Šiltinant palėpę ar šlaitinį stogą (ir statant visą pastatą) nereikšmingų detalių nėra. Itin svarbu numatyti efektyvias konstrukcijų ir patalpų vėdinimo schemas, tinkamai išdėstyti šilumos, vėjo ir garo izoliacijos sluoksnius. Netinkamai parinktos šilumos izoliacinės medžiagos, netinkamai įrengti garo ar vėjo izoliaciniai sluoksniai dažnai tampa palėpės ir stogo medinių konstrukcijų puvinio, prastos šeimininkų savijautos priežastimi. Reikalavimus šlaitinių stogų įrengimui reglamentuoja Statybos techninis reglamentas STR 2.05.02:2008 "Statinių konstrukcijos. Stogai" ir ST 2190.01:1997 "Palėpių projektavimo taisyklės". Šiuose dokumentuose rasite techninius, priešgaisrinius, higieninius ir kitus stogams keliamus reikalavimus ir patalpų palėpėse išdėstymo schemas.

Šlaitinio stogo gegnių, grebėstų, lentų pakloto ir kitų konstrukcijų medienos masinis drėgnis turi būti ne didesnis kaip 20% ir ne mažesnis kaip 8 %. Be to, reikia nepamiršti medines konstrukcijas apdoroti antiseptikais ir antipirenais. Bituminėmis čerpėmis galima dengti stogus, kurių nuolydis ne mažesnis kaip 10^o; banguoto beasbestinio šiferio, profiliuotos skardos lakštais, skardos čerpėmis ir kita panašios formos danga - ne mažesnio kaip 7^o nuolydžio stogus, o lygaus beasbestinio šiferio lakštais ir plokštelėmis - ne mažesnio kaip 25^o nuolydžio stogus. Skardos lakštais, jungiamais užlankomis (falcais), galima dengti stogus, kurių mažiausias šlaito nuolydis 7^o. Jei nuolydis mažesnis negu 25^o, tai skardos jungtys turi būti su dvigubomis užlankomis. Čerpių stogo minimalus leistinas nuolydis parenkamas pagal gamintojų rekomendacijas, tačiau, jei nuolydis 50^o ir didesnis, visos dangos čerpės turi būti pritvirtinamos prie grebėstų ar kitokios laikančiosios konstrukcijos. Bet kokios rūšies stogo danga per karnizo kraštą turi būti išsikišusi 40-50 mm.

Šlaitinio stogo karnizas nuo pastato, pastatyto pajūrio zonoje, sienos turėtų būti atsikišęs ne mažiau kaip 0,7 m, o jei pastatas stovi kitose Lietuvos vietovėse - ne mažiau negu 0,4 m. Karnizą (stogo šlaito apačią) rekomenduojama sustiprinti 70 cm pločio lentų paklotu, ypač, jei numatoma stogo danga iš skardos. Toks pat paklotas po 50 cm į abi puses įrengiamas ir stogo latako vietoje. Vandens nuleidimo nuo stogo sistema įrengiama ant visų tipų stogų, kurių karnizų aukštis nuo žemės paviršiaus didesnis kaip 6 m. Lietvamzdžiai nuo sienos turi būti atitraukti ne mažiau kaip 20 mm, jie tvirtinami ne didesniu kaip 2 m intervalu, jų negalima įrengti išorės sienų uždarose vagose ir nišose. Stogo latakai tvirtinami taip, kad jų nesulaužytų nuo dangos šliuožiantis sniegas, tvirtinimo detalės išdėstomos ne didesniu kaip 0,9 m atstumu, o išorinis latako kraštas turi būti ne žemiau kaip 25 mm nuo stogo plokštumos tęsinio. Mažiausias latakų nuolydis - 0,3^o. Stogo sandūros prie sienų, dūmtraukių ir kitų vertikalių paviršių turi būti padengiamos skarda, kuri ant vertikalaus paviršiaus ir ant stogo dangos užleidžiama ne mažiau 15 cm bei patikimai užsandarinama.

