Analizuodama parduodamų individualių namų ir kotedžių vidaus patalpų suplanavimą, peržiūrėjau nemažai jų planų. Toli gražu ne visuose būstuose yra numatytas uždaras prieangis arba tambūras, kurio reikalingumą paprastai pajuntame tik apsigyvenę.

Parduodamuose namuose ir kotedžuose labai dažnai įėjimo iš lauko durys nėra izoliuotos uždara patalpa, jos veda tiesiai į kambario-svetainės erdvę, yra nemažai būstų, kuriuose svetainė sudaro vientisą erdvę su dideliu atviru holu, greta jo pagalbinė patalpa - sandėliukas ar drabužinė.

Dalyje skelbimų apie parduodamus namus ar kotedžus patalpinta daug gražių vaizdų, ypač su panoramomis pro langus, tačiau nėra būsto plano. Mano nuomone, tai pirkėjų negerbimas, manant, kad jiems nesvarbu, kaip suplanuotos erdvės arba, kad jie apie tai nieko neišmano.

Gal ne visi pirkėjai iškart supranta, bet gyvenant tikrai išryškėja, kad uždaras prieangis ar tambūras mūsų klimate visgi būtinas. Šios patalpos būtinybę ypač pajuntame šaltuoju metų laiku, o durys į gyvenamąją erdvę tiesiai iš lauko, matyt, bus perimtos iš šiltesnių kraštų.

Kas yra prieangis

Kadangi lietuviško Architektūros terminų žodyno nėra, nėra galimybės patikslinti terminų reikšmių. Tik intuityviai galima spėti, kad patalpa, į kurią patenkama įėjus pro lauko duris, vadinama įvairiai: prieangiu, tambūru, holu.

Prieangis istoriškai labiau suprantamas kaip patalpa, esanti ne pastato viduje, bet išorėje, aprėminanti durų angą. Kad tai sena ir svarbi  statinio dalis, rodo  papročiai, prieangių minėjimas liaudies dainose. Prieangius įvairiais laikais vadindavo skirtingai - priebučiai, gonkai, gonkelės, vėliau atsirado verandos,  o žemaičiai turėjo lėpį. Čia pasitikdavo svečius ar jaunuosius po jungtuvių, šeimininkui įteikdavo pabaigtuvių vainiką.

Šiuolaikiniame gyvenime prieangio funkcijos pasikeitė, tačiau svarbiausia funkcija - patalpos, skiriančios lauko ir vidaus erdves ir saugančios nuo šalčio bei vėjo, liko.

Daugelis architektų šią patalpą (nebūtinai uždarą), kuri yra pastato tūryje ir į kurią pirmiausia patenkama įėjus pro lauko duris, linkę vadinti prancūzišku žodžiu „tambūras". Tarptautinių žodžių žodynas rodo, jog šis žodis turi keletą reikšmių:

tambūras (pranc. tambour)  1. Nedidelis priestatas prie statinio išorinių durų arba nedidelė patalpa už jų patalpoms nuo šalto oro ir vėjo apsaugoti; 2. Tokios pat paskirties uždara aikštelė geležinkelio vagono gale; 3. Nedidelė patalpa laivo denyje, atitverianti liukus į mašinų skyrių, keleivių patalpas nuo tiesioginio oro, drėgmės poveikio; 4.archit. Apskritas arba daugiakampis kupolo pagrindas.

Prieškambariu esame linkę vadinti patalpą bute, kuriame įėjimo durys yra ne lauke, o laiptinėje.

Taigi, nors visiško aiškumo dėl terminų nėra, visgi patalpą pastato viduje, kuri skiria lauko erdvę nuo vidaus erdvės, vadinkime tambūru, nors puikiai tiktų ir lietuviškas prieangis.

Anksčiau sodyba buvo neįsivaizduojama be prieangio ar įstiklintos verandos.

Kam reikalingas tambūras

Įsivaizduokite situaciją, kad name nėra uždaro tambūro, įėjimo durys yra nišoje tarp svetainės ir virtuvės. Žiemą iš lauko parbėgę vaikai nė nesistengia staigiai uždaryti durų, tarpduryje dar susistumdo, tambūre numeta snieguotus batus ir striukes. Jeigu tuo metu sėdite prie televizoriaus, šalčio pliūpsnį tikrai pajusite, o ant grindų telkšnos ištirpusio sniego balos. Nors iš pirmo žvilgsnio situacija atrodo neverta dėmesio, bet, jei ji kartojasi kasdien, tikrai erzins. Dalis naujakurių apie tai nepagalvoja, dalis atsisako tambūrų ar erdvesnio holo vardan didesnio gyvenamojo ploto.

Todėl labai svarbu planuojant patalpas labai gerai apgalvoti gyvenimo scenarijų, o perkant būstą atkreipti dėmesį, ar viskas apgalvota. Ypač jeigu šeimoje yra vaikų, jei į svečius dažnai užsukai draugai ir giminės.

1.Tambūras - 1,68 kv.m, 2. Holas -11,35 kv.m. Architektas apdairiai siūlo atskirti tambūrą ir erdvų holą. Ar taip bus padaryta - neaišku, nes ir projekto autorius tvirtai to nenurodo.

Kaip pastebima patarimuose naujakuriams, „namų savininkai, turintys uždarą tambūrą, apie tai dažnai net nesusimąsto. Tačiau tie, kurių namuose iš lauko išsyk patenkama į koridorių ar net gyvenamąjį kambarį, teigia, pasigendantys tokios uždaros erdvės. Tambūras skirtas sustabdyti šalčio sklidimą į gyvenamąsias patalpas žiemos metu. Tačiau tai nėra vienintelė šios patalpos paskirtis. Išplėtus tambūrą, tarkime, jį sujungus su koridoriumi, turėsime atskirą patalpą, kuri išlaikys komfortišką mikroklimatą namo viduje bei padės palaikyti bendrą namų tvarką.

Atviras tambūras ilgame koridoriuje sulaiko šaltą orą. Tačiau energiškai efektyviame A klasės name toks sprendimas vargu ar prisideda prie šilumos nuostolių mažinimo.

Itin svarbus aspektas - bendra namų tvarka. Tambūre galima palikti lauko drabužius, avalynę, ten saugoti sezoninius drabužius, sporto aprangą ar inventorių, tarkime, dviračius. Čia  galima nusirengti ir persiauti lauko batus - tai itin patogu, kai už lango šlapdriba, lietus, siaučia pūga. Jei tambūras atviras, purvas ir nešvarumai daug lengviau, tiesiogine to žodžio prasme, pernešami į kitus kambarius".

Dar pridurčiau, kad reiktų pagalvoti ir apie erdvesnę uždarą rūbinę tambūre, apie batų, rankinių, skėčių laikymo vietą, pasiruošti tam atvejui, jeigu namuose tenka priimti svečius - pagalvoti apie tai, kur sukabinti paltus. Labai svarbus baldas tambūre yra rūbų kabykla svečiams. Ji turi būti matoma ir patogiai prieinama. Kabykla gali būti pastatoma ant grindų, tvirtinama prie sienos. Tačiau ji turėtų derėti prie bendro stiliaus.

Neprošal, kad tambūre tilptų suolas vyresnio amžiaus žmogui atsisėsti, kai tenka nusiauti ar apsiauti batus.

Tad svarstydami ir nagrinėdami būsimą pirkinį ar planuodami namo statybą, nepamirškite ir šių smulkmenų, kurios gali gadinti gyvenimą.

Danutė Ramoškevičiūtė

Statybų ir būsto gido Asa.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama.