Fasadų apšiltinimo metodas tinkuojant, dar kitaip vadinamas "šlapias", skirtas pastatų išorės sienų termoizoliacijai ir apsaugai nuo žalingo aplinkos poveikio. Putų polistirenu ar akmens vata apšiltinti fasadai apdailinami dekoratyviniu (struktūriniu) tinku.

Specialistų skaičiavimu, pusė šilumos išleidžiama iš pastato per sienas. Sumažinti išlaidas pastato šildymui padeda išorinio šildymo sistemos. Vienas iš metodų - tinkuojamas fasadas. Paprastai namai šiltinami dviem būdais - iš lauko ir iš vidaus. Vienas iš būdų - prie sienos kalamos tvirtinimo plokštės ir paskui tinkuojamos, kitas būdas - įrengiamas medinis ar metalinis karkasas, kurio vidus šiltinamas, o apdailai naudojamos kokios nors plokštės ar lentelės. Tai labiausiai paplitęs Europoje fasadų apšiltinimo metodas, tinkamas bet kokio tipo pastatams: individualiems, visuomeniniams, dar tik statomiems daugiaaukščiams objektams ar senų renovacijai. Metodas dar vadinamas „šlapiu" dėl naudojamo tinko, proceso metu tirpinamo vandenyje. Tai daugiasluoksnė konstrukcija, kurią sudaro trys sluoksniai:

• Termoizoliacinis - mažą šilumos laidumo koeficientą turinčios medžiagos lakštai;
• Armuotas (bazinis) - ypatingas klijų bei tinko mišinys, sutvirtintas šarmams atspariu tinkleliu;
• Apsauginis - dekoratyvinis - dekoratyvinis tinkas, gali būti dažomas specialiais dažais.

1 pav: Tinkuojamo fasado schema

1. pagrindas - pastato siena
2. tvirtinimo elementas
3. termoizoliaciniai lakštai
4. polimeriniai klijai
5. armuojantis tinklelis
6. polimerinis gruntas
7. tinko sluoksnis
8. perforuotas profilis

Visi šie sluoksniai turi ne tik pasižymėti gerais vandens sugėrimo, atsparumo šalčiui, šiluminiam plėtimuisi bei garų laidumo parametrais, bet ir derėti vienas prie kito. Ypač svarbu tai, kad kiekvienas sluoksnis garus praleistų geriau, negu prieš tai esantis.

Apšiltinimo sistema turi būti techniškai sertifikuota: visi sistemos komponentai bei medžiagos turi turėti atitinkamų įgaliotų centrų sertifikatus. Profesionalai rekomenduoja vengti pigių bei nežinomų gamintojų siūlomų medžiagų - jos gali sutrumpinti sistemos naudojimo laiką bei pakenkti tinkuojamo fasado sistemos kokybės rodikliams. Pavyzdžiui, naudojant brangią, gerai garus praleidžiančią mineralinę vatą kartu su pigiu dekoratyviuoju polimeriniu tinku, kurio garų laidumo rodikliai žemesni, yra didelė tikimybė, kad anksčiau ar vėliau ši danga išsisluoksniuos.

Daugiasluoksnė tinkuojamo fasado sistema tvirtinama prie pagrindo - tai gali būti gelžbetonis, akmenų ar plytų mūras, akytbetonis, metalas, mediena, arba panelių ir faneros lakštų „sumuštinis". Putbetonio blokai naudojami tik esant tam tikroms papildomoms sąlygoms: blokus reikia labai kruopščiai išsirinkti (svarbus jų tankis bei storis), taip pat ir apšiltinimo medžiagas, tvirtinimo elementus, armuotojo bei dekoratyvinio sluoksnių medžiagas, nes kitaip tarp apšiltinimo medžiagos bei tinko sluoksnių gali pradėti kauptis kondensatas. Ir visa tai - tik viena iš galimų problemų.

Tinkuoto fasado sistemos sluoksniai

1. Termoizoliacinis sluoksnis

Tinkuoto fasado apšiltinimui daugiausia naudojamos akmens vatos ar putų polistirolo lakštai. Didžiausias vatos privalumas yra tas, jog tai gerai šilumą izoliuojanti bei nedegi medžiaga. Šios medžiagos trūkumu galime laikyti aukštą jos kainą. Ekspertai rekomenduoja rinktis mineralinės vatos lakštus. Žinotina, stiklo vatos lakštai nėra atsparūs plyšimui bei šarmams (tvirtumas - tai konstrukcijos gebėjimas pasipriešinti vėjo krūviams; atsparumas šarmams būtinas dėl to, kad mineraliniuose, armuotam sluoksniui naudojamuose tinko ir klijų mišiniuose šarminė reakcija yra neišvengiama. Neatspari šarmams apšiltinimo medžiaga greitai taps netinkama naudoti).

Mineralinės vatos tankis turi būti 130-180 kg/m3, kitaip bus sudėtinga dengti tinko sluoksnius, ir laikui bėgant jie išsisluoksniuos. Apšiltinimo medžiagos geba sugerti vandenį neturi viršyti 1,5 proc. - lakštai, lengvai sugeriantys drėgmę, deformuojasi, todėl tarp šalia esančių lakštų gali susidaryti plyšiai, kas labai pablogins fasado išvaizdą bei sumažins apšiltinimo medžiagos tvirtumą.

Lakšto storis neturi kisti daugiau negu 3 mm - tai įtakoja fasado patikimumą, kadangi bazinis bei dekoratyvinis sluoksniai yra ploni, o nelygumai neišvengiamai matysis.

Dėl didelio šilumos laidumo putų polistirolo lakštai lengvesni, plonesni, priimtinesnė jų kaina. Tiesa, tai - degios medžiagos, o tai reiškia, jog polistirolas lengvai užsiliepsnoja. Degumo sumažinimui putų polistirolas dengiamas specialia danga. Taip pat sistemoje numatomos nedegios akmens vatos tarpinės. Jos būna 15 cm aukščio ir visos apšiltinimo sistemos storio. Šios tarpinės dedamos perdengimuose tarp aukštų, o taip pat langų ir durų angų kraštuose, išorinėje pusėje (kartais daromos papildomos - horizontaliosios bei vertikaliosios tarpinės). Tokią sistemą leidžiama naudoti tik tada, jeigu buvo patikrintas sistemos priešgaisrinis saugumas. Reikalavimai putų polistirolo tvirtumui labai aukšti, tačiau, palyginus su akmens vata, žemi tankio rodikliai - nuo 15 iki 25 kg/m3. Lakštų kokybę galima įvertinti pagal išvaizdą - granulių dydis turi būti vienodas, o taip pat granulės turi būti tankiai suklijuotos viena su kita, kitaip polistirolas (putplastis) sugers per daug vandens, kas ženkliai sutrumpins fasado eksploatacijos laiką. Lakštai turi būti griežtos geometrinės formos. Leistinas nukrypimas nuo stačiojo kampo - 2 mm/m, o galimi pločio bei ilgio nukrypimai - 2 mm. Šių normų nesilaikymas gali sukelti sunkumų montuojant fasadą.

2. Armuotasis sluoksnis

Tinkuojamą fasadą sutvirtina armuotasis sluoksnis, kuris taip pat „atsakingas" už dekoratyviojo sluoksnio ir apšiltinimo medžiagos paviršių sukibimą. Šis sluoksnis - tai dekoratyviojo sluoksnio pagrindas, jis sudarytas iš tinko bei specialaus tinklelio. Tiek bazinio sluoksnio, tiek ir visos sistemos eksploatavimo laikas priklauso nuo armuojančio tinklelio kokybės. Pigus, žemos kokybės tinklelis per kelerius metus tiesiog ištirps. Be to, tinkleliui tenka nemaži vėjo, hidroterminiai ir kt. krūviai, todėl tinklelis turi būti atsparus lenkimui ir stabilus tempiant. Dar naudojamas „šarvuotas" didesnio tankio (ne mažiau 200g/m2) stiklo audinio tinklelis. Paprastai jis naudojamas pirmame aukšte vietoj dvigubo įprasto tinklelio sluoksnio  papildomai apsaugai nuo mechaninių pažeidimų. Cokolio, kampų, langų bei durų angų, deformacinių siūlių ir kai kurių kitų plotų armavimui naudojami šarmams atsparūs elementai, tinkami naudoti su kitomis sistemos dalimis.

3. Apsauginis - dekoratyvinis sluoksnis

Apsauginis - dekoratyvinis sluoksnis skirtas apšiltinimo medžiagos apsaugai nuo išorinių faktorių (krituliai, vėjas, šaltis, ultravioletiniai spinduliai) bei išorinio fasado vaizdo palaikymui. Viena iš būtiniausių dekoratyvinio sluoksnio savybių - didelis garų laidumas. Jeigu drėgmė neišgaruos iš apšiltinimo medžiagos, dekoratyvinis sluoksnis gali tiesiog išsisluoksniuoti.

Apsauginį - dekoratyvinį sluoksnį sudaro dekoratyvinis arba dažytas fasadinis tinkas.

Kiek išsamiau papasakosime apie fasadinio tinko rūšis. Mineralinio tinko rišančiajai medžiagai dažniausiai naudojamas baltas cementas arba kalkės. Toks tinkas yra laidus garams, tvirtas, nepritraukia dulkių, atsparūs trūkinėjimui, o hidrofobinių priemaišų dėka įgyja atsparumą drėgmei. Paprastai eksploatacijos metu mineralinius tinkus prireikia perdažyti.

Polimerinio tinko rišančioji medžiaga - akrilas bei jo polimerai. Jo yra tvirti, plastiški bei atsparūs drėgmei ir šalčiui. Tiesa, jų atsparumo šalčiui rodikliai kur kas kuklesni, tačiau atlikus teisingus sisteminius skaičiavimus, šį trūkumą galima kompensuoti. Vartotoją toks tinkas dažniausiai pasiekia paruoštas naudojimui, kadangi jau būna nudažytas specialioje masėje.

Kitos naudojamos tinko rūšys - margasis bei silikatinis tinkas. Margojo tinko rišančioji medžiaga dažniausiai būna akrilas, sudėtyje yra natūralūs spalvoti akmenys. Toks tinkas išsiskiria savo dekoratyvinėmis savybėmis, taip pat yra atsparus vandeniui bei tvirtas. Naudojamas paprastai su putų polistirolo lakštais. Silikatiniuose tinkuose rišančioji medžiaga paprastai būna skysti klijai stiklo pagrindu. Tokiam tinkui būdingas didelis garų laidumas bei nemaža kaina.

Renkantis tinką, taip pat svarbu atkreipti dėmesį į jo faktūrą (grūdelius bei piešinį), kadangi nuo to priklauso dekoratyvinio sluoksnio lygumas bei šiurkštumas. Spalvos atžvilgiu vartotojas nėra ribojamas - šiuo metu galima rinktis iš kelių tūkstančių atspalvių tinkų.

Tinkuoto fasado montavimas

Pagal apšiltinimo medžiagos tvirtinimo prie pagrindo būdą tinkuotas fasadas skirstomas į dvi rūšis - standaus arba lankstaus tvirtinimo.

Standus apšiltinimo medžiagos tvirtinimas prie pagrindo - tai standi fiksacija, naudojant klijus bei tvirtinimo elementus (galima naudoti tik klijus, bet tokiu atveju pastatas neturi būti aukštas, o jo sienos turi būti idealiai lygios, be to, tokiu atveju klijais reikia dengti ne mažiau 90 proc. apšiltinimo medžiagos paviršiaus). Pagrindinis standaus tvirtinimo privalumas - galimybė dengti labai ploną tinko sluoksnį (5-8 mm).

Naudojant lankstaus tvirtinimo metodą, klijai nenaudojami - apšiltinimo medžiagos lakštai tvirtinami šarnyrų pagalba. Tai leidžia sistemai laisvai judėti išilgai sienos, taikompensuoja nusėdimą bei kitokius fasado krūvius. Tačiau šiuo atveju tinko sluoksnis viršija 30 mm.

Montavimo metu apšiltinimo medžiagos lakštai paprastai dedami šachmatų tvarka: jeigu apatinės ir viršutinės eilių vertikaliosios siūlės sutampa, galutiniame paviršiuje gali atsirasti įskilimų. Dažniausiai tinkuotų fasadų lakštai iš pradžių priklijuojami, o po to pritvirtinami tvirtinimo detalėmis. Tvirtinimo detalės atlaiko didžiausią - vėjo - krūvį. Atlaikyti šį krūvį taip pat padeda tinko ir klijų sluoksnis. Norint gerai užfiksuoti apšiltinimo medžiagą, tvirtinimo detalių nepakanka - „lankstusis" fasadas tiesiog išsiklibins, veikiamas vėjo. Be to, klijai išlygina laikančiąsias sienas, kurios retai būna lygios. Klijai turi dengti ne mažiau 40 proc. lakšto paviršiaus, o klijų kiekis paviršiaus vienetui skaičiuojamas įskaitant lakšto nelygumus. Klijų mišinys sudarytas iš mineralinio pagrindo bei polimerinių priedų. Tokia sudėtis suteikia fasado klijams būtinų savybių - sukibimą ir laidumą garams. Dažniausiai toks mišinys nėra labai brangus.

Kai klijai išdžiūva, montuojamos tvirtinimo detalės. Dažniausiai tai būna specialūs įkalamieji vinies formos su didelėmis galvutėmis elementai, arba įsukamos tvirtinimo detalės. Detalių pasirinkimą sąlygoja pagrindo tipas: kai pagrindas standus (plytos, gelžbetonis), naudojami įkalamieji tvirtinimo elementai. Kai pagrindas tuščiavidurių plytų ar akytbetonio, naudojami įsukamieji tvirtinimo elementai. Jie „pereina" pro visus apšiltinimo sistemos sluoksnius, todėl turi būti suderinami su visais apšiltinimo sistemos elementais. Pavyzdžiui, tvirtinimo detalės šilumos laidumo koeficientas turi būti artimas nuliui, kad jis netaptų „šalčio tilteliu" (sistemos elementu, kuris ženkliai padidina šilumos skleidimąsi į išorę). Tvirtinimo elemento strypelis turi būti gerai apsaugotas nuo korozijos, kadangi išorinėse apšiltinimo sistemos drėgmės taškas susidaro apšiltinimo medžiagoje, kuri yra atspari kondensacijai, ko negalima pasakyti apie kitus sistemos elementus. Tvirtinimo elementai taip pat turi būti atsparūs šilumai bei šalčiui (nuo -55°C iki + 80°C ).

Tvirtinimo elementų skaičius skiriasi kiekvienu atskiru atveju. Jis priklauso nuo vėjo sukeliamo krūvio, pačios sistemos bei fasado zonos svorio.

Tinkuojamų fasadų privalumai ir trūkumai

Tinkuojamų fasadų privalumu dažnai laikoma jų prieinama kaina, individualios spalvinės ar faktūrinės gamos pasirinkimas bei nesudėtingas montavimas. Be to, tinkuotųjų fasadų sistema leidžia statyti ganėtinai plonas sienas, nes šios netenka šilumos izoliatoriaus funkcijos - šilumai išsisklaidyti šiuo atveju trukdo apšiltinimo medžiaga. Dėl plonų sienų sumažėja išlaidos masyviems pamatams - vienam iš brangiausių pastato konstrukcinių elementų. Be to, vasaros metu dėl tiesioginių saulės spindulių ar įkaitusio oro tinkuoto fasado sistema neleidžia įkaisti apsauginėms konstrukcijoms, o tai reiškia, jog mažiau įkaista vidinės patalpos. Taip pat pagerėja sienų garso izoliacijos savybės.

Aukščiau išvardinti sistemos privalumai prisidedama prie šildymo sistemų pliusų: tarplakštinių tarpų  hermetiškumas, vietos taupymas (išoriniam apšiltinimui nenaudojama vidinių patalpų ploto dalis), tolygus temperatūros pasiskirstymas pastato viduje. Kai įrengta termoizoliacija, pastato sienos žymiai mažiau drėksta, neįšąla, o konstrukcija neyra dėl temperatūrų svyravimo ar šalčio erozijos - visa tai didina pastato eksploatacijos laikotarpį.

Tačiau nederėtų pamiršti, jog nežiūrint į anksčiau išvardintus privalumus, tinkuotų fasadų įrengimas siejamas  su tam tikrais sunkumais ir apribojimais. Montavimo darbai turi būti vykdomi ne žemesnėje kaip 5°C temperatūroje. Tačiau montuoti tinkuotą fasadą galima ir žiemą - tokiu atveju statybiniai poliai aptraukiami specialia plėvele, po kuria oras nuolat šildomas, kol išdžiūva visi sienas dengiantys mišiniai. Tačiau toks procesas reikalauja papildomų išlaidų, o oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip -15°C, kadangi žemoje temperatūroje staigiai atsijungusi elektra gali sugadinti visus vykdomus darbus. Paskutinį tinko sluoksnį vis tiek rekomenduojama dengti pliusinėje temperatūroje, o akrilo tinku, kurio sudėtyje yra marmuro dulkių, rekomenduojama dengti tik pliusinėje temperatūroje.

Montuojant fasadą, taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į kitas oro sąlygas. Kadangi oro drėgnumas turi leisti naudojamiems mišiniams tolygiai išdžiūti, reikia vengti montuoti rūko bei didesnio drėgnumo sąlygomis. Taip pat negalima vykdyti montavimo darbų lyjant ar sningant arba kai yra staigaus kritulių atsiradimo rizika. Tiesioginiai saulės spinduliai gali perdžiovinti mišinius, kuriais dengiami paviršiai, kas gali pabloginti jų kokybę. Dėl visų šių priežasčių pastoliai paprastai būna aptraukiami plėvele arba tinkleliu smulkiomis akutėmis. Plėvelės taip pat naudojamos fasado apsaugai nuo kritulių (lietus nuo pastolių perneša statybines šiukšles, kurios krisdamos gali apgadinti jau baigtą fasadą - dulkės, smėlis ar mišinio likučiai palieka ant fasado paviršiaus purvo ruožus. Taigi, kai yra kritulių tikimybė, visus fasado montavimo darbus rekomenduojama tuoj pat nutraukti.

Statybų ir būsto gido Asa.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama.