Straipsnyje apie palėpės įrengimo pradžią ( „Kaip įsirengti palėpę Vilniaus centre") rašiau apie konstrukcinę palėpės statybos dalį bei šiek tiek apie įrengimą. Vykstant darbams pavyko pasikviesti įvairių sričių specialistų, pabendrauti dėl įvairių sprendimų su „Rockwool", „Paroc", „Knauf", "Soudal", „Baltijos brasta" (Tyvek prekės ženklas) specialistais. Bendravimas gerokai pakeitė požiūrį į tikslus, kuriuos norėjau pasiekti ir priemones, kaip tai padaryti. Norėdamas įrengti  maksimaliai energetiškai efektyvų būstą, ėmiau gerokai atidžiau žiūrėti į izoliacinius ir sandarumo sprendimus. Medžiagų ir technologinių pokyčių beveik neįvyko, tačiau gerokai daugiau dėmesio skyriau darbo kokybės priežiūrai.

 

Pasyvaus būsto daugiabutyje vizija

Šiuo metu jau statomi pasyviojo standarto daugiabučiai, netgi juos modernizuojant artėjama prie pasyvaus namo parametrų. Tačiau norint daugiabutyje įrengti pasyviojo standarto butą, susiduriama su labai daug problemų. Esamas konstrukcijas reikia šiltinti iš vidaus, o tai gali sukelti problemų šioms konstrukcijoms. Atsijungti nuo centralizuotos šildymo sistemos, į esamas namo inžinierines sistemas įkomponuoti vėdinimo ir rekuperacijos sistemas - labai sudėtinga. Tačiau galimi atskirai sprendimai, kurie palėpę daugiabutyje gali paversti pasyviuoju būstu ar bent jau artimu pasyviajam. Svarbu kokybiškos ir geras izoliacines savybes turinčios medžiagos bei padidintas kruopštumas jas montuojant.  Pasyvumą iš esmės sudaro teisingas izoliavimas ir idealus sandarumas, nors visos detalės, pradedant projektu, gana svarbios.

Pav.1 Kiekvienas mazgas kur potencialiai gali susidaryti šilumos tilteliai turi būti kruopščiai izoliuotas. Vienas iš potencialiausių ir kartais užmirštamų mazgų yra viršutinis kraigo jungimas. Šioje sienoje numatomi elektros instaliacijos dėžutės, todėl skersinė izoliacija bus dedama ant garo izoliacinio sluoksnio. Tokia izoliacija neturėtų viršyti 1/3 pagrindinio izoliacinio sluoksnio.

 

Palėpės termoizoliacija

Palėpės izoliacinio sluoksnio storį apsprendė gegnių plotis. Konstruktorius paskaičiavo 25 centimetrų pločio gegnes bei 15 centimetrų statramsčius. Izoliavimui išbandžiau beveik visų gamintojų izoliacines medžiagas. Sienų tarpus pildžiau Paroc  Extra Plus ( šiluminio laidumo - 0,036 W/mK)  ir Rockwool Superrock (šiluminis laidumas - 0.035 W/mK) kietos vatos plokštėmis. Naudojau 100x50 mm arba 50x50x50 mm  derinį. Tai leidžia perdengti  sujungimus tarp plokščių siekiant išvengti šilumos tiltelių. Standartinius 600 mm tarpus tarp gegnių taip pat pildžiau šiomis plokštėmis. Naudojau 100 mm storio plokštę, nes plonesnės prastai laikosi  tarpuose. Geriau tarpuose laikosi Knauf Unifit 0,035 ( šiluminis laidumas - 0.035 W/m.K) izoliacija. Taip pat rulonuose parduodamą izoliaciją galima išsipjauti reikiamu pločiu, jei tarpai tarp gegnių nestandartiniai. Padaryti idealius tarpus yra praktiškai neįmanoma ir gali pasitaikyti  62 ar 62,5 mm tarpai. Pasyvaus standarto namui turėtų būti naudojamos ne didesnio  nei 0,035- 0,036 W/m.K  šiluminio laidumo izoliacinės medžiagos. Plokščių jungimo tarpai turėtų būti perdengiami kitu izoliacinės vatos sluoksniu. Sudėtą izoliaciją sutvirtinau kabėmis pritvirtindamas špagatą.

Pav.2 Sienoje sprendimas kai garo izoliacija bus montuojama ant vientiso izoliacinio sluoksnio. Skersinė izoliacija uždengs karkaso elementus. Būtina, idėti izoliaciją ir į profilius. Lubose, numatant vietą šviestuvų instaliacinėms dėžutėms gipsokartono profiliai bus dedami ant garo izoliacinės plėvelės ir papildomas sluoksnis izoliacijos įdedamas į profilių tarpus.

 

Daliai palėpės apšiltinti  išbandžiau polistireninį putplastį. Daugiau apie tai straipsnyje  - „Karkasinės konstrukcijos izoliavimas polistireniniu putplasčiu".

Pav. 3 Montuojant į karkasinę sieną polistirolį būtina patikimai izoliuoti kontaktus tarp plokščių. Ištisinio padengimo garo izoliacine plėvele nereikia. Ant tokio polistirolio galima iš karto klijuoti gipsokartono plokštes.

Sudėjus vatą kaip tik prasidėjo šaltesnės rudeninės dienos ir padariau pirmąjį patikrinimą termovizoriumi. Dabar galiu tvirtinti, kad tai būtinas veiksmas prieš klojant vidinę garo izoliacinę plėvelę. Izoliacinę vatą dėjome patys, labai kruopščiai, skirdami daug laiko atskiriems sudėtingesniems mazgams. Tačiau termovizorius atskleidė visą eilę probleminių vietų, kurios ateityje būtų sumažinusios energetinį efektyvumą. Puikiai matėsi šilumos nuostoliai per medines konstrukcijas. Tai dar kartą patvirtino sprendimą dėti skersinės izoliacijos sluoksnį.  Termovizinį tyrimą su šiuolaikine įranga padaryti nesudėtinga ir pačiam. Apie tai straipsnyje - „Termovizinis tyrimas - būtinybė prieš apdailos darbus".

Pav. 4 Termovizinė vidaus nuotrauka, parodyta tos situacijos ir vietos kur nuotrauka iš pav. nr2 . Puikiai matosi šilumos tilteliai per medinius karkaso elementus ( lubose 25 cm, sienose 15 cm).

 

Pav. 5 Lauko sienos termovizinė nuotrauka atskleidė pagrindinio sluoksnio montavimo broką. Buvo pamiršta įdėti izoliaciją į tarpą tarp karkaso elementų.

 

Garo izoliacinės plėvelės dengimui ir profilių sudėjimui išeikvota gana daug laiko. Palėpės konstrukcija gana sudėtinga,  daug įvairių kampų, šlaitas, jungimai. Abejoju, ar pavyktų pasikviesti nedideliam objektui gerus meistrus už standartinę kainą. Tuo tarpu šis etapas labai svarbus sandarumui užtikrinti, net nedideli plyšiai ženkliai pablogins sandarumą. Todėl greičiausiai šį ir gipskartonio montavimo darbus teks atlikti patiems arba pasiruošti didesnėms išlaidoms. Darbus apsunkina elektros instaliacijos, vėdinimo ortakių praėjimai per garo izoliacinę plėvelę. Šiame etape itin didelę reikšmę įgauna įvairūs klijai, izoliacinės klijuojančios juostos, montavimo putos. Apie montavimo putų panaudojimą galima paskaityti straipsnyje „Montavimo putos, tipai, naudojimas".  Garo izoliacijos dengimui bei įvairiems mazgams skirtas atskiras straipsnis -  „Garo izoliacinės plėvelės montavimas".

Butilo juostų tipai. Plačią Soudal butilo juostą labai patogu naudoti laidų ir vamzdžių izoliavimui prakišant juos per ją ir užspaudžiant. Dvipusio lipnumo butilo juosta labai tiko izoliuojant išorėje, klijuojant skardos lankstinius  prie porėtų paviršių.

 

Izoliuoto šildymo vamzdžio praėjimas per sieną. agro izoliacija papildomai klijuojama elastiniais Soudal Vapour Seal klijais. Po to dar apsukama izoliacine juosta.

 

Garo izoliacinę plėvelę reikia stengtis minimaliai pažeisti.

 

LED apšvietimas ir elektros instaliacija palėpėje 

Elektros instaliacija iš karto taikyta LED apšvietimui. LED apšvietimą rinkomės tiek dėl ekonomiško energijos naudojimo, tiek dėl LED sistemų ilgesnio tarnavimo laikotarpio. Su LED technologijomis dar yra daug įvairių neaiškumų, tačiau labai padėjo apatiniame aukšte instaliuotas LED apšvietimas. Ledinis.lt specialistai daug ką paaiškino, pavyko parašyti net straipsnį apie LED apšvietimą -  „LED parametrai ir svetainės apšvietimas".

Elektros instaliacija pasyviame name turi būti sudėta taip, kad nepažeistų sandarumo. Sienos, kuriose bus montuojamos dėžutės, turėtų būti su tarpu tarp gipskartonio ir garo izoliacinės plėvelės. Tai taip pat nagrinėta straipsnyje „Garo izoliacinės plėvelės montavimas". Instaliacijai panaudoti degimo nepalaikantys variniai laidai NYM su triguba izoliacija. Papildomai į instaliacinius vamzdelius jų nedėjau. Perėjimuose per garo izoliaciją laidai priklijuoti prie plėvelės elastiniais klijais,  įdėti  bei apspausti klijuojančia butilo juosta. Kompiuterinė instaliacija atvesta į atskirą kampą kompiuterinei ir kitai telekomunikacinei įrangai. Elektros instaliacija suvesta į elektros komunikacinę spintą.

Montuojami elektros instaliaciniai lizdai atitraukiant garo izoliaciją. Tokį spendimą sunku pritaikyti montuojant dideles plokštes, tačiau montuojant dailylentes, visai įmanoma.

 

Vidaus apdaila ir stoglangiai

Pirmoji apdaila padaryta mansardoje, čia sienos dengtos dailylentėmis. Dailylentės pasirinktos tekstūrinės ir padengtos alyva. Rinkomės naujos kartos alyvą, kuri reaguoja su medienos celiulioze sudarydama labai atsparų sluoksnį, bet tuo pačiu neužkimšdama medienos porų. Monocoat alyvomis paviršių dengti užtenka tik vieną kartą labai plonu sluoksniu. Kelių litrų alyvos ir grunto užteko apie 40 kvadratinių metrų dailylenčių padengti. Straipsnis "Medienos alyvavimas"

Medines dailylentes geriausia alyvuoti prieš jas montuojant. Jei dažoma prikalus, medžiui traukiantis atsiveria tarpeliai kuriuose matoma nepadengta mediena. Monocoat alyva turi įvairių atspalvių. Savo gana ankštai antresolei panaudojome baltą spalvą.

 

Antresolėje nusižengiau pasyvumo reikalavimams ir nedėjau įstrižinio izoliacinio sluoksnio, tai, aišku, ateityje atsilieps šilumos nuostoliams, bet buvo labai gaila aukščio. Dailylentėms prikalti teko taip pat ieškoti nestandartinių spendimų, kadangi sienų šonuose nebuvo tvirto pagrindo, kur būtų galima jas prikalti. Radau labai įdomų sprendimą dailylentes tarpusavyje sujungti kampeliu naudojant klijus ir kniedes. Dailylentės juda dėl temperatūros ir drėgmės kitimo, todėl išjudina ir jas laikančius vinis. Vinukas praeina per garo izoliaciją ir gali padaryti nemenką skylę, gerokai mažinančią sandarumą. Sumažinti šį poveikį galima papildomai kalimo vietose klijuojant izoliacinę juostą.
Daug dėmesio skyriau vidinei stoglangio izoliacijai ir apdailai. Pirkau Velux stoglangius, kurie yra gerai sukomplektuoti patikimai izoliacijai. Pavyzdžiui, Velux stoglangio komplekte iš karto numatyta garo izoliacija, kuri idealiai sutampa su lango kontūru ir patogiai užsideda ant stoglangio angos sujungiant ją su pagrindine garo izoliacine plėvele.  Sunkiau buvo su angos  dailylenčių apdaila. Pastaruoju metu „Velux" siūlo specialų karkasą apdailai, mūsų atveju frezavome lenktą detalę, kuri apėjo apačioje ir viršuje išsikišusią izoliaciją,  į kurią montavome dailylentės. Daugiau apie stoglangio montavimą pasyviajame name -  „Kaip teisingai įstatyti stoglangį".

 

VELUX Stoglangio angokraščius izoliavome kietos akmens vatos plokštėmis. 

Siena po sienos pradėta dengti profiliais ir gipskartonio apdaila. Profilius sumontuoti labai padeda lazerinis nivelyras. Jis itin paklausus montuojant lubų konstrukciją. Dirbti su juo labai paprasta. Apie tai - atskiras straipsnis „Lazerinis nivelyras". Ten, kur nebuvo numatytos elektros instaliacijos, į tarpus tarp profilių buvo dedama skersinė izoliacija ir ant viršaus montuojama garo izoliacija. Tai paprastesnis būdas, nes ant profilių galima uždėti dvipusio lipnumo juostelę ir lengvai priklijuoti garo izoliaciją. Tarpusavyje plėvelę klijavome metalizuota itin gerai laikančia „Baltijos Brasta" parduodama Tyvek juostele. Visos kitos bandytos juostelės neatlaikė išbandymų, iš dalies atsiklijuodamos. Sienose, kur bus elektros dėžutės, paliekamas tarpas tarp garo izoliacijos  ir gipskartonio. Su profilių laikikliais galima reguliuoti tarpą. Vienoje sienoje tarpą darėme 120 mm, tam, kad į jį tilptų vėdinimo ortakis.

Sieniniai ir lubiliai profilių laikikliai montuoti naudojantis lazeriniu nivelyru.

 

Vėdinimo vamzdžių slėpimas išoriniame izoliaciniame sluoksnyje.

 

Gipskartonis montuotas  dviem sluoksniais. Montuojant plokštės tvirtinamos apie centimetrą nuo grindų  paviršiaus. Tarpas reikalingas tam, kad į jį vėliau būtų galima užpildyti klijuojančiu mišiniu, kuris sandariai užpildo visus tarpelius. Tai  užtikrina itin gerą garso izoliaciją bei veikia kaip papildoma plokštės atrama. Tarpai tarp plokščių jungimų taip pat užpildomi klijuojančiu mišiniu, nededant armuojančios juostelės. Naudojau Knauf Uniflot gipsinį klijuojantį glaistą. Antras gipskartonio sluoksnis dedamas su persidengimu per pusę plokštės. Papildomai plokštes tarpusavyje klijavau. Galima tarpusavyje klijuoti PVA klijais, paprasčiau ir greičiau suklijuoti montavimo putomis. Naudojau Soudal klijuojančias putas. Plokštę reikėtų uždėti per 3 - 4 minutes po užpurškimo ir kiek pastumti, kad klijai išsivaikščiotų. Klijai turi padengti apie 40 proc. plokštės paviršiaus. Klijuojant po ilgesnio laiko klijai būna pakietėję ir gali atsirasti išsipūtimų. Klijais taip pat patogu užpildyti įvairias tuštumas, tarpus tarp plokščių. Būtina vandeniu apipurkšti plokštes ar plokščių paviršių.

Reikėtų paminėti lauko duris. Į nenaudojamą palėpės dalį įstatytos lauko durys. Kaip dabar matau, teisingas lauko durų įstatymas  yra gana retas reiškinys. Betoninės grindys yra už būsto ribų į nešildomą palėpės dalį. Tai gana paplitusi praktika daugelyje namų. Reikėtų atskirti lauke esantį betoną nuo viduje esančio betono, nes priešingu atveju turėsite šilumos tiltelį. Atskirti galima išpjaunat po durimis betoną bei patalpinant kietą izoliacinę plokštę. Prieš purškiant putas į tarpus būtina ten papurkšti vandens. Šito nepadarius, putos gali susiformuoti su dideliais burbulais ir atitinkamai turėti prastesnes šilumos ir garso izoliacines sąvybes.  Montavimo putas būtina izoliuoti nuo išorinio poveikio. Tam iš išorės dedama difuzinė juosta, iš vidaus - garo izoliacija. Juostos dedamos susiformavus putoms, nupjaunant jas reikiamoje vietoje.

Lauko durys išeinančios į nenaudojamą palėpės dalį. Apačioje betono sluoksnis atskirtas kietos izoliacinės medžiagos plokšte. Iš vidaus montavimo putos apsaugotos Soudal garo izoliacine plėvele, iš išorės difuzine plėvele.

 

Lango garo izoliacinės plėvelės jungimas ties kampu.

 

Vėdinimas palėpėje

Gyventi itin sandariame ir izoliuotame būste  neįmanoma be šiuolaikinių  vėdinimo ir rekuperacijos sprendimų. Vėdinimo projektą parengė „Vėdinimo meistrai“, bendraujant su „Eko2Šiluma" specialistais, taip buvo rastas galutinis vėdinimo sprendimas.
Rekuperacija išlieka būtinu pasyviojo namo komponentu. Ji padeda atgauti šilumą iš išeinančio oro ir perduoda tą šilumą šviežiai tiekimam orui. Įranga yra paprasta, mūsų apie 150 kv.m būstui  4-5 žmonėms pakanka 400 kub.m per valandą galingumo rekuperatoriaus. Pasirinkas „Eko2Šiluma" naujos kartos rekuperatorius LGH-RVX. Svarstytas variantas papildomai jungti „oras - oras" šilumos siurblio sistemą, bet tai palikta ateičiai, kai bus įvertintas realus poreikis šaltam ir šiltam orui. „Oras - oras" šilumos siurbliai keičia įprastus kondicionierius, nes žiemą jie gali gaminti šilumą, o vasarą vėsinti orą. Plačiau apie tai galima rasti straipsnyje apie šių šilumos siurblių panaudojimą.

Vėdinimo kaminėliai yra viena iš jautresnių stogo konstrukcijos vietų. Čia visada yra pavojus susidaryti kondensatui, kuris drėkins konstrukcijas ar pratekės visai netinkamoje vietoje. Galima sumontuoti savadarbį kaminėlį arba naudoti jau paruoštus kaminėlius. Oro paėmimui montavome savadarbį vėdinimo sistemos kaminėlį, oro išleidimui naudojome gamyklinį kaminėlį.

Vienoje stogo pusėje pastatyti oro išmetimo ir kanalizacijos kaminėliai. Atidžiai izoliuojamas kontaktas, būtina statyti vandens nukreipimo lovelį.

 

Oro paėmimui padarytas savadarbis kaminėlis. Metalinis vamzdis aptraukiamas k-Flex sluoksniu, tarpai užpildomi montavimo putomis. Konstrukcija turėtų būti sandariai apsaugota difuzine plėvele.

 

Daug kruopštumo ir laiko atima skardinimo darbai. Kiekvienas kontaktas su kaminu, siena tampa dideliu galvos skausmu. Standartinių gaminių nėra, skardininko, kuris norėtų dieną skirti mazgui taip pat su žiburiu nesurasi. Iš viso sunku skardininką surasti. Lankstyti skardinius tenka vietoje, papildomai izoliuoti naudojant dvipuses butilo juostas. Kamino izoliacijai yra skirta speciali kamino juosta. Kraigui būtina naudoti specialią kraigo juostą, kuri prie stogo dangos klijuojama butilu. Šie sprendimai užtikrina, kad nebus prabėgimų į izoliacinį sluoksnį.

Čerpinio stogo kraigo juosta skirta idealiai užsandarinti stogo viršų. Rankomis spaudžiama skardelė pakartoja čerpių linkius ir tvirtai pritvirtinama butilo sluoksniu.

 

2015 metų žiema buvo šilta. Nors kai lauke temperatūra buvo - 25 laipsniai, palėpėje laikėsi ties +14 - 15 laipsnių temperatūra. Tai dėl palėpę pasiekiančios šilumos iš apačioje esančio buto, bet dar visiškai neizoliavus kelių angų. Manau, kad pasiektas geras rezultatas, kurį baigęs darbus papildomai patikrinsiu termovizoriumi ir sandarumo testu.

Laukia apdaila ir taip pat papildomi izoliaciniai sprendimai.

 

Sergejus Jeriomenko

Autoriaus nuotraukos