.png)
Anksčiau ar vėliau beveik kiekvienam kyla mintis įsigyti naminį gyvūną. Vienam tai vaikystės svajonė, kitam – noras išpildyti vaiko prašymą, turėti draugą ar jaustis saugiau. Kad ir kokia būtų priežastis, augintinio atsiradimas keičia kasdienį gyvenimą ir namų aplinką.
Gyvūnui reikės tinkamos vietos ilsėtis, judėti, maitintis ir atlikti gamtinius reikalus. Bute svarbios lengvai valomos medžiagos, saugūs augalai ir paslėpti elektros laidai, o kieme – patikima tvora, pavėsis, sausa poilsio vieta ir apsauga nuo šalčio bei kritulių.
Gyvūnas nėra interjero detalė. Narvelis, akvariumas ar terariumas gali gražiai atrodyti kambaryje, tačiau jo vieta ir įranga parenkama pagal konkrečios rūšies biologinius poreikius.
Augintinis mažame bute
Net ir 40–60 kvadratinių metrų bute galima laikyti augintinį. Daugiau reikšmės turi ne vien būsto plotas, o žmogaus gyvenimo ritmas, gyvūnui skiriamas laikas, galimybė jį vedžioti ir tinkamai prižiūrėti.
Mažas gyvūnas nebūtinai reikalauja mažiau rūpesčio. Vėžliui reikia ne atsitiktinio indo, o pagal jo rūšį įrengto akvaterariumo arba terariumo su tinkama temperatūra, ultravioletiniu apšvietimu, sausumos ir vandens zona. Netinkamomis sąlygomis laikomam ropliui gali sutrikti kiauto ir kaulų vystymasis.
Žiurkėnui reikalinga stora saugaus kraiko danga, kurioje jis galėtų rausti urvus, uždara slėptuvė ir tinkamo dydžio bėgimo ratas. Narvelio dugnas turi būti vientisas, nes metalinis tinklas gali pažeisti pėdas. Smulkios pjuvenų dulkės dirgina kvėpavimo takus, todėl naudojamas nedulkantis, gyvūnams skirtas kraikas.
Jūrų kiaulytėms reikia daugiau grindų ploto, negu suteikia nedidelis dekoratyvinis narvelis. Jos yra socialūs gyvūnai, todėl paprastai geriau jaučiasi laikomos suderinamomis poromis ar grupėmis. Slėptuvių turi pakakti visiems gyvūnams. Kraikas reguliariai keičiamas, tačiau visi pažįstami kvapai vienu metu nepašalinami – visiškai sterili aplinka gyvūnui gali kelti papildomą stresą.
Paukščiai, žuvys ir ropliai interjere
Žiemos sode ar šviesiame kambaryje gražiai atrodo paukščių narvelis, akvariumas arba terariumas. Tačiau kanarėlės ir papūgos negali būti laikomos skersvėjyje, prie radiatoriaus, viryklės ar vietoje, kurią visą dieną kaitina tiesioginė saulė.
Paukščiui reikia pakankamai erdvės išskleisti sparnus, skirtingo storio natūralių laktų ir kasdienio užimtumo. Narvelio negalima statyti virtuvėje, kur ore gali būti kepimo garų, riebalų ir paukščiams pavojingų perkaitusių nepridegančių dangų išskiriamų medžiagų.
Akvariumas statomas ant jo svoriui pritaikyto pagrindo. Vienas litras vandens sveria maždaug kilogramą, todėl 200 litrų akvariumas su stiklu, gruntu ir įranga gali sverti 250–300 kg. Jo nereikėtų statyti prie radiatoriaus ar tiesioginėje saulėje, nes sunkiau palaikyti stabilią vandens temperatūrą ir greičiau dauginasi dumbliai.
Terariumo vieta parenkama taip, kad nebūtų temperatūros svyravimų. Reptilijoms reikalingas šiluminis gradientas: viena terariumo dalis šiltesnė, kita – vėsesnė. Gyvūnas pats pasirenka jam tinkamą temperatūrą.
Būsto apdaila laikant katę ar šunį
Katės ir šuns plaukai mažiau matomi ant vidutinio margumo, panašaus atspalvio paviršių. Ant visiškai juodų grindų gerai matomos dulkės, šviesūs plaukai ir įbrėžimai, o ant baltų baldų – purvas bei tamsus kailis.
Minkštiems baldams tinka tankiai austi, lygesnio paviršiaus audiniai, į kuriuos mažiau kimba plaukai ir nagai. Nuimami bei skalbiami užvalkalai palengvina priežiūrą. Labai laisvo pynimo gobeleną katė gali greitai išdraskyti.
Grindys turi būti atsparios drėgmei ir lengvai valomos. Keraminės plytelės praktiškos, tačiau slidžios, o žiemą – šaltos. Dideliam ar vyresniam šuniui ant slidžių grindų sunkiau stabiliai vaikščioti, todėl judėjimo vietose gali būti klojami plaunami neslystantys takeliai.
Medinės grindys šiltesnės, tačiau minkštesnėje medienoje lieka nagų žymių. Atsparus laminatas ar vinilinė danga praktiški tik tada, kai jų paviršius nėra slidus, o sujungimai pakankamai atsparūs vandeniui.
Dažai, lakai, klijai ir hermetikai turi būti naudojami laikantis gamintojų nurodyto džiūvimo bei vėdinimo laiko. Kol apdailos medžiagos visiškai nesukietėjo ir patalpos neišvėdintos, gyvūno į remontuojamą erdvę leisti nereikėtų.
Katės vieta namuose
Katėms reikia skirtingame aukštyje įrengtų stebėjimo ir poilsio vietų. Palangė, sieninė lentyna, laipiojimo konstrukcija arba aukšta draskyklė suteikia galimybę atsitraukti nuo žmonių ir stebėti aplinką iš viršaus.
Draskyklė turi būti stabili ir pakankamai aukšta, kad katė galėtų išsitiesti visu kūnu. Vienos katės mėgsta vertikalius, kitos – horizontalius paviršius, todėl gali prireikti kelių skirtingų draskymo vietų. Draskyklę verta statyti šalia miego vietos, prie įėjimo į kambarį arba ten, kur katė jau pradėjo draskyti baldą.
Dekoratyvinis medžio kamienas gali tapti laipiojimo konstrukcija, tačiau jis turi būti sausas, švarus ir tvirtai pritvirtintas. Gobelenas katės laipiojimui netinka, jeigu nagai gali įstrigti audinio kilpose arba konstrukcija gali nukristi.
Kraiko dėžė statoma ramioje ir lengvai pasiekiamoje vietoje, atokiau nuo maisto bei vandens. Didelė dėžė katei patogesnė už ankštą uždarą tualetą. Laikant kelias kates, vienos bendros dėžės gali nepakakti.
Šuns guolis bute
Šuns guolis įrengiamas ramioje vietoje, tačiau gyvūnas neturėtų būti visiškai atskirtas nuo šeimos. Netinka praėjimas, vieta prie lauko durų, radiatorius, skersvėjis ar tiesioginė saulė.
Guolio dydis parenkamas pagal išsitiesusį šunį. Užvalkalas turi būti nuimamas ir skalbiamas, o dugnas – neslystantis. Vyresniam, stambiam ar sąnarių problemų turinčiam šuniui tinka storesnis, kūno svorį paskirstantis čiužinys.
Guolis yra šuns poilsio vieta. Čia gulinčio gyvūno nereikėtų nuolat liesti, kelti ar trukdyti, ypač kai namuose yra mažų vaikų.
Augintiniams pavojingi augalai ir buitinė chemija
Dalis populiarių kambarinių augalų katėms ir šunims yra nuodingi. Pavojų gali kelti lelijos, difenbachijos, filodendrai, monsteros, zamiokulkai, oleandrai, ciklamenai, azalijos ir kai kurie kiti augalai. Prieš įsigyjant naują augalą reikia patikrinti tikslų jo pavadinimą ir poveikį konkrečiai gyvūno rūšiai.
Vien pastatyti nuodingą augalą aukščiau ne visada pakanka. Katė gali užšokti ant lentynos, o nukritusį lapą pasiekti šuo. Saugesnis sprendimas – tokių augalų namuose nelaikyti arba juos auginti patalpoje, į kurią gyvūnas nepatenka.
Valikliai, skalbimo priemonės, vaistai, trąšos, graužikų nuodai ir automobilių skysčiai laikomi uždarose spintelėse. Antifrizo sudėtyje esantis etilenglikolis gyvūnams ypač pavojingas net ir nedideliais kiekiais.
Katėms galima auginti specialią avižų ar kviečių žolę. Ji nepakeičia visaverčio pašaro, tačiau suteikia saugią alternatyvą kambariniams augalams.
Dekoratyvinis triušis bute
Nykštukinis ar vidutinio dydžio triušis gali gyventi bute, tačiau mažas narvelis negali būti nuolatinė jo gyvenamoji vieta. Triušiui reikia aptverto ploto, kuriame jis galėtų bėgioti, išsitiesti, atsistoti ant užpakalinių kojų ir pasislėpti.
Triušiai graužia elektros laidus, grindjuostes, baldų kampus ir augalus. Laidai paslepiami kietuose kanaluose, o pavojingos vietos atitveriamos. Gyvūnui paliekama šieno, saugių šakelių ir graužti skirtų žaislų.
Poilsio vieta turi būti vėsi, sausa ir apsaugota nuo skersvėjo. Triušiai prastai toleruoja karštį, todėl narvelio ar aptvaro negalima statyti prie radiatoriaus ir tiesioginėje saulėje. Stikliniai indai pakeičiami sunkiais keraminiais arba prie aptvaro tvirtinamais dubenėliais.
Kraikui tinka nedulkanti popierinė ar kita triušiams skirta medžiaga. Laikraštis greitai permirksta ir nėra tinkamas vienintelis pagrindas. Didžiąją raciono dalį turi sudaryti nuolat prieinamas geros kokybės šienas.
Triušis balkone
Atviras ar įstiklintas balkonas nėra savaime tinkama vieta triušiui. Vasarą įstiklintame balkone temperatūra gali labai greitai pakilti iki gyvūnui pavojingo lygio, o žiemą – nukristi žemiau jo toleruojamos ribos. Pavojų kelia tiesioginė saulė, skersvėjis, lietus ir staigūs temperatūros pokyčiai.
Balkono aptvaras gali būti naudojamas laikinai tik tada, kai jis visiškai saugus, turi nuolatinį pavėsį, sausą slėptuvę ir apsaugą nuo iškritimo. Metalinio tinklo angos parenkamos tokios, kad gyvūnas negalėtų įstrigti galva ar letena. Tinklinės grindys triušiui netinka – jos pažeidžia pėdas.
Triušio negalima tiesiog pavasarį išnešti iš šilto buto į vėsų balkoną. Prie temperatūros pokyčių jis pratinamas palaipsniui. Per karščius, šalčius ir stiprų vėją gyvūnas laikomas patalpoje.
Augintiniui pritaikytas kiemas
Tvora turi būti ne vien pakankamai aukšta. Tikrinami tarpai po vartais, vietos prie pastatų ir minkštas gruntas, kuriame šuo galėtų išsikasti landą. Kai kuriems šunims reikia į žemę įleisto tinklo arba horizontaliai prie tvoros pagrindo paklotos apsaugos.
Vartai turi patikimai užsidaryti. Įspėjimas apie šunį nepanaikina šeimininko pareigos užtikrinti, kad gyvūnas neišbėgtų ir nekeltų pavojaus žmonėms ar kitiems gyvūnams.
Kieme laikomam gyvūnui nuolat paliekamas švarus vanduo, pavėsis ir nuo kritulių apsaugota vieta. Tvenkiniai, baseinai, atviri šuliniai bei stačiais kraštais įrengtos vandens talpyklos turi turėti užtvarą arba saugų išlipimą.
Šuns voljero vieta
Voljeras statomas sausoje, neužliejamoje sklypo vietoje. Po juo ir aplink jį turi būti įrengtas lietaus bei polaidžio vandens nuvedimas. Voljero negalima montuoti po stogo kraštu, nuo kurio gali kristi sniegas, ledas ar tekėti vanduo.
Šuo iš voljero turėtų matyti dalį kiemo, namo įėjimą ir šeimos judėjimą. Tačiau voljeras neturi būti pastatytas prie vartų taip, kad kiekvienas praeivis nuolat dirgintų gyvūną.
Bent dalį voljero visą dieną turi dengti pavėsis. Vien medis nėra patikima apsauga, nes jo šešėlio vieta keičiasi, o stipraus vėjo metu gali lūžti šakos. Reikalingas stogas ir uždara užuovėjos dalis.
Voljeras nėra šuns socialinio gyvenimo pakaitalas. Net didelėje aptvertoje erdvėje laikomam gyvūnui reikia kasdienio judėjimo už voljero ribų, bendravimo, dresūros ir užimtumo.
Šuns voljero konstrukcija
Voljero dydis parenkamas pagal šuns svorį, kūno sudėjimą ir jame praleidžiamą laiką. Gyvūnas turi laisvai vaikščioti, apsisukti, išsitiesti ir atskirai pasirinkti poilsio bei aktyvumo vietą. Kuo daugiau laiko šuo praleidžia voljere, tuo didesnis turi būti jo plotas.
Grindys įrengiamos su nedideliu nuolydžiu vandeniui nutekėti. Betonas lengvai valomas, tačiau yra kietas ir šaltas, todėl bent poilsio zonoje reikalingas nuo pagrindo pakeltas medinis gultas arba kita šilta, sausa danga. Slidus paviršius netinka.
Medinės grindys gaminamos iš lygių, be atplaišų lentų ir pakeliamos nuo žemės, kad apačioje judėtų oras. Mediena neturi nuolat liestis su drėgnu gruntu. Gyvūnui pasiekiamose vietose nenaudojamos lengvai nusilupančios ar graužti pavojingos dangos.
Grotos turi būti pakankamai tvirtos, be aštrių briaunų ir tokių tarpų, kuriuose galėtų įstrigti šuns galva arba letena. Plonas pintas tinklas stambiam ir stipriam šuniui gali būti per silpnas. Tarpai tarp vertikalių strypų parenkami pagal konkretaus gyvūno dydį, o ne pagal vieną universalią normą.
Voljero durys turi patikimą, šuns neatidaromą skląstį. Patogiau ir saugiau, kai jos atsidaro į vidų – prie durų stovintis gyvūnas tuomet negali jų išstumti. Šėrimo anga taip pat turi būti be aštrių kraštų ir patikimai užsifiksuoti.
Šuns būda
Būdos dydis nustatomas pagal šunį. Gyvūnas turi lengvai įlįsti, laisvai atsistoti, apsisukti, išsitiesti ir atsigulti neliesdamas sienų. Per maža būda varžo judesius, o labai didelę žiemą sunkiau sušildyti kūno šiluma.
Vokiečių aviganio dydžio šuniui gali tikti maždaug 120 cm ilgio, 80 cm pločio ir 85–90 cm aukščio būda, tačiau tai tik orientyras. Tikslūs matmenys derinami prie konkretaus šuns ilgio ir aukščio ties ketera.
Būda pakeliama nuo žemės, kad jos grindys nedrėktų. Sienos ir grindys gali būti dvigubos, o tarp jų įrengtas šilumos izoliacijos sluoksnis. Izoliacija visiškai uždaroma, kad šuo jos nepasiektų.
Landa turi būti tokio dydžio, kad šuo lengvai pralįstų, tačiau nebūtų bereikalingai didelė. Ji pakeliama virš grindų ir apsaugoma nuo vyraujančio vėjo bei kritulių. Šaltuoju metu gali būti naudojama lanksti užuolaida, jeigu šuo jos nebijo ir nesuplėšo.
Nuimamas stogas palengvina būdos valymą. Plokščias vienšlaitis stogas turi turėti nuolydį vandeniui nutekėti ir būti pakankamai tvirtas, nes dalis šunų mėgsta ant jo gulėti.
Guoliui naudojama sausa, lengvai pakeičiama medžiaga. Drėgnas šienas greitai pelyja, todėl jo būklę reikia nuolat tikrinti. Praktiškas ir skalbiamas tvirto audinio čiužinys, jeigu šuo jo negraužia.
Voljero priežiūra
Išmatos, maisto likučiai ir šlapias kraikas pašalinami kasdien. Vandens dubuo išplaunamas ir pripildomas šviežio vandens. Būda bei gultas valomi pagal užterštumą, o ne vieną ar du kartus per mėnesį pagal nekintamą grafiką.
Du kartus per metus ir po stiprių audrų patikrinamos voljero atramos, sujungimai, stogas, grotos, durys ir skląsčiai. Medinės grindys apžiūrimos dažniau, nes jas veikia drėgmė, šlapimas, purvas ir temperatūros pokyčiai.
Dezinfekavimo priemonė turi būti skirta gyvūnų laikymo vietoms ir naudojama pagal gamintojo instrukciją. Formalinas, lizolis ar kreolinas nėra tinkami buitiniai voljero priežiūros tirpalai. Dezinfekuojant šuo išvedamas, pašalinami pašaro ir vandens indai, o gyvūnas grąžinamas tik paviršiams nuskalavus, išdžiūvus ir išvėdinus patalpą, jeigu to reikalauja priemonės instrukcija.
Ektoparazitai naikinami gyvūnui skirtais veterinariniais preparatais. Vien būdos kampų išpurškimas neapsaugo šuns nuo blusų ar erkių ir gali gyvūną apnuodyti.
Augintiniai pagal fengšui
Fengšui tradicijoje gyvūnai ir jų simboliai siejami su skirtingomis būsto savybėmis. Tigras simbolizuoja jėgą ir apsaugą, drakonas – veiklumą bei pokyčius, feniksas – atsinaujinimą, o vėžlys – stabilumą ir ilgaamžiškumą.
Šiuos simbolius nebūtina suprasti pažodžiui. Feniksą gali atstoti paukščio atvaizdas, tigrą – katė arba jos skulptūrėlė, vėžlį – keraminė figūrėlė, o drakoną – dekoratyvinis jo atvaizdas. Gyvo gyvūno nereikėtų įsigyti vien dėl interjero ar tikėjimo jo simboline galia.
Agresyvių gyvūnų – tigrų, liūtų ar plėšriųjų paukščių – atvaizdai tradiciškai statomi prie įėjimo ir simbolizuoja namų apsaugą. Vėžlys siejamas su išmintimi ir ilgaamžiškumu, triušis – su vaisingumu, povas ar gaidys – su sėkme, o žuvis – su pažanga ir tikslo siekimu.
Vienu metu nebūtina simboliais užpildyti visų būsto zonų. Interjere pakanka kelių apgalvotų akcentų. Tikro augintinio vieta namuose visada parenkama pagal jo sveikatą, saugumą ir elgsenos poreikius, o ne pagal dekoravimo taisykles.
Statybų ir būsto gido Asa.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama.