Šlaitinio stogo konstrukcijoje iš atitvarinės konstrukcijos vidinės (šiltosios) pusės būtina garų izoliacija. Jei garo izoliacija įrengiama šilumos izoliacijos sluoksnio viduje, tai išorinis šilumos izoliacijos sluoksnis turi būti mažiausiai tris kartus storesnis už vidinį, esantį po garų izoliacija.

Paprastai šlaitinių (eksploatuojamos palėpės) stogų konstrukcijose įrengiamas vėdinamas oro tarpas virš šilumos izoliacijos. Šio tarpo aukštis turi būti apskaičiuojamas pagal STR 2.05.02:2008 "Statinių konstrukcijos. Stogai" reikalavimus. Jo aukštis priklauso nuo stogo šlaito ilgio, tačiau bet kuriuo atveju negali būti mažesnis negu 50 mm. Vėjo izoliaciniam sluoksniui būtina naudoti tam skirtas medžiagas (vėjo izoliacines plokštes ar plėveles, membranas). Vėjo izoliacija turi būti įrengiama pagal gamintojo nustatytus reikalavimus siūlių persidengimui, tvirtinimui. Natūraliam stogo vėdinimui šlaito apačioje (apkaloje po karnizu) abiejose pastato pusėse paliekamos kiaurymės, kurių bendras plotas turėtų būti ne mažesnis kaip 0,2 % vieno metro pločio juostos stogo paviršiaus ploto ar ne mažesnio ploto kaip 200 cm²/m. Angos vėdinimui turi būti paliktos ir šlaitinio stogo kraige. Neeksploatuojamą pastogę būtina vėdinti, todėl jos galinėse sienose įrengiamos angos, kurių kiekvienos plotas turi būti ne mažesnis kaip 1:500 stogo virš pastogės horizontalios projekcijos ploto.

Didžiojoje Britanijoje atliktais tyrimais nustatyta, kad tinkamai neapšiltintas dviejų aukštų individualus namas per palėpę netenka ketvirtadalio visos name prarandamos šilumos (kita dalis "išeina" pro sienas, langus ir t.t.). Tikėtina, kad Lietuvoje, kur klimatas atšiauresnis, šie nuostoliai gali būti didesni (teigiama, kad net iki 30-35%). Todėl paprastai stogai (palėpės) šiltinami storesniu šilumą izoliuojančios medžiagos sluoksniu. Pagal STR 2.05.01:2005 "Pastatų atitvarų šiluminė technika" reikalavimus, gyvenamųjų pastatų norminė atitvaros šiluminė varža (R) turi būti ne mažesnė kaip 6,25 m²K/W. Norint pasiekti reglamente nustatytą šiluminę varžą labai svarbu parinkti tinkamas šilumą izoliuojančias medžiagas.

Be abejo, rinkdamiesi šiltinimo medžiagas turime įvertinti ne tik jų kainą, izoliacines savybes, bet ir papildomas medžiagas. Be to, nevertėtų aklai pasitikėti „naujų gamintojų" siūloma produkcija, kuri neretai prasilenkia su tikrosiomis galimybėmis, neva medžiagos sukurtos taikant kosmines, nano ar kitais skambiais žodžiais pavadintas technologijas. Siūlome atkreipti dėmesį į produktų ženklinimą, atitikties dokumentus, išduotus oficialių įstaigų, gamintojų patirtį ir rekomendacijas. Pasaulinio lygio gamintojai nuolat tobulina ir gerina medžiagų kokybę ir gaminių savybės, kuria kompozicines sistemas, išplečia naudojamų produktų galimybes, nekeisdami pagrindinės žaliavos.

Taigi parametras, nusakantis medžiagos gebą izoliuoti šilumą, išreiškimas šilumos laidumo koeficientu - kuo ši vertė mažesnė, tuo medžiaga geriau sulaiko šilumą. Lyginant skirtingų izoliacinių medžiagų šilumos laidumo koeficientus matomi skirtumai, kurie skiriasi nedaug - tik keliomis tūkstantosiomis dalimis. Prie šių koeficientų pridėjus (pagal STR 2.01.03:2009) pataisas dėl papildomo medžiagos įdrėkimo atitvaroje ir šiluminės konvekcijos medžiagoje poveikio, termoizoliacinio gaminio montavimo konstrukcijoje būdo ir papildomo šilumos nutekėjimo (jei termoizoliacinį sluoksnį kerta konstrukciniai elementai (pvz., gegnės) ar jungtys) ir apskaičiavę, kokio storio sluoksnio kiekvienos medžiagos reikėtų, norint pasiekti reikiamą varžą, įsitikinsime, kad medžiagų šiluminių savybių skirtumai yra labai reikšmingi. Iliustracijoje matyti, kaip kinta šiluminės varžos dydis priklausomai nuo medžiagos šilumos izoliacijos koeficiento ir kokią įtaką visam sluoksniui turi atstumai tarp medinių gegnių.

Svarbu įvertinti tai, kad, esant nedideliam šilumos izoliacijos sluoksnio storiui, nereikės prikalamais tašeliais didinti gegnių aukščio arba tąšelių prireiks gerokai mažiau, negu pasirinkus storesnį kitokios izoliacijos sluoksnį.

Ypač didelę įtaką viso šlaitinio stogo varžai ar šiluminių nuostolių atsiradimui eksploatavimo metu turi įrengimo kokybė, t. y. gaminio montavimo konstrukcijoje būdas. Montuojant šilumos izoliacinius gaminius reikia tinkamai parinkti atstumą tarp karkaso elementų centrų, nes plokštės visada turi būti didesnės negu tarpas tarp karkaso elementų (maždaug 1-2 cm). Izoliacinės plokštės turi gerai priglusti prie karkaso elementų ir užpildyti visą ertmę tarp jų. Plokščių storį rekomenduojame parinkti taip, kad pati plokštė būtų nežymiai apspausta, o prie karkaso šonų būtų išlaikytas nominalus storis (neužlenkiant kampų).

Reikėtų atsižvelgti ir kitas medžiagų savybes: laidumą orui ir vandens garams; matmenų stabilumą; degumą (ugnies ar aukštos temperatūros poveikį). Negyvenamose palėpėse labai dažnai išvedžiojami elektros laidai, perdangas ir stogą kerta kaminas, įrengiami kiti galimo gaisro židiniai, todėl svarbu, kad ši pastato dalis būtų maksimaliai apsaugota nuo gaisro pavojaus. Rekomenduoja rinktis nedegias, o pavojingose vietose - priešgaisrines, izoliacines medžiagas, kurios apsaugos nuo ugnies išplitimo, taip išgelbėdamos žmones ir turtą. Naudojant tokias medžiagas galbūt investuojama daugiau negu renkantis alternatyvius, panašių šiluminių savybių, bet mažiau saugius gaminius.

Todėl tik tinkamai pasirinkus efektyvius šilumos izoliacinius gaminius ir juos kokybiškai sumontavus stoge bus galima įvykdyti konstrukcijų atsparumo ugniai reikalavimus, padidinti jų garso izoliacinę gebą ir patikimai apšiltinti.

Stogo šiluminių varžų ir šilumos perdavimo koeficiento skaičiavimas - rasite STR 2.05.02:2008 "Statinių konstrukcijos. Stogai" priede Nr. 2

Norėtųsi pabrėžti, kad  straipsnyje neįmanoma detalizuoti visų svarbių konstrukcinių mazgų ir detalių, todėl atsiradus klausimams patariame būtinai kreiptis į specialistus.

Toliau pateikiame pagrindinius šlaitinio stogo šiltinimo konstrukcinius sprendimus.

Statybų ir būsto gido Asa.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama