Kaip tinkamai prižiūrėti gėlynus.Gėlės nori gerti ir valgyti, kvėpuoti, gauti šviesos ir šilumos. Kaip ir žmogus, jos sensta.

Gėlių laistymas

Į gėlynus pasodintus daigus laistyti reikia kasdien, kol prigis. Dar geriau dirvą mulčiuoti durpėmis. Vasarą laistoma vakare. Kai augalai užskleidžia dirvos paviršių, laistyti galima rečiau.

Per sausras ir augalams sparčiai vystantis (žiedpumpurių krovimo, žydėjimo bei atsinaujinimo, pumpurų formavimosi tarpsniais) laistoma gausiai. Vienmečių gėlių gėlynams skiriama 15-20 l/kv. m, daugiamečių - 30-40 l/kv. m, o pavasarinėms svogūninėms gėlėms - 40-60 l/kv. m. Laistoma taip, kad žemė sudrėktų 30-40 cm gyliu. Gausiau palaisčius arba po lietaus purenamas dirvos paviršius, šaknims įleidžiant oro.

Kada ir kaip tręšti gėles

Daigams prigijus, augalai kas 10-15 dienų tręšiami trąšų tirpalais. Vienmetes gėles tenka tręšti 3-5 mėn. Jauniems augalams daugiau reikia azoto trąšų, o kraunantiems žiedus ir žydintiems - kalio ir fosforo trąšų.

Fosforo ir kalio trąšų rekomenduojama įterpti pirmą kartą purenant dirvą (50-60 g/kv. m fosforo ir 20-30 g/kv. m kalio trąšų). Azoto trąšomis antrą kartą tręšiama po pirmojo tręšimo praėjus 3 savaitėms (20-30 g/kv. m).

Trečią kartą visu makrotrąšų kompleksu tręšiama žiedpumpurių krovimo arba žydėjimo metu (10 g azoto, 30 g fosforo ir 20 g kalio trąšų 1 kv. m gėlyno).
Daugiametėms gėlėms dažnai trūksta mikroelementų (boro, mangano, molibdeno, vario, kobalto, cinko ir kt.). Jais patręšti geriausia pavasarį, pirmą kartą purenant dirvą.

Rožės papildomai tręšiamos prieš kiekvieną žydėjimą (15-20 g/ kv. m azoto trąšų). Nebetręšiamos nuo liepos antrosios pusės.

Gėlių genėjimas

Norint suformuoti gražius, kompaktiškus kerus, juos reikia genėti. Vienmečių lauko gėlių kereliai formuojami pašalinant viršūnėles virš 4-5 lapo. Genimi šalavijai, verbenos, petunijos, žydrūniai ir kt. Geriau, kai į gėlynus pasodinami jau suformuoti gėlių kereliai.

Vegetacijos metu reikia nuolat šalinti ne tik vienmečių, bet ir daugiamečių gėlių nužydėjusius žiedus, apmirusius arba ligų pažeistus nedekoratyvius lapus. Kad vienos gėlės neužgožtų kitų, daugiamečiame gėlyne šalia lėtai augančių vengiama sodinti greitai šakniastiebiais plintančias gėles. Pastarųjų plėtimąsi tenka riboti nukertant kastuvu toliau nuėjusius ūglius, į žemę įkasant specialias plastikines juostas. Greitai plintančias gėles geriau sodinti gėlyno pakraščiuose.

Daugiametes gėles, kurių žiedai formuojasi ne stiebų viršūnėse, galima genėti patrumpinant viršūnėles - kerai užaugs kompaktiškesni, augalai gausiau žydės. Kitoms gėlėms galima pašalinti šoninius ūglius su žiedpumpuriais - bus didesni pagrindiniai žiedai.

Rožės per vegetaciją genimos kelis kartus. Pagrindinis genėjimas - pavasarį: pašalinami ligoti, į krūmo vidurį augantys ir jį tankinantys stiebai. Arbatinių hibridinių rožių stiebai paliekami su 3-4, o fl oribundinių ir poliantinių - su 5-6 pumpurais. Paliekamas viršutinis pumpuras turi augti į krūmo išorę. Laipiojančios rožės genimos peržydėjusios. Joms nukerpami visi žiedus turėję stiebai ir paliekami 5-6 nauji, stipriausi ūgliai.

Vasarą nuolat šalinami peržydėję žiedai su viršutine stiebo dalimi, ant likusios stiebo dalies paliekant 3-6 pumpurus (nelygu rožių grupė).

Gėlių mulčiavimas

Mulčiuotoje dirvoje geriau laikosi drėgmė, ne taip gausiai auga piktžolės. Augalai, iškeliantys į žemės paviršių šakniastiebius, po mulčiu geriau žiemoja (astilbės, bruneros, rodžersijos, ausytosios ir gauruotosios raktažolės ir kt.; išimtis - šakniastiebiniai vilkdalgiai, mat jų mulčiuoti šakniastiebiai dažnai supūva).

 Medžio mulčias

Daugiamečiai gėlynai dažniausia mulčiuojami durpėmis, tačiau gėlynams tinkamesnis durpių ir perpuvusio mėšlo kompostas. Naujiems gėlynams užtenka 2-3 cm, seniems - 5-8 cm storio mulčio. Geriausia mulčiuoti ankstyvą pavasarį arba rudenį, nupjovus antžeminę augalų dalį.

Svogūninių gėlių auginimas

Gausiausiai svogūninės gėlės žydi, kai įsodinami kasmet iškasti ir atrinkti svogūnai. Kelerius metus nepersodintų gėlių svogūnai susmulkėja, todėl žydi negausiai. Tačiau narcizai gražiausiai žydi antraisiais, o gausiausiai - trečiaisiais auginimo metais.

Ilgesnį laiką (3-4 metus) nepersodintos gali augti margutės, žydrės, scylės, puškinijos, leukojos, snieguolės, lelijos.