Lietuvos Respublikoje draudžiama statyti be Statybos įstatymo nustatyta tvarka gauto statybos leidimo, o nesudėtingo statinio statybą, kai statybos leidimas neprivalomas, - be normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nurodyto dokumento.

Saugomos teritorijos savavaliautojus traukia kaip magnetas. Žmonės nenori suprasti, kad statydami nelegalius statinius jie daro žalą gamtai ir visuomenei. Šie statiniai daro didžiausią žalą, todėl naujoms statyboms kelias turi būti užkertamas visomis priemonėmis. Statybų viešumas ir skaidrumas yra stiprus savavališkų statybų stabdys.

Pastaraisiais metais ženkliai padaugėjo stacionariam poilsiui skirtų vagonėlių, kitokių laikinų statinių  naudojimo saugomose ir rekreacinėse teritorijose atvejų, pažeidžiant aplinkos apsaugą ir statybas reglamentuojančių teisės aktų nuostatas.

Charakteringos trys savavaliautojų grupės. Pirmojon patenka dažniausiai turtingi asmenys, kurie stato kapitalinius statinius neleistinose vietose (parkuose ar kitose saugomose teritorijose), kuriose leidimai statyti neišduodami arba griežtai ribojami. Tarp jų - plačiai nuskambėjusi kotedžų statyba Turniškėse (Vilniaus m.), jachtklubo viešbučių statyba Juodkrantėje (Neringos m.) ir kitos.

Kitą savavaliautojų grupę sudaro asmenys, kurie turi visas galimybes gauti statybos leidimus statyti jų pageidaujamus statinius, tačiau yra įsitikinę, kad sumokėję administracinę baudą greičiau ir pigiau įsiteisins statybą, negu atlikdami teisės aktais nustatytas projektavimo sąlygų gavimo, projektų parengimo bei statybos leidimų gavimo procedūras. Tarp tokių savavališkų statybų - UAB „Rivona" prekybos pastatas Vytauto g., Zarasuose, UAB „Pamario būstas" daugiabutis namas Kauno g., Klaipėdoje, prekybos centras Mažeikiuose. Šių statinių statytojai iš dalies teisūs sakydami, kad statybos dokumentų parengimo ir leidimų gavimo procedūros yra per daug sudėtingos, todėl jas būtina supaprastinti. Tai numatyta ir Vyriausybės 2006 - 2008 metų programoje.

Gausiausias savavaliautojų būrys - tai nesudėtingų statinių (pavėsinių, lieptų, lauko virtuvių, įvairių aikštelių, vagonėlių, priestatų, remontuojamų statinių ir t.t.) statytojai, kurie jų daromus teisės aktų pažeidimus laiko nesunkiais ir nesivargina gauti statybos leidimą. Dažnai tokiems nesudėtingiems statiniams leidimų nė nereikia, pakanka turėti supaprastintą projektą ir savivaldybės administracijos įgalioto tarnautojo raštišką pritarimą (jei statinys saugomojoje teritorijoje, reikia ir šios teritorijos direkcijos įgalioto asmens pritarimo). Tokie savavaliautojai sukrunta tik tada, kai statybos valstybinės priežiūros pareigūnai surašo savavališkos statybos aktą bei administracinio nusižengimo protokolą ir paskiria nuobaudą.

Damošiškės k., Čiulėnų sen., Molėtų raj., ekologinės apsaugos zona. Labanoro regioninis parkas. Jauriuko ež. Pakrantėje pastatytas kilnojamas namelis.

 Šalia namelio įrengtas lieptas.

Namelis stovi miško žemėje. Prie jo įrengti inžineriniai tinklai.

Alnės k., Molėtų raj., Alnio hidrografinis draustinis. Labanoro regioninis parkas. Statybinis vagonėlis pastatytas miške, Žiotelės ež. pakrantėje. Šalia vagonėlio į Žiotelės ež. įrengtas lieptas.

Poilsiniai nameliai pastatyti Pakalnės polderių kraištovaizdžio draustinyje (Nemuno Deltos regioninis parkas). 

Du treileriai su stogais ir stoginėmis Ventės kraštovaizdžio draustinyje (Nemuno Deltos regioniniame parke). 

Autobusas uždengtas nendrių stogu ir apkaltas lentelėmis Ventės kraštovaizdžio draustinyje (Nemuno Deltos regioninis parkas). 

Statybos valstybinės priežiūros institucijos imasi vis griežtesnių priemonių, kad naujos savavališkos statybos nebebūtų pradedamos, o pradėtų padariniai būtų kuo greičiau pašalinti. Apskričių viršininkų administracijos statytojams pateikia reikalavimus nugriauti savavališkai pradėtus statyti statinius, teismams pateikiami ieškiniai dėl statinių, kurių statytojai laiku nenugriovė pagal apskričių viršininkų administracijų reikalavimus, priverstinio nugriovimo. Deja, šių bylų nagrinėjimas teismuose užtrunka ilgai, o tai labai sumenkina savavališkų statybų padarinių šalinimo efektyvumą. Antstoliai ne visada užtikrina įsigaliojusių teismų sprendimų įvykdymą. Tokiais atvejais statinių nugriovimą pagal teismų sprendimus tenka organizuoti pačiam išieškotojui - apskrities viršininko administracijai.

Administracinių teisės pažeidimų kodekso (ATPK) 159 straipsniu nustatyta, kad mažiausia bauda už savavališką statybą yra 1000,0 Lt. Statytojai, kurie savavališkai stato smulkius nesudėtingus statinius dažnai skundžiasi, kad jiems skiriamos per didelės baudos. Tačiau ATPK nuostatos reikalauja, kad pareigūnai skirtų atitinkamu straipsniu nustatytų baudų vidurkį ir tik esant lengvinančioms aplinkybėms, šią baudą sumažintų. Todėl už savavališką statybą paprastai turi būti skiriama 3000,0 Lt bauda.

Aplinkos ministras A. Kundrotas 2006 m. sausio 13 d. patvirtino išsamų savavališkų statybų prevencijos ir padarinių šalinimo priemonių planą, kurį vykdo ne tik statybos valstybinės priežiūros institucijos, bet ir Valstybinė aplinkos apsaugos inspekcija, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba, regionų aplinkos apsaugos departamentai bei saugomų teritorijų direkcijos. Kartu su žiniasklaidos ir visuomenės atstovais jos rengia reidus savavališkoms bei galimai savavališkoms statyboms išaiškinti jų užuomazgoje, teikia viena kitai operatyvią informaciją ir siūlymus dėl savavališkų statybų likvidavimo bei kaltų asmenų nubaudimo, paviešina savavaliautojus, kontroliuoja, kad teisės aktais nustatytu laiku bei tvarka būtų rengiami statybų dokumentai bei išduodami statybos leidimai.

Antano Bunikio piešinys

Statytojai turėtų gerai pagalvoti, ar verta pradėti statinio statybą savavališkai, taip pat ar naudingiau savavališką statinį nusigriauti pačiam, ar laukti, kol jį nugriaus antstolio ar apskrities viršininko administracijos pasamdytas rangovas. Pastaruoju atveju statytojui teks pakloti nemažą sumą antstolio paslaugoms apmokėti ir padengti ne tik rangovo tiesiogines, bet ir pridėtines išlaidas, kurios nugriovimo kaštus gali padvigubinti. Nugriaunamos daržinės, garažai, šiltnamiai, vietiniai nuotekų šalinimo inžineriniai tinklai, namų priestatai ir net gyvenamieji namai. Tiesa, šis reiškinys nėra masiškas - mūsų šalies valdžios institucijos kol kas vengia drastiškų priemonių ir tikisi, kad savavališkos statybos bus užgniaužtos civilizuotais teisiniais būdais. Tačiau parengtos ir Seimui teikiamos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, Administracinių teisės pažeidimų kodekso ir Statybos įstatymo atitinkamų straipsnių pataisos aiškiai rodo, kad atkirtis savavaliautojams vis stiprės, kol savavališkos statybos visiškai išnyks.

Parengta pasinaudojus Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos inf.

Parengė R. Š.

Statybų ir būsto gido Asa.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama.

Daugiau apie neteisėtas statybas skaitykite