augo daigykloje. Labai įgilinti nereikia, antraip prasidės puvinys, o gūžės bus per mažos;
• atstumai tarp eilių: 20 cm - ankstyvosioms, 20-30 cm - vėlyvosioms.

Baigę sodinimą iškart palaistykite daigus (norma - 15-20 l/m²).

Artėjant šalnoms apsaugokite salotų daigus agroplėvele - jie neperneša šalčio, o jeigu ir išgyvens, tai skonis bus kartus. Prie -1-2º C salotų daigai žūva. Plėvele galima nuimti, jeigu nusistovėjo šilti orai: +15-20º C.

Gūžinių salotų retinimas

Retinimas yra svarbi procedūra, nes salotos yra linkusios augti tankiai. Ignoravus būtiną retinimą salotų lapai bus pernelyg kieti ir kartaus skonio, o gūžė nesiformuos kaip pridera.

Pirmas retinimas daromas, praėjus 15-20 d. po sodinimo į lauko dirvą. Tarp paliktų daigų turi likti 4-5 cm.

Antras retinimas - praėjus 15-20 d. po pirmo retinimo. Šį kartą retinama plačiau - sudarant 20 cm laisvos erdvės tarp paliktų daigų.

Gūžinių salotų laistymas

Didesnio drėgmės kiekio salotoms reikia nuo įsišaknijimo iki gūžės formavimosi pradžios stadijos. Pritrukus drėgmės vietoj gūžės pradeda sparčiai formuotis žiedynai, o gūžės lieka neišsivysčiusios. Specialistai pataria laistyti rečiau, bet gausiai, rytais, o ne vakarais, nes nakčiai likusi drėgmė ant apatinių lapų gali sukelti jų puvimą ir ligas.

Pirmą savaitę-pusantros po persodinimo į lauką salotas laisto kas 2 dieną, išnaudojant 12-15 l/m².

Po retinimo laisto 1 kartą per savaitę. Gūžinių salotų laistymo norma - 25-30 l/m².

Likus 1 mėn. iki derliaus nuėmimo laistymą nutraukia.

Gūžinių salotų tręšimas

Dauguma augintojų teigia, kad lauke pasodintų gūžinių salotų augimo metu tręšti nereikia - joms pakanka prieš sodinimą patręštos dirvos. Truputi patręšti salotas galima organinėmis medžiagomis gūžės formavimo pradžioje. Turėkite omenyje - gūžinės salotos linkusios kaupti savyje nitratus, todėl geriau atsisakyti tokių trąšų, kurių sudėtyje daug azoto ir chloro.

Skystos organinės trąšos gūžinėms salotoms (1 m²):

• perpuvęs karvių mėšlas - 100 g/l,
• paukščių mėšlas - 20-50 g/l.

Šviežias mėšlas salotų auginimui netinka.

Gūžinių salotų derliaus nuėmimas

Derliaus nuėmimo metu turi būti sausa diena, o salotų paviršius irgi turi būti sausas. Šlapios salotos prastai laikosi sandėlyje, greitai sugenda.

Salotų gūžes ištraukia iš dirvos su šaknimis, laikant už apatinę gūžės dalį. Nepjaukite salotų šaknų peiliu. Liks atvira žaizda, kurioje prasidės puvimas. Ištrauktų su šaknim salotų derlius išsilaikys sandėlyje ilgiau.

Svarbus yra salotų gūžių nokumas. Geriausia skinti, kai gūžės yra stangrios.

Per vieną kartą reikia surinkti visą derlių, nepaliekant gūžių lysvėse.

Kaip laikyti gūžinių salotų derlių

Prieš sandėliuojant išvėdinkite laikymo patalpą. Neleistina sandėliuoti gūžinių salotų drėgnoje taroje, ant drėgnų grindų, kartu su supuvusiomis daržovėmis.

Gūžinių salotų atranka laikymui:

• Laikymui pasilykite tik sausas, švarias ir stangrias gūžes.
• Jeigu salotų paviršius labai šlapias - nusausinkite jas.
• Netinka ilgam laikymui mechaniškai pažeistos, turinčios ligų ir puvimo požymius gūžės - jos gali sugadinti sveikas.

Gūžinių salotų paruošimas laikymui:

• Prieš dedant į sandėlį nuvalykite salotų gūžes nuo purvo.
• Reikia pašalinti sudžiuvusius ir pageltusius lapus.

Salotų ligos

Liga	Požymiai	Priežastys	Pasekmės
Pilkasis puvinys	Pilkai baltos apnašos grybienos pavidalu ant apatinių lapų. Vėliau juodi taškai apnašose	Sėjomainos nesilaikymas; užkrėsta dirva; drėgmės pertekliai dirvoje; piktžolės kaimynystėje; drėgni šalti orai	Supuvę suminkštėję lapai. Dalies derliaus praradimas
Salotų septoriozė	Rudos ir pilkos dėmės juodais taškais ant apatinių lapų	Sėjomainos nesilaikymas; užkrėsta dirva; užkrėsta nebeicuota sėkla; lietingi orai;	Pažeisti lapai; nekokybiškas derlius
Salotų lapų mozaika	Šviesios kaitaliojančios dėmės ant lapų. Lapų gyslų išblukimas	Sėjomainos nesilaikymas; piktžolės kaimynystėje; amarai;	Lapų susiraukšlėjimas ir deformacija. Nekokybiškas derlius
Baltoji kojelė	Daigų šaknies kaklelio parudavimas ir deformacija. Lapų parudavimas ir džiūvimas. Šviesios apnašos stiebų apačioje	Tankus augimas; perteklinė drėgmė, laistant; šilti lietingi orai; užkrėsta dirva; rūgšti dirva; vėdinimo stoka šiltnamyje	Daigų džiūvimas; daigų supuvimas iki sudygimo; augalo žūtis.
Netikroji miltligė	Žalsvos ir gelsvos dėmės ant lapų. Baltos apnašos lapų apačioje.	Sėjomainos nesilaikymas; užkrėstos nebeicuotos sėklos; užkrėsta neperkasta dirva;	Lapų vytimas ir puvimas. Žiedų ir užuomazgų sudžiūvimas. Nesiformuoja gūžės

 

Salotų kenkėjai

 

Kenkėjas	Priežastys	Žala
Salotiniai amarai	Piktžolės kaimynystėje; sėjomainos nesilaikymas; neįdirbta neperkasta dirva	Lapų išblukimas, lapų ir gūžių deformacija. Nekokybiškas derlius.
Kopūstinė musė	Sėjomainos nesilaikymas; piktžolės kaimynystėje; užkrėsta dirva; laikų neperkasta dirva;	Lapų džiūvimas. Salotų gūžės koto pažeidimas. Sugadintas derlius.
Šakniniai nematodai	Sėjomainos nesilaikymas; neįdirbta neperkasta dirva; užkrėsta ar nebeicuota sėkla	Šaknų pažeidimas. Atsilikęs augimas. Mažos gūžės ir lapai. Nekokybiškas derlius
Šliužai	Piktžolės kaimynystėje; sėjomainos nesilaikymas; neįdirbta neperkasta dirva	Apgraužti kopūstų lapai ir gūžės. Sugadintas derlius
Ožkos, kiškiai	Palikti be priežiūros kanopiniai. Neaptvertos salotų lysvės.	Apgraužti salotų lapai. Sugadintas derlius

 

Piotr Šičiov