Meilė raktažolėms pagimdė keletą legendų. Pati žinomiausia skamba apie tai, kad Dangaus vartų sargui šv. Petrui užmigus iš jo rankų iškrito raktai. Nukritę ant žemės jie sužydo nuostabaus grožio gėlėmis, kurios buvo panašios į nukritusį raktų ryšulėlį, todėl ir buvo pavadintos  raktažolėmis. O štai anglai raktažoles laiko mažų fėjų ir nykštukų karalyste. Pasak legendos, gėlių  karalystės gyventojai  puošia šias gėles vandens lašeliais taip darydami juos panašius į žibintus. Tai tik maža dalis legendų apie pavasario gėlę - raktažolę. Iš lotynų kalbos išvertus žodį Primula jis reiškia „pirmoji, ankstyvoji", todėl ne veltui raktažolę dar vadina pirmąja pavasario gėle.

Populiariausios raktažolės

Raktažolės - visame pasaulyje labai populiarios pavasarinės daugiametės gėlės. Pradedant pažintį su šiomis gėlėmis jus nustebins jų įvairovė. Raktažolių  šeima (Primulaceae Vent.) jungia apie 550 šių gėlių veislių. O jeigu prie šios šeimos dar pridėti selekcininkų naujai išvestas  veisles ir hibridus, kurie drastiškai transformuoja pradinę formą, - raktažolių įvairovė tampa fantastiška, o žydi jos nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens. Šiame straipsnyje pabandysiu visą raktažolių gausybę padalinti į atskiras grupes.

Pavasarinė raktažolė (Primula veris L.) - tai 15-20 cm aukščio daugiametis augalas, kurį galima sutikti natūralioje gamtoje. Šių augalų žiedynas yra geltonos spalvos ir panašus į raktų ryšulėlį. Žydi balandžio - gegužės mėnesį kvapniais žiedais. Lapai pailgai kiaušiniški, šviesiai žali su įdubusiomis gyslutėmis. Lapų apačia plaukuota.  Selekcininkai yra išvedę daug dekoratyvinių šios veislės augalų.

 

Pavasarinė raktažolė

 

 

Aukštoji raktažolė (Primula elatior-L.) yra kilusi iš Pietų Europos, tai 15-30 cm aukščio augalas. Lapai pailgi, apatinė dalis plaukuota. Žiedai būna geltoni, purpuriniai, raudoni, rožiniai, 2 cm skersmens, susitelkę skėtiškuose žiedynuose. Aukštoji raktažolė žydi tuo pačiu laiku, kaip ir pavasarinė, balandžio - gegužės mėnesį. Žiemoja lengvai pridengta. Yra išvesta apie 20 veislių, kurios skiriasi žiedų spalva ir dydžiu.

Aukštoji raktažolė

 

 

Ausytoji raktažolė (Primula auricula L.) - tai iš Pietų ir Vidurio Europos kilęs augalas, kuris užauga iki 15-20 cm. Šių raktažolių lapai yra standūs, pilkai žali, lygiakraščiai arba karpuotai dantyti. Žiedai geltoni, rusvi, rožiniai, purpuriniai, iki 2,5 cm skersmens, susitelkę daugiažiedžiuose skėtiškuose žiedynuose. Žydi taip pat balandžio - gegužės mėnesį.

Ausytųjų raktažolių įvairovė

 

Dantytoji raktažolė (Primula denticulata L.) - tai viena iš gražiausių raktažolių. Jos kilmės vieta yra Himalajai. Ši raktažolė savo dideliais rutuliškais žiedynais pasiekia iki 20-40 cm aukščio. Lapų apatinė pusė vizualiai atrodo kaip miltuota. Žiedai būna įvairių violetinių atspalvių ir balti. Žydi balandžio - gegužės mėnesiais.

Dantytoji raktažolė

 

 

Japoniškoji raktažolė (Primula japonica Gray L.) yra kilusi iš Japonijos, kurioje jos auga natūralioje gamtoje. Lyginant su kitomis raktažolėmis jos išauga iki 40-50 cm aukščio. Lapai šviesiai žali ir stambesni negu kitų raktažolių. Žydi birželio mėnesį raudonai, retkarčiais baltai. Žiemai rekomenduojama pridengti.

