Kaip nešiltinant sienų sumažinti sąskaitas už šildymą? Sutvarkius ir patobulinus daugiabučio šildymo sistemą, į kurią investicija nėra didelė, galimi iki 30 proc. sutaupymai.

Šilumos energijos kainą gyventojams sudaro energijos kaina ir sunaudojamas jos kiekis. Kad būtų aiškiau, šildymo sistemą palyginkime su automobilio eksploatavimu. Norint visada turėti po ranka automobilį ir komfortiškai važinėti, reikia nusipirkti transporto priemonę ir įsipilti kuro. Automobilis, kaip ir šildymo sistema, yra vienkartinė investicija. Kuro kaina - kintantis dydis, vartotojai įtakos tam iš esmės neturi. Bet mes galime automobilį prižiūrėti taip, kad jis naudotų kuo mažiau kuro. Taip ir su šildymo sistema. Skirtumas tas, kad automobilį nuolat prižiūrime patys: važiuojame į servisą, keičiame tepalus, padangas, balansuojame ratus ir kt. Visos tos priemonės prisideda prie taupaus kuro naudojimo.

O kas ir kaip prižiūri daugiabučio namo šildymo sistemą ir kas kontroliuoja prižiūrėtoją? Šildymo sistemos prižiūrėtojas daugiabutyje yra kažkas, ko daugelis iš mūsų nė akyse nesame matę. Vargu, ar galime tikėtis, kad ji veikia efektyviai.

Kas atsakingas už šildymo sistemą?

Pagal LR Šilumos ūkio įstatymą, „prie šilumos tiekimo sistemos prijungtas daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemas turi prižiūrėti (eksploatuoti) pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas (eksploatuotojas). Teisę reguliuoti (nuotoliniu būdu ar kitaip daryti įtaką) namo šilumos punkto įrenginių darbą, laikydamasis nustatytų higienos normų, turi tik pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas (eksploatuotojas) arba atitinkamą kvalifikaciją turintis daugiabučio namo bendrijos atstovas ar daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų išrinktas jų įgaliotas atstovas".

Teisės aktuose nustatyta, kad prižiūrėtojas privalo siekti, kad išnaudojant visas turimas technines ir organizacines galimybes, pastato šildymo ir karšto vandens įrenginių darbo režimas atitiktų ekonomiško ir racionalaus šilumos ir karšto vandens vartojimo reikalavimus. Taip pat nustatyta prižiūrėtojo prievolė pagal kompetenciją kartą per metus rengti ir teikti pastato savininkui arba valdytojui pasiūlymus dėl šilumos energijos taupymo priemonių įgyvendinimo.

Daugiabučio savininkų bendrija kontroliuoja (arba bent teoriškai turi kontroliuoti) pastato šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojo (eksploatuotojo) veiklą ir pasirengimą kiekvienam naujam šildymo sezonui pagal energetikos ministro tvirtinamas Šilumos tiekimo ir vartojimo taisykles.

Visa tai teorija, praktiškai daugeliu atvejų sistemos prižiūrėtojas yra namą administruojančios įmonės atstovas, jo kontrolės praktiškai nėra. Dažniausiai šildymo sistemos prižiūrėtojo veikla apsiriboja hidraulikos bandymais prieš šildymo sezoną.

Metų metais nevalyta ir beveik neprižiūrima šildymo sistema niekada nebus efektyvi. Turintys tokią sistemą gyventojai kasmet didina savo sąskaitas už šildymą.

Tad pirmiausia reiktų išspręsti organizacinį klausimą: bendrijos susirinkime ar asmeniškai išsiaiškinkite, kas prižiūri namo šildymo sistemą, paprašykite ataskaitos apie name sunaudojamos šilumos kiekius, šilumos punkto būklę ir bendrijos susirinkime aptarkite bei nuspręskite, kaip juos galima sumažinti.

Tam tikslui iš esmės yra du realūs keliai: modernizuoti namo šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemą arba pigesnis variantas - šildymo sistemos balansavimas.

Šilumos punkto modernizavimas - mažoji renovacija

Daugiabučio šildymo sistemos modernizavimas oficialiai vadinamas daugiabučio namo vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų modernizavimu - mažąja renovacija. Ši renovacija remiama iš Klimato kaitos programos. Iš viso nuo 2019 metų mažosios renovacijos paraiškoms teikti buvo paskelbti 3 kvietimai, kurių metu gautos 43 paraiškos. 41 paraiškai skirtas finansavimas, 1 paraiška atmesta, o 1 dar yra vertinama. Patvirtintoms paraiškoms skirta subsidijų vertė - 663.022,24 EUR (vidutiniškai vienai paraiškai skirta 16.171,27 EUR). Naujas kvietimas mažajai renovacijai planuojamas 2022 m. rugsėjo mėn. Planuojama suma - 4 mln. EUR.

Paraiškas mažajai renovacijai gali teikti iki 1993 metų pastatyti daugiabučiai.

Kaip rodo stebėjimai, ypač didelis efektas gaunamas modernizuojant namą ir pertvarkant inžinerines sistemas. Sutvarkius daugiabučio sienas, stogus, balkonus, pakeitus langus, šilumos sutaupymai vidutiniškai siekia 40-45 proc. Prie viso to dar modernizavus šilumos ir karšto vandens tiekimo sistemą, šilumos sutaupymai padidėja iki 65-70 proc. Šilumos punkto modernizavimas šilumos sutaupymus padidina apie 20-30 proc. Šiuos skaičius fiksuoja stebėjimai, jie ne kartą įrodyti ir rodyti įvairiose konferencijose, seminaruose. Vadinasi, net neapšiltinus namo galima sutaupyti iki trečdalio name sunaudojamos šilumos energijos. Ši priemonė patraukli dėl valstybės rėmimo, jos kaštai gyventojams palyginti nedideli, jeigu nekeičiamas šildymo sistemos tipas, nereikalinga intervencija į butus.

Norint pasinaudoti mažosios renovacijos programa, privaloma modernizuoti šilumos punkto automatiką ir įrengti stovų balansavimo įrangą. Pirmiausia šilumos punktas turi būti automatizuotas, kad šilumos energiją būtų tiekiama atsižvelgiant į lauko temperatūrą, antraip ją tenka nustatinėti rankiniu būdu, o tai yra šilumos švaistymas.

Šildymo sistema turi lanksčiai reaguoti į aplinkos temperatūros pokyčius. Pavyzdžiui, jeigu sistemoje temperatūra aukštesnė vos +1°C negu reikia, suvartojama nuo 6 iki 11 proc. daugiau šilumos energijos. Automatizavus šilumos punktą, šildymo sistemoje automatiškai palaikoma pasirinkta norima temperatūra. Taip pat galima programuoti individualius nustatymus (pavyzdžiui, nustatyti žemesnę temperatūrą naktimis). Patalpos neperšildomos pereinamuoju laikotarpiu - šildymo sezono pradžioje ir pabaigoje.

Atliekant mažąją renovaciją daugiabutyje gali būti keičiami šilumos tiekimo vamzdynai, subalansuojama šildymo sistema, įrengiami individualūs šilumos apskaitos prietaisai ar daliklių sistema, įrengiami balansiniai ir termostatiniai vožtuvai, pakeičiami arba sumontuojami išsiplėtimo indai, oro šalinimo separatoriai, purvo atskirtuvai. Be to, papildomai butuose galima keisti radiatorius, kurie irgi įskaičiuojami į mažajai renovacijai reikalingą įrangą ir iš dalies kompensuojami.

Didžiąją dalį šilumos punktuose reikalingos įrangos, reguliavimo ir balansavimo prietaisų gamina inžinerinių sprendimų „IMI plc Group" įmonės - tai aukštos kokybės Pneumatex, TA ir Heimeier prietaisai. Juos galima rasti viso pasaulio kone visų sričių inžinerinėse sistemose, pradedant aviacija ir automobiliais, baigiant paprasčiausiais hidrauliniais siurbliais. Pagrindinė įmonės būstinė yra Jungtinėje Karalystėje, Birmingeme.

UAB „IMI Hydronic Engineering" - Lietuvoje veikianti viena iš „IMI plc Group" įmonių, teikianti sprendimus ir įrangą ŠVOK sistemoms. Kaip sako lietuviškos įmonės vadovas Antanas Valančius, šildymo, taip pat ir vėsinimo, sistemose svarbiausia yra užtikrinti ir palaikyti projektinius srautus mažiausiomis sąnaudomis, kad būtų taupomi resursai ir laikas. Tam „IMI Hydronic Engineering" turi ne vieną sprendimą.

Šildymo sistemos balansavimas

Modernizuojant šilumos punktą rekomenduojama vienvamzdę šildymo sistemą keisti dvivamzdę ir ant radiatorių sumontuoti termostatinius vožtuvus, kurių pagalba tampa įmanoma nustatyti reikiamą šilumnešio srautą į kiekvieną radiatorių ir taip reguliuoti šilumos poreikį. Tačiau tai nėra pigus modernizavimo būdas, reikalinga intervencija į butus. Paprasčiau yra subalansuoti šildymo sistemą.

Šildymo sistemos balansavimo esmė - kad projektiniai šilumnešio srautai pasiektų šildymo prietaisus su mažiausiais nuostoliais. Tai vyksta toli gražu ne visuose daugiabučiuose. Iki 1993 metų pastatytuose daugiabučiuose daugiausia naudojama viemvamzdė šilumos tiekimo sistema. Tokiose sistemose vieno stovo radiatoriai yra sujungti nuosekliai ir vanduo (šilumnešis) per juos cirkuliuoja iš vieno šildymo prietaiso (radiatoriaus) į kitą.

Vienvamzdėje šildymo sistemoje vieno stovo radiatoriai sujungti nuosekliai ir vanduo per juos cirkuliuoja iš vieno radiatoriaus į kitą.

Nesureguliuotoje sistemoje vieni radiatoriai šyla daugiau, kiti mažiau, šiluma eikvojama, ne visi gyventojai, mokėdami tiek pat už paduodamos šilumos kiekius, turi vienodas komforto sąlygas. Subalansavus šildymo hidrauliką, galima užtikrinti tinkamą jos valdymą, žinoti, kas joje vyksta. Taip pat reikiamu laiku reikiamiems prietaisams patiekti reikiamą šiluminę galią.

Prieš balansuojant vienvamzdę šildymo sistemą, iš jos turi būti pašalintas oras, sistema turi būti išvalyta nuo purvo nuosėdų.

Paprastas, bet efektyvus šildymo ir karšto vandens sistemos optimizavimo būdas yra subalansuoti stovus ant jų sumontuojant rankinius arba automatinius balansinius vožtuvus (automatinius srauto ribojimo vožtuvus).

Rankiniai balansiniai vožtuvai TA STAD ir TBV-CM. STAD vožtuvo korpusas gaminamas iš specialaus ilgaamžio AMETAL® cinko lydinio. TBV-CM vožtuvo pagalba galima tiksliai išmatuoti ir nustatyti debitą, atlikti sistemos diagnostiką bei patikrinti siurblio našumą.

Tiek rankiniai, tiek automatiniai balansiniai vožtuvai turi būti ne tik sumontuoti, tačiau ir tesingai sureguliuoti. Balansiniai vožtuvai turi turėti matavimo antgalius, prie kurių prijungus specialią balansavimui skirtą įrangą, būtų galimybė tiksliai išmatuoti, ar stove yra toks vandens srautas, koks numatytas pagal skaičiavimus, pagal radiatorių galias.

Automatiniai balansavimo vožtuvai patogesni ir patikimesni, reikalauja mažiau kontrolės. Laikoma, kad automatinių srauto ribojimo vožtuvų nereikia balansuoti, užtenka tik nustatyti reikiamą srautą, tačiau rekomenduojama pasitikrinti pamatuojant, koks srautas realiai cirkuliuoja. Labai dažnai randama, kad tokio srauto, koks nustatytas nėra ir to priežastys gali būti montavimo klaidos, oro kamščiai, užsiteršę vamzdžiai ir pan. Verta žinoti, kad visos rankinės manipuliacijos turi įtakos šilumos energijos sąnaudoms.

Balansinius vožtuvus rekomenduojama rinktis tokios konstrukcijos, kad eksploatuojant sistemą, pastarieji nesudarytų nepatogumų ir papildomų problemų, pavyzdžiui, praplaunant sistemą. Renkantis balansinius vožtuvus reiktų įvertinti, kad jie būtų pilno uždarymo, turėtų išankstinio nustatymo ir fiksavimo funkcijas, būtų galima išmatuoti jų slėgio nuostolius, srautą ir esamą šilumnešio temperatūrą.

Kartais ŠVOK sistemoje reikalingi slėgio skirtumo reguliatoriai, ypač tuo atveju, jei yra tikimybė, kad esant dalinei sistemos apkrovai radiatorių termostatiniai vožtuvai gali „triukšmauti". „IMI Hydronic Engineering" balansavimo prietaisų asortimente yra didelio tikslumo ir patikimumo slėgio skirtumo reguliatoriai, kurie palaiko kontūre pastovų slėgio skirtumą. Dėl to slėgis visada stabilus, tikslus, užtikrinamas tylus reguliuojančių vožtuvų veikimas, palengvinamas sistemos balansavimas ir eksploatacija.

Termostatinis radiatorių reguliavimas

Prie radiatorių ar kitų šildymo prietaisų rekomenduojama sumontuoti didelio pralaidumo termostatinius vožtuvus arba trieigius termostatinius vožtuvus su termostatinėmis galvomis, matuojančiomis patalpos temperatūrą. Priklausomai nuo jų jautrumo ir konstrukcijos, palaikoma tolygi nustatyta patalpų temperatūra, patalpa neatvėsinama, neperkaitinama ir tuo pačiu neeikvojama šilumos energija.

Termostatinės galvutės.

IMI Heimeier asortimente yra apie 40 įvairių termostatinių galvučių. K tipo termostatinės galvutės skirtos temperatūrai atskirose patalpose kontroliuoti, pritaikytos įvairiems šildymo prietaisams: radiatoriams, konvektoriams, šