.png)
Tradicinis interjero stilius remiasi XVIII–XIX amžiaus Europos namų įrengimo principais, tačiau nėra tiesioginis istorinių rūmų ar dvarų kopijavimas. Šiuolaikiniuose namuose išlaikomos klasikinės proporcijos, simetrija, kokybiškos medžiagos ir santūrus dekoras, kartu pritaikant interjerą dabartiniam gyvenimo būdui. Dėl to tradicinis interjeras gali atrodyti elegantiškai, tačiau neturi būti sunkus, tamsus ar perkrautas.
Tradicinis stilius dažnai painiojamas su klasikiniu ir pereinamuoju stiliumi. Klasikiniame interjere daugiau istorinių formų, puošybos bei reprezentatyvumo. Pereinamasis, dar vadinamas „transitional“, stilius klasikinius baldus ir architektūros elementus jungia su šiuolaikiškomis, paprastesnėmis formomis. Tradicinis interjeras yra tarp šių krypčių: jame atpažįstamos istorinės detalės, bet patalpos išlieka patogios kasdien naudoti.
Tradicinio interjero stiliaus bruožai
Svarbiausias tradicinio interjero principas – pusiausvyra. Baldai dažnai išdėstomi simetriškai: abipus sofos statomi panašūs staliukai ir šviestuvai, priešais židinį arba komodą formuojama aiški kompozicija, o meno kūriniai derinami prie baldo ar sienos centro. Simetrija suteikia patalpai tvarkos, tačiau nebūtina visko dubliuoti visiškai vienodai. Pakanka panašaus mastelio, aukščio ir vizualinio svorio.
Tradiciniam interjerui būdingos aiškios architektūrinės detalės: grindjuostės, durų apvadai, sienų profiliai, karnizai ir įsprūdinės durys. Jos padeda suformuoti klasikinę patalpos struktūrą net tada, kai baldų nedaug. Nedideliame ar žemų lubų kambaryje profiliai turėtų būti santūresni, nes per stambi puošyba vizualiai sumažina erdvę.
Šis stilius kuriamas nuosekliai. Vienas puošnus fotelis ir atsitiktinis sietynas dar nesukuria tradicinio interjero. Baldų proporcijos, sienų apdaila, tekstilė, apšvietimas ir aksesuarai turi priklausyti tai pačiai spalvinei bei medžiaginei sistemai. Kartu nereikia viename kambaryje naudoti visų klasikinių elementų – keli kokybiški akcentai atrodo įtikinamiau nei gausybė imitacijų.
Tradicinio stiliaus baldai
Tradicinio stiliaus baldams būdingos minkštesnės linijos, profiliuoti kraštai, ištekintos arba lenktos kojelės, porankiai ir įsprūdiniai fasadai. Istoriniuose balduose buvo naudojami sudėtingi raižiniai, inkrustacijos, kriauklių, lapų bei kitų augalinių formų ornamentai. Šiuolaikiniuose gaminiuose šios detalės paprastai supaprastinamos, kad baldai tiktų mažesnėms patalpoms ir būtų lengviau prižiūrimi.
Mediena išlieka viena svarbiausių medžiagų. Tradiciniame interjere naudojamas ąžuolas, riešutmedis, vyšnia ir kitos išraiškingos medienos rūšys arba kokybiška jų faneruotė. Paviršius gali būti alyvuotas, lakuotas ar beicuotas, tačiau neturėtų atrodyti dirbtinai blizgus. Tamsūs baldai suteikia solidumo, bet mažame kambaryje jų kiekį verta riboti ir derinti su šviesesnėmis sienomis bei tekstile.
Viso baldų komplekto pirkti nebūtina. Vienodų sofų, fotelių, spintų ir staliukų rinkinys gali atrodyti pernelyg formalus. Daug natūralesnis rezultatas gaunamas derinant panašaus charakterio, bet skirtingų laikotarpių daiktus. Seną komodą galima jungti su paprastesne šiuolaikine sofa, jeigu juos sieja spalva, mediena, apmušalų tonas ar proporcijos.
Jeigu klasikinių formų baldai derinami su visiškai lygiomis spintelėmis, moderniu apšvietimu ir minimaliu dekoru, interjeras jau artėja prie pereinamojo stiliaus. Toks sprendimas tinka norintiems tradicinio jaukumo, bet nenorintiems istorinio interjero įspūdžio.
Tradicinės interjero spalvos ir medžiagos
Tradicinio interjero spalvos paprastai yra ramios ir suderintos tarpusavyje. Sienoms tinka šilti balti, smėlio, rusvai pilki, šalavijo, pilkšvai mėlyni ar prislopinti gelsvi tonai. Sodresnės spalvos – tamsiai mėlyna, žalia, bordo ar ruda – dažniau naudojamos baldų apmušalams, užuolaidoms, kilimams arba vienai išskirtai sienai.
Spalvų kontrastas gali būti ryškesnis, tačiau jis turi būti kontroliuojamas. Pavyzdžiui, šviesios sienos gali būti derinamos su tamsaus medžio baldais ir keliomis gilesnės spalvos tekstilės detalėmis. Jei sienos sodrios, apmušalus bei užuolaidas geriau rinktis ramesnius. Prieš dažant naudinga patikrinti didesnius spalvų pavyzdžius skirtingu paros metu, nes dirbtinis apšvietimas stipriai keičia šiltų ir šaltų atspalvių įspūdį.
Tekstilėje tinka linas, vilna, medvilnė, aksomas ir jų mišiniai. Audiniai gali būti vienspalviai arba dekoruoti juostomis, langeliais, gėlių bei damasko raštais. Vienoje patalpoje užtenka kelių suderintų raštų: stambesnio užuolaidoms ar foteliui, smulkesnio pagalvėlėms ir ramaus vienspalvio audinio didžiausiam minkštam baldui. Naudojant daug vienodai aktyvių ornamentų interjeras tampa sunkus.
Grindims tinka medinės lentos arba parketas. Kilimas padeda apibrėžti svetainės ar valgomojo zoną, sušvelnina garsą ir suteikia jaukumo. Tradiciniame interjere dažnai pasirenkami persiško tipo, augaliniais ornamentais ar santūriais geometriniais raštais dekoruoti kilimai, tačiau tinka ir vienspalvis faktūrinis kilimas. Svarbiausia parinkti tinkamą jo dydį: svetainėje bent priekinės pagrindinių baldų kojos turėtų stovėti ant kilimo.
Tradicinio interjero apšvietimas ir aksesuarai
Tradiciniame interjere vieno lubų šviestuvo nepakanka. Bendrąjį apšvietimą papildo sieniniai, staliniai ir grindų šviestuvai. Svetainėje ar miegamajame simetriškai pastatyta šviestuvų pora gali sustiprinti stiliaus tvarką, tačiau kitose kambario vietose šviestuvai parenkami pagal funkciją – skaitymui, darbui, paveikslui ar spintelei apšviesti.
Šviestuvų forma gali būti klasikinė, bet jų techninė dalis turi atitikti šiuolaikinius poreikius. Paprasti tekstiliniai gaubtai, stiklas, sendinto žalvario ar tamsinto metalo detalės gerai dera su mediniais baldais. Šviesos spalvą vienoje zonoje verta išlaikyti vienodą, o ryškumą reguliuoti atskirais jungikliais arba šviesos reguliatoriais.
Aksesuarai suteikia tradiciniam interjerui išbaigtumo, tačiau neturi užpildyti kiekvieno paviršiaus. Pora žvakidžių, keraminė vaza, keli įrėminti grafikos darbai, knygos ir vienas didesnis augalas gali būti pakankami. Poromis grupuojami daiktai padeda išlaikyti simetriją, o pavienis didesnis objektas neleidžia kompozicijai atrodyti pernelyg formaliai.
Meno kūrinių ir veidrodžių rėmai gali atkartoti baldų medžio toną, metalines šviestuvų detales arba sienų profilius. Užuolaidos tradiciniame interjere dažniausiai siekia grindis, o jų karnizas montuojamas pakankamai aukštai, kad langas atrodytų didesnis. Valgomajame balta lininė staltiesė gali būti naudojama šventėms, tačiau kasdieniam interjerui ji nėra būtina.
Šiuolaikinis tradicinis interjeras turi būti ne muziejiškas, o patogus. Istorinių formų baldai, mediena, ramios spalvos ir simetriškos kompozicijos sukuria pagrindą, o dabartinis apšvietimas, buitinė technika bei paprastesnės detalės pritaiko jį kasdieniam gyvenimui. Geriausias rezultatas pasiekiamas ne sukaupus kuo daugiau puošybos, bet pasirinkus mažiau, tačiau kokybiškų ir tarpusavyje suderintų elementų.
Statybų ir būsto gido Asa.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama.