 

 

 

Japoniškoji raktažolė

 

 

Paprastoji raktažolė (Primula vulgaris L.). Šių raktažolių kilmės vieta yra Krymas arba Kaukazas. Jos užauga iki 15-20 cm aukščio ir žydi apie 30-40 dienų balandžio - gegužės mėnesiais tuščiaviduriais ar pilnaviduriais žiedais. Paprastoji raktažolė pasižymi ypač didele spalvų įvairove - žiedai būna balti, geltoni, oranžiniai, mėlyni, violetiniai, rausvi, purpuriniai, raudoni. Ne taip gausiai kaip pavasarį šios raktažolės pražysta ir rudens laikotarpiu. Subrandinusios sėklą šios gėlės jas išsisėja savaime. Žiemoti gali ir nepridengtos.

 

Paprastosios raktažolės

 

 

Raktažolių auginimas ir dauginimas

 

Raktažolės auginamos įvairiose lysvėse, bordiūruose, klombose, parteriuose, alpinariumuose, atraminėse sienelėse, kapinių želdiniuose, vandens telkinių pakrančių apsodinimui. Iš jų galima sudaryti augalų grupes, tik reikia prisiminti, kad vienoje vietoje raktažolės gali augti iki trijų metų. Dirvos rūgštingumas didelės reikšmės neturi. Šios gėlės mėgsta drėgną puveningą dirvą, o sodinti rekomenduojama pusiau užpavėsintoje arba šviesioje vietoje. Augti gali tiek smėlingoje, tiek sunkioje molingoje dirvoje. Pirmenybę vistik teikia drėgnai dirvai. Pasėjus arba kereliais pasodinus raktažoles, tai yra vegetacijos pradžioje, patariama purenti dirvą, ravėti piktžoles, o esant sausai dirvai - laistyti.

Raktažolės dauginamos sėklomis, dalijant kerą ir auginiais. Sėklomis dauginamos visos subrandinančios jas raktažolės. Labai gerai ir greitai sėklomis dauginamos dantytosios,  sunkiau - paprastosios, aukštosios ir ausytosios, nes jų sėklos greitai praranda daigumą ir nepasėtų iš rudens daigumas sumažėja 60-80%. Sėti patartina loveliuose, dėžutėse arba vazonėliuose. Ruošiantis sėjai ant pasirinkto indo dugno įpilkite su medžio anglies gabaliukais sumaišyto žvyro. Paskui beveik iki indo viršaus užpildykite indą durpėmis arba žemių ir durpių mišiniu. Be to, sėklas galima sėti ir tiesiogiai į auginimo vietą. Raktažolių sėklos yra smulkios (ypač dantytųjų raktažolių), todėl lengvai užberiamos žeme ir įspaudžiamos lentele, po to pasėtas sėklas reikia pridengti stiklu ar sintetine plėvele. Daiginama kambario temperatūroje. Daigai, išleidę pirmuosius tikruosius lapelius, pikuojami į dėžutes, inspektus panašiame kaip ir sėjos žemių mišinyje. Jauni daigeliai labai jautrūs drėgmės pertekliui, todėl laistomi labai atsargiai. Pavasarį išdygusius daigelius būtina pridengti nuo kaitrios vasaros saulės. Persodinti - palaistomi ir pritemdomi.

Dauginant raktažoles kerais jie yra dalijami į kuo daugiau smulkių kerelių. Raktažolės auga greitai ir per metus net iš mažų kerelių susiformuoja gražūs gyvybingi kerai. Jei dalijant kerelius nutrūksta šaknys arba kai kurios lapų skrotelės lieka be šaknų, nenusiminkite, nes įsodintos į lysves ar inspektus, palaistytos ir pritemdytos nuo saulės spindulių jos greitai įsišaknys. Tai jau būtų dauginimas auginiais.

Auginiais dauginamos ausytosios raktažolės. Auginius reikia atskirti nuo veislinio augalo pavasarį arba vasaros pradžioje, kai raktažolės jau sparčiai auga. Dauginama inspektuose gegužės - birželio mėn. Inspektų langai pritemdomi. Galima dauginti ir pavėsintose daržo lysvėse. Paprastai per kelias dienas raktažolių auginiai išleidžia šaknis, o praėjus maždaug dviems savaitėms pilnai įsišaknija. Rudenį įsišakniję auginiai pridengiami ir paliekami žiemoti. Į nuolatinę vietą persodinami anksti pavasarį.

 

Ligos ir kenkėjai

 

Raktažolių dėmėtligės simptomai - ant lapų atsiradusios geltonos dėmės su pelenų spalvos centrais. Ši liga gali būti infekcinė, kuri sukeliama įvairų grybų, bakterijų bei virusų,  ir neinfekcinė, kuri atsiranda nuo nepalankių auginimo sąlygų kaip nesubalansuotas tręšimas ar drėgmės trūkumas. Profilaktiškai nuo infekcinės  ligos pavasarį augalai gali būti apdorojami fungicidais, o esant neinfekcinei dėmėtligei reikalinga rinkti lapus, subalansuoti tręšimą ir pastoviai laistyti.

Ruda raktažolių šerdis. Ligos simptomai - pūvančios šaknys, o išilgai perskėlus matyti aiškiai ruda šerdis. Ligos eigoje geltonuoja lapai, augalas suglemba ir žūsta. Jeigu išsivysto ši liga reikalinga iškasti augalo šaknis ir visus pakenktus augalus sudeginti. Toje pačioje vietoje nesodinti, o likusias nepažeistas raktažoles perkelti į kitą vietą.

Kekeriniam puviniui būdingi simptomai - pilkai rudi, padegti pilka, puria mase žiedai. Šiai ligai jautresni senesni, bebaigiantys žydėti augalai. Ligos eigoje nuo nukritusių žiedų rudos dėmės gali atsirasti ir ant lapų. Šiai ligai ypač palankūs debesuoti, drėgni orai. Apsaugos priemonės - fungicidai, o profilaktinės - tai nuolatinis sergančių augalų dalių surinkimas ir pašalinimas iš gėlyno.

Bakterinės dėmėtligės simptomai - ant raktažolių lapų atsiradusios nevienodos apskritos dėmės su ryškiai geltonu apvadu. Ligai progresuojant šios dėmės susilieja, ir lapai nudžiūsta. Apsaugos priemonės fitosanitarinės. Profilaktinės - raktažoles auginti optimaliais atstumais, naikinti sergančius lapus, o rudenį rekomenduojama pašalinti sergančius kerus.

Dėmesio. Įrankiai, kuriais dirbote ir lietėtės prie sergančių raktažolių, turi būti dezinfekuojami. Dezinfekavimui galima naudoti 70% etilo alkoholį arba 10% natrio hipochlorito tirpalą arba kitą dezinfekuojantį skystį.

 

Kenkėjai - tai gyvūnai, kurie kenkia raktažolėms augti. Kenkėjai gali pažeisti ir sunaikinti bet kurią šio augalo dalį. Raktažolių šaknis gali pažeisti juodasis pjovėjas, kurio lervos maitinasi šio augalo šaknimis. Spragės iš apatinio lapų paviršiaus išgraužia skylutes ir duobutes, nenaikinant šio kenkėjo, raktažolės žūva. Šliužai minta viskuo, graužia raktažolių lapus, žiedus, o nenaikinant iš raktažolių kerų lieka tik kelios gyslos. Tripsai duriamaisiais burnos organais praduria lapo, žiedo ar vaisiaus ląstelės sienelę ir čiulpia raktažolių sultis.

Norint visą vasarą iki pat vėlyvo rudens gėrėtis gražiomis gėlėmis ir užtikrinti jų ilgaamžiškumą reikia nepamiršti naikinti nekviestus gėlyno svečius. Kadangi dauguma kenkėjų žiemoja augalų liekanose, todėl būtina rudenį surinkti visas nunykusias augalų dalis ir jas sunaikinti, o dirvą perkasti. Sezono metu prieš kenkėjus galima naudoti purškiant ne tik chemines priemones, bet ir tokių augalų kaip česnakai, medetkos ar kt., nuovirus. Kenkėjus taip pat baido medžio pelenų dulkės, garstyčių milteliai, žaliasis muilas.

 

Algis Mačiukas

Statybų ir būsto gido Asa.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama.