Mokėjimų už šildymą analizė

Šiuo metu vykstančių šilumos ūkio modernizacijos procesų - šilumos sistemų, šilumos punktų atnaujinimo nauda išgaruoja per mažą šiluminę varžą turinčius senųjų daugiabučių stogus, sienas, langus ir duris. Nenuostabu, kad didelę dalį komunalinių mokesčių gyventojams sudaro išlaidos už šildymą šaltuoju metų laiku. Kasmet didėjant energijos resursų kainoms, senos statybos daugiabučių namų gyventojai už šilumą priversti mokėti iki trijų kartų daugiau nei gyvenantys naujuose
pastatuose. 

2007-2008 m. sezono renovuoto ir nerenovuoto namo mokėjimų (Lt./mėn.) už šildymą analizė kai vidutinė šilumos kaina - 15.9 ct/kWh.

Mokėjimų (Lt./mėn.) už šildymą analizė (2008/2009 m. šildymo sezono prognozė) kai vidutinė (prognozuojama) šilumos kaina - 23.1 ct/kWh.

Mokėjimų (Lt./mėn.) už šildymą analizė (2009 m. prognozė jeigu naftos kaina pasieks 250 JAV dolerių už barelį (ELTA 2008-06-11 d. informacija/vidutinė (prognozuojama) šilumos kaina - 34.0 ct/kWh su PVM.

Remiantis Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos pateiktais duomenimis, 2008-2009 metų šildymo sezono metu už gamtines dujas bus sumokėta apie 960 mln Lt. už 900 mln. m³ dujų.
Tačiau jei vietoj gamtinių dujų būtų naudojamas biokuras, kuris šiuo metu kuro rinkoje yra 40 proc. pigesnis už dujas, apie 600 mln. Lt pasiliktų Lietuvoje vietoje šiuo metu į Rusiją iškeliaujančių 960 mln. Lt.
Šalys, kurios neturi savų energetinių išteklių, pavyzdžiui Danija, Švedija, įgyvendina energijos vartojimo efektyvumą didinančias
priemones ir keičia šilumos gamybai naudojamą importuojamą kurą į vietinius ir atsinaujinančius energijos išteklius. Lietuva turėtų pasekti šių šalių pavyzdžiu, nes ir čia yra ne tik medienos, bet ir durpių, šiaudų išteklių, kuriuos galima panaudoti šilumos gamybai.
Šalies ir užsienio specialistai prognozuoja, kad iškastinio kuro (ypač gamtinių dujų) kainų augimas ateityje nemažės.

renovacija.lt inf.