„Patobulinome kai kuriuos mazgus, keitėme kai kurias medžiagas, tačiau raktas į pastato energinį efektyvumą -  kokybiškas darbas", - A+ klasės statybos patirtimi dalinasi individualių namų projekto „Ateities namai" vystytojas Eugenijus Kovalkovas. Visi šio projekto namai pasiekia A+ energinio efektyvumo klasę.

 

2014-aisiais pradėjęs statyti energiškai efektyvius namus ir pavadinęs savo projektą „Ateities namais", Eugenijus Kovalkovas buvo A+ klasės namų statybos Kaune pradininku. Jis nuėjo netradiciniu statybų bendrovės keliu - ne subūręs darbuotojus ėmė ieškoti užsakymų, bet, pasitelkęs mokslininkus ir sukūręs projektą „Ateities namai", ėmėsi statybos rangos, nes buvo ir liko įsitikinęs, kad praktikoje aukšta energinė klasė pasiekiama tik kokybiško darbo dėka.

Nuo 2007-ų metų, kai imti sertifikuoti pastatai, iki šios dienos Lietuvoje A+ klasės sertifikatais įvertinti 32 pastatai. Kaune,  laikantis „Ateities namų" koncepcijos jau pastatyti du dvibučiai Romainiuose, du Savanorių prospekte ir dabar statomi keturi namai Marvelėje. Trys „Ateities namų"  namai jau sertifikuoti ir gavo A+ klasės įvertinimą. Dalies individualių  namų statyba dar nebaigta, tad sertifikavimas taip pat nebaigtas.

Kalbantis apie A+ klasės statybą, įmonės vadovas patikslina, jog patirtis parodė, jog lemiami veiksniai aukštai energinei klasei pasiekti yra  projekto parengimo lygis, naudojami sprendimai ir darbo atlikimo kokybė.

 

Ateities namų sprendimai

„Labai svarbu perprasti pasyviojo arba energiškai efektyvaus namo filosofiją, ką nuolat konsultuodamasis ir tardamasis su mumis daro „Ateities namų" projekto vadovas", - sako su įmone bedradarbiaujantis KTU  Statybos ir architektūros instituto Statybinės fizikos laboratorijos mokslo darbuotojas dr. Edmundas Monstvilas.

Kertinis šilto, neturinčio šilumos tiltelių pastato akmuo - nepertraukiamas apšiltinimo apvalkalas, t.y. pastato sandarumas. Problematiškiausios sandarinimo vietos - sienų ir stogo jungtys, langų, durų angokraščiai, kamino, įvadų ir išvadų sankirtos su konstruktyvu.

Visų energiškai efektyvių namų pagrindinis principas -  itin kruopščiai užsandarintos konstrukcijų jungtys.

 

Kad būtų visiškai tikri dėl mazgų sandarumo, „Ateities namų" plėtotojai pastatę namo dėžutę, atlieka tarpinį sandarumo testą. Išryškėjusios nesandarios vietos papildomai sandarinamos.

Pamatai būtinai apšiltinami, jų šiltinimo sluoksnis pereina į sienų šiltinimo sluoksnį, t.y. namas turi ištisinį termoizoliacijos apvalkalą. Grindų betonas neturi liestis su pamatų betonu.

Sienų konstruktyvą mūrija iš akytojo betono blokelių - išbandytos, ekonomiškos ir šiltos medžiagos. Sienas šiltina 27-32 cm storio pilkojo polistireninio putplasčio plokštėmis, stogus - 45-50 cm mineralinės vatos sluoksniu. Termoizoliacijos sluoksnio storis kiekvienam projekto namui nustatomas skaičiavimais. A+ klasės namuose pasiekiamas atitvarų šilumos perdavimo koeficientas U= 0,065 W/ kv.m K,  šiluminė varža apie 15,46 kv.m K/W. Langai su trijų stiklų stiklo paketais, juos ir duris montuoja šiltinimo sluoksnyje.

 

Viena iš vietų, reikalaujanti papildomo dėmesio ir kruopštumo - stogo lango ir stogo konstruktyvo sandarinimas.

 

Per šiemetinius žiemos šalčius, kai nemažai tautiečių negalėjo užvesti automobilių, aplink  „Ateities namus" vaikščiojo žmonės su termovizoriumi. Kaip sako E. Kovalkovas, kur leido statybos užbaigtumas, ieškojome šilumos tiltelių - buvo įdomu pasitikrinti, ar jų yra ir kokio lygio. Tai vienas iš būdų šaltuoju metų laiku pamatyti kokybę, sužinoti sprendimų efektyvumą.

 

A+ klasės visumą lemia detalės

Be statybos darbų A+ energiniam efektyvumui ne mažiau svarbūs yra inžineriniai sprendimai.  E. Kovalkovas sako įsitikinęs, kad A+ name labai svarbu yra itin gerai apskaičiuoti šildymo sistemos ( „Ateities namuose" montuojami šilumos siurbliai oras -oras arba oras -vanduo) galią - ji priklauso nuo namo šilumos poreikio, įrangos valdymo lygio. Jis sako, kad patirtis parodė, jog A+ klasės namų miegamuosiuose šildymo sistema iš esmės nereikalinga, kai kurie naujakuriai pastebėjo, jog nė karto miegamuosiuose per sezoną  jos nė nebuvo įjungę. Todėl naujesnių projektų miegamuosiuose šildymo nemontuoja, išskyrus, infraraudonųjų spindulių šildymo plėveles -  dėl komforto, jei prireiktų šilumos.

Dar viena naujovė ir naudinga patirtis „Ateities namuose" - saulės moduliai, generuojantys elektros energiją.

 

Tikėtina, jog galimybė „sandėliuoti" saulės modulių elektrą, juos išpopuliarins namų ūkiuose.

 

Statytojų skaičiavimu, vasaros metu sukauptos elektros energijos turėtų pakakti šilumos siurblio darbui šildymo sezono metu, galbūt iš dalies kompensuoti ir karšto vandens ruošimo sąnaudas. Dėl šios priežasties  nebeapsimoka montuoti saulės kolektorių. Tiesa, elektros apskaitai reikalingi reversiniai skaitikliai, bet tai pigiau nei saulės kolektoriai ir visa jų įranga.

Visos detalės „Ateities namuose" labai svarbios, nes projekto plėtotojas siekia maksimalios ekonomijos, kad būstai būtų įperkami. „Pastatyti brangiai gudrus kiekvienas. Aš sprendžiu uždavinį, kaip pasiekti aukštą energinį efektyvumą ir komfortą su minimaliomis sąnaudomis", - sako E. Kovalkovas.

Komfortui ir energijos taupymui A+ klasės namuose būtina rekuperacinė vėdinimo sistema, kurios pagal  A + klasės reikalavimus, grąžinamos šilumos kiekis turi būti ne mažesnis nei 80 proc. „Ateities namuose" montuojami rekuperatoriai, kurių naudingumas teoriškai siekia 90 ir daugiau procentų.

Rekupertoriaus įrenginys.

 

Projekto vystytojas sako vėdinimo sistemos darbus patiki šios srities įmonei, nes pavieniui dirbančių specialistų rasti sunku. Tad vėdinimo montavimo kokybė, valdymo sistema, jo nuomone, sudaro prielaidą didelei šilumogrąžai, tačiau žmonių elgesio faktorius A+ klasės name irgi svarbus. Energijos taupymui svarbu, kad rekuperatorius nedirbtų, kai nieko nėra namuose, A+ klasės name į šilumos nuostolius įskaičiuojamas netgi lauko durų varstymas.

Individualūs „Ateities namai"  parduodami visiškai įrengti, nes svarbu, kad pirkėjas gautų visą statybinės ir inžinerinės įrangos kompleksą -  tik tokie sprendimai garantuoja energinį efektyvumą, nors, kaip sako projekto vystytojas, su kai kuriais pirkėjais bendrauja ir statybos etape - A + klasei keisti apdailos elementus nėra nei sudėtinga, nei žalinga. Koncepcijos ir kompleksiškumo, norint išgauti A+ klasę, keisti nepatartina.

 

Darbo kokybė statant A+ klasės namus

Pasak E. Kovalkovo, be aukštos darbo kokybės svajoti apie aukštą energinę klasę neverta, todėl reikalinga papildoma statybos darbų kontrolė. Ją atlieka samdomas techninis prižiūrėtojas, darbų kokybę nuolat kontroliuoja ir projekto vystytojas.

Jo nuomone,  nemaža dalis statybininkų nemėgsta, anot jų, terliotis su mazgais ar milimetro tikslumu kloti plėvelę. Bet įpročiai ir darbo kultūra pamažu keičiasi, jau suvokiama, kad tik kvalifikacija, kruopštumas, sąžiningumas padeda įsitvirtinti ir užsitikrinti darbo vietą.

„Mes turime atsirinktų ir patikrintų įvairių sričių meistrų, darbininkų, specialistų ratą, kurie dirba su patentais, turi individualios veiklos pažymėjimus. Gaila, jų nėra tiek daug, kiek reikėtų, kartais tenka laukti eilėje. Kita vertus, rūpinamės jų kvalifikacija, tad tokių žmonių ratas pamažu plečiasi. Stengiamės darbus objekte surikiuoti taip, kad nebūtų prastovų. Kvalifikuoti darbuotojai irgi patenkinti - jiems nereikia savarankiškai ieškotis darbų, skambinėti, tartis,  jie tiesiog ateina į objektą ir  padaro savo darbus. Darbo kokybė, specializacija šiuolaikinėje statyboje labai svarbūs. Įsitikinęs, kad tokios sąvokos kaip plataus profilio statybininkas, greitai neliks", - apie darbo principą pasakoja E. Kovalkovas.

„Ateitis namų" statytojas E. Kovalkovas nusiteikęs optimistiškai: „Dabar klojame pamatus A++ klasei - kol kas kaupdami ir gilindami žinias, bet, manau, šis tikslas ne už kalnų", - sako jis. Pagrindinis skirtumas tarp A+ ir A++ energinio naudingumo klasių - atsinaujinantys energijos šaltiniai A++ klasės pastate.

 

Parengta pagal „Ateities namai" informaciją

 

APIE INDIVIDUALIŲ NAMŲ STATYBOS TENDENCIJAS Kaip rodo Lietuvos statistikos departamento duomenys, individualių namų statybos apimtys Lietuvoje auga. 2015 metais buvo įregistruota 5554 vienbučių ir dvibučių namų statybos pabaiga. 2016 m. pirmąjį ketvirtį pastatyti 630 nauji vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji namai. Statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros sistema „Infostatyba" fiksavo, kad 2016 m. pirmąjį ketvirtį individualių gyvenamųjų namų statybai išduota 97,6 proc. visų leidimų. Leista statyti 1 417 naujų individualiųjų namų, kurių naudingasis plotas sudarys 225,1 tūkst. kv.m, o tai 13,5 proc. daugiau nei per 2015 m. pirmąjį ketvirtį. Vidutinis buto naudingasis plotas individualiajame name buvo 149,5 kv.m. Kaip minėta, nuo 2007-ųjų, kada buvo pradėti registruoti energinio naudingumo sertifikatai, iki šios dienos Lietuvoje 32-iems pastatams suteikta A+ energinio naudingumo klasė, A++ klasės nėra nė vieno pastato.

 

Statybų ir būsto gido Asa.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama.