Žirniai sėjami ankstyvą pavasarį, o gruntas ruošiamas rudenį. Žemė sukasama 20-30 cm gyliu, į 1 kvadratinį metrą įterpiama 4-6 kg komposto, 15-20 g kalio trąšų, 20-40 g superfosfato. Pavasarį - pelenų.

Ypač gerą derlių galima gauti, jei buvo gerai tręšiama pirmiau augusi kultūra. Žirnius galima tręšti tik perpuvusiu mėšlu, šviežiu negalima, nes ims sparčiai augti žalioji masė, taigi sumažės žiedų ir vaisių.

Geriausia sėti po ankstyvųjų bulvių, kopūstų, pomidorų, moliūgų. Po žirnių labai tinka auginti visas kitas kultūras, tačiau toje pačioje vietoje žirnius galima sėti tik po 4 metų.

Žirniams tinka beveik visi gruntai, sudėtis nesvarbi: gali būti molio, priemolio ar smėlio dirvos. Rūgščias dirvas rekomenduojama kalkinti (apie 300-400 g vienam kvadratiniam metrui). Pakoreguoti pH lygį bei pagerinti nepalankų dirvos tipą galima, naudojant preparato Blackjak suspensiją, kurioje visą darbą atlieka naudingos gamtinės medžiagos - huminės, ulminės, fulvinės rūgštys. Organinė skystą trąša Yokosan taip pat gali subalansuoti dirvos pH.

Dirvožemiui pagerinti taip pat rekomenduojama priemonė REcharge su naudingais grybelių mikroorganizmais, kurių dėka palengvinamas maistinių medžiagų įsisavinimas. Apribojimas - labai nerekomenduojama maišyti REcharge su fungicidais.

Žirniams reikia skirti saulėtą vietą, vengti aukšto gruntinio vandens, nes žirnių šaknys prasiskverbia iki metro ir giliau. Žirniai sodinami be persodinimų, geriausia iš anksto paruošti sėklas. Jei sėklų mažai, jos laikomos drėgname skudurėlyje, kol ima dygti. Didesnis kiekis mirkomas vandenyje 12-18 valandų, kas 3-4 valandas keičiant vandenį. Likus 1 dienai iki planuojamo sėjimo žirnių sėkloms rekomenduojamos dygimą skatinančios mirkymo procedūros Blackjak suspensijos tirpale, paruošiant jį santykiu 5 ml : 1 l vandens. Blackjak sudėtyje esančių huminių ir kitų naudingų rūgščių derinys stimuliuoja dygimo procesus, stiprina daigų ir šaknelių vystymąsi.

Preparatas Altosan B/Zn irgi tinka žirnių sėkloms mirkyti prieš sėją (15 ml : 1 l vandens). Jo dėka padidinamas atsparumas baltosioms ir pilkosioms apnašoms, lapų kritimui, chlorozei, audinių nekrozei.

Sėjama nuo balandžio pabaigos. Daigai pasirodo po 10- 14 dienų, jeigu yra 4-7 laipsniai šilumos. Daigeliai ištveria iki 6 laipsnių šalčius, bet verčiau uždengti lysvę agroplėvele. Jei sėjate vienos veislės žirnius, reikėtų sėti kas 10 dienų - ilgiau džiaugsitės derliumi. Paskutinis kartas sėti - gegužės pabaigoje, nes gausiai žydėti ir derėti žirniai gali tik ilgomis dienomis.

Lauke pasodintiems žirniams gali grėsti negatyvūs aplinkos faktoriai: naktinės šalnos, kruša, sausra ir vidurvasario karštis. Saugiai ir sveikai išgyventi šiuos nemalonumus padeda preparatas Terra Sorb Foliar, kurio sudėtyje esančios amino rūgštys atgaivins žirnius po patirtų stresų ir greičiau grąžins juos į normalią būklę. Terra Sorb Foliar ypatingai pagelbsti per sausrą, kadangi jo dėka augalo žiotelės užsidaro, išsaugodamos daugiau drėgmės viduje.

Sušvelninti nepalankių aplinkos sąlygų neigiamą įtaką žirniams gerokai padeda saugus produktas AMINO PRO, kurio amino rūgštys skatina daržovių regeneraciją atsiradus įvairiems pažeidimams. Į produkto sudėtį įeina net 19 amino rūgščių, labai svarbių augalams. Naudojant AMINO PRO žymiai paspartinamas maistinių elementų įsisavinimas per lapus, šaknis, augalai prisotinami gyvybinės energijos.

Tarpai tarp žirnių eilių turėtų būti 15-20 cm, tarp žirnių 5-6 cm. Daromi grioveliai, į kuriuos beriami žirniai. Išlyginus dirvą žirniai turėtų būti 3-6 cm gylyje. Sunkesnėje dirvoje sodinama ne taip giliai. Atstumai priklauso ir nuo žirnių aukščio, toliau vienas nuo kito sodinami aukštesnių veislių žirniai. Žirnius mėgsta kapstyti paukščiai, todėl pasėlius verta pridengti.

Žirnius įterpiam į dirvožemį

Žirnių prigijimą dirvoje ženkliai palengvina naudingų mikorizinių grybų Hifas mišinio mikroorganizmai. Mikorizinės grybienos hifai, aktyvizavus dirvoje, sudaro naudingą sąjungą su pasodintų žirnių šaknimis. Hifams ir žirniams bendradarbiaujant vyksta papildomos šaknų sistemos susiformavimas, ko dėka žirniai pasisavins daugiau maistinių medžiagų ir vandens iš dirvos. Hifas suspensija pilama į sodinimo vageles tiesiai prieš sėklų sodinimą. Turėkite omenyje, kad vienu metu su Hifas nerekomenduojama naudoti fungicidų - reikia palaukti bent 3 savaites.

Tam, kad žirniai ateityje nesusirgtų, dirvą verta apdoroti preparatu Previcur Energy. Tai fungicidas, apsaugantis žirnius nuo susirgimų ir ligas sukeliančių bakterijų, stabdydamas jų plitimą. Svarbi sąlyga - fungicidą Previcur Energy galima purkšti tik praėjus 3 savaitėms po mikorizinių grybų Hifas panaudojimo, antraip fungicidas pristabdys naudingą Hifas grybienos poveikį.

Jei padarysite platesnius tarpueilius (40-45 cm), tarp jų galėsite pasodinti salotų ir ridikėlių.

Norint pagreitinti žirnių šaknų prigijimą laistymui naudoja biostimuliatoriaus Kelpak 24201 tirpalą, ruošiant jį santykiu 100 ml : 10 l vandens. Laistoma 2 savaites po pasodinimo.

Žirniams įsišaknyti šiltnamyje padės ir Blackjak huminės rūgštys, maišant skystį santykiu 20 ml : 10 l vandens. Blackjak gali pagerinti nepalankios dirvos struktūrą ir aeraciją, išskaidydamas grumstus.

 

Žirnių auginimas

Žirniai mėgsta laistymą, dirva turėtų būti drėgna. Palaisčius reikėtų supurenti. Žirniai, kurie vegetacijos metu buvo laistomi ir purškiami preparatu ALTOSAN B/Zn, po derliaus nuėmimo žymiai ilgiau išsilaiko sandėlyje. Laistymo metu naudojamas reagentas Gintaro rūgštis padeda žirniams ramiai atlaikyti neigiamus aplinkos faktorius. 1 gramą Gintaro rūgšties reikia ištirpdyti 10 litrų šilto vandens. Žirnių purškimui ir laistymui rekomenduojami ekologiški preparatai Mimox Zn, Yokosan, Alsupre S. Laistymui rekomenduojamas ir Kelpak 24201 tirpalas, laistant 3 - 4 lapelių tarpsnyje ir pakartojant 1-2 kartus kas 2 savaites.

Laistymui naudojamo vandens normomis nustatytas palankiausias rūgštingumas neturi viršyti 6,5 pH (ideale - 5,6-6,3). Preparato Blackjak medžiagos kaip tik skirtos vandens pH koregavimui, norint pasiekti normos.

Žirniams subrendus būtina skinti ankštis, neleidžiant joms subręsti. Subrendusios ankštys tarsi sako augalui, kad laikas sustoti.

Aukštus žirnius reikia paremti pagaliais: jie įduriami į dirvą kas 60-80 cm, tarp jų ištempiamos virvės.

Ant žirnių šaknų vystosi gumbeliai, o juose - azotą gaminančios bakterijos, todėl nuėmus derlių šaknys ir stiebai užkasami į žemę , nes tai puiki trąša. Maistinių medžiagų (ypač kalcio) tiekimą parūpins skysta tręšimo priemonė Microdoctor Ca/Mg, kurio dėka žirniai sparčiau atkuria sveikatą po karščio, šalčio, pesticidų ir kenkėjų padarytos žalos.

Organinė skystą trąša Yokosan taip pat yra fosforo, kalcio, kalio ir magnio tiekėjas, stimuliuojantis žirnių vystymąsi ir atsparumą, subalansuojantis dirvos pH. Yokosan purškimas naudojamas iš karto sodinimo į dirvą metu, o vėliau - praėjus 1 mėnesiui.

Žirniuose pastebėjus fosforo trūkumo požymius naudokite trąšų linijos Kristalon produktus. Trąšų funkcijas augimo metu atlieka preparatai Matrifruit, Matrinal B, Copfort ir aukščiau minėtieji Mimox Zn, Yokosan, Blackjak ir Kelpak.

 

Žirnių veislės

Žirniai yra šparaginiai - jų valgoma visa ankštis su sėklomis, ir gliaudomieji - turi kietą plėvelę ankšties viduje. Pagal brendimo laiką skirstomi į ankstyvuosius, kurių pirmasis derlius būna po 45-60 dienų, vidutinio ankstyvumo (60-70 dienų) ir vėlyvuosius (80-90 dienų). Žirniai skirstomi pagal aukštį: žemi iki 60 cm, vidutinio aukščio 60- 80 cm ir aukšti 0,8-2,5 metro.

Žirniai išauga apvalūs ir raukšlėti. Apvalūs bręsdami greitai netenka cukrų, todėl krakmolėja. Žirnelių konservavimui naudojami saldieji raukšlėti žirneliai.

 

Žirnių ligos

Dažniausios žirnių ligos - miltligė, netikroji miltligė, šaknų puvinys. Norint išvengti šių susirgimų, o taip pat baltųjų ir pilkųjų apnašų, chlorozės ir audinių nekrozės žirnių augintojams rekomenduojamas preparato Mimox Zn purškimas, ruošiant jį santykiu 200-300 ml : 100 l vandens , pakartojant procedūrą kas 12-15 savaites.

Padidinti žirnių atsparumą netikrajai miltligei skirta priemonė - naudingas dirvos grybas Pythium oligandrum. Bet labai svarbu nenaudoti jo kartu su fungicidais, kurie gali sumažinti jo poveikį.

Fungicidas KYTOS, turintis baktericidinį poveikį, aktyvuoja ir stiprina natūralius žirnių savisaugos procesus. KYTOS suveikia kaip induktorius dėl sudėtyje esančios 100 %-inės chitozano hidrochlorido medžiagos.

Žirnių atsparumą ligoms padidina ir aukšiau aprašytieji preparatai Alsupre S, Copfort, Previcur Energy. Žirnių apsaugos priemonių geresnį įsisavinimą ir prilipimą prie lapų ir stiebų paviršiaus organizuoja preparatas Lip Top Gold, kurios dėka apsaugos medžiagos nenusiplauna ir ilgam išlieka ant augalo.

 

 

Žirnių kenkėjai

Žirnių priešai - žirniniai amarai ir tripsai. Pasipriešinti jiems žirniai gali preparato FIZIMITE dėka. Koncentrato aktyviosios medžiagos išvalo žirnių lapų ir stiebų paviršius nuo įvairių nešvarumų (jų tarpe ir amarų išmatos, kuriuose veisiasi jų palikuonys). Tuo pačiu stiprinamas žirnių atsparumas kenkėjams. FIZMITE reikia purkšti iš abiejų lapų pusių.

Purškiamas insekticidas NeemAzal aktyviai naikina žirninius amarus ir žirninius tripsus šiltnamiuose.

Tripsų kontrolei ir sugavimui rekomenduojama priviliojimo priemonė Thripnok, kurią reikia priklijuoti prie lipnių gaudyklių. Thripnok skleidžia tripsus pritraukiančius gėlių kvapus. Tripsų ir amarų naikinimui daržininkas turėtų atkreipti dėmesį į lipnią gaudyklę MAGNET yellow. Jos paviršius dengtas lipniais klijais, sugaudančiais kenkėjus. Tinka lauke ir šiltnamyje auginamiems žirniams, pakabinant gaudyklę virš augalų, šiltnamio viduje šalia durų ir langų.

Kiti žirnių kenkėjai - vaisėdžiai, gumbauodžiai, sitonai. Padidinti žirnių atsparumą šiems kenkėjams padeda ekologiška priemonė Drekkar.

Kovai su žirnių priešais sodininkai gali privilioti naudingus vabzdžius-entomofagus, ėdančius kenkėjus. Tam rekomenduojama efektyvi priemonė - plėšriųjų vabzdžių viliokliai MagiPal, kabinami kas 5-10 metrų. MagiPal talpa užpildyta raudonu skysčiu su entomofagus priviliojančia medžiaga. Į daržą atskubės daug naudingų boružių, žiedblakių, auksaakių ir žiedmusių.

Išvengti grambuolio lervų kenkėjiškos veiklos padarinių padės efektyvi priemonė Nematodai. Sudėtyje yra didelė mikroskopinių nematodų kirmelių koncentracija, kurios įsiskverbia į grambuolių lervas po žeme ir žudo jas, paskleisdamos bakterijas. Nematodai naudojami nuo gegužės iki rugsėjo, dirvai įšilus iki 12-25º C, reguliariai drėkinant dirvą efektyvesniam poveikiui.

Sprendžiant amarų naikinimo klausimą daržininkai turėtų atkreipti dėmesį į naudingų plėšriųjų vabzdžių priviliojimą į daržą. Pvz., boružės ir auksaakės minta amarais. Tam siūloma įdomi priemonė BORUŽĖ - tai gyvos boružių lervos, kurias reikia tik paskleisti amarų veisimosi židinyje (efektas - iki 100 suėstų amarų per dieną). Panašiai veikia ir AUKSAAKĖ, kurioje esančios auksaakių lervos gali suėsti iki 600 amarų per dieną.

 

 

Statybų ir būsto gido Asa.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama.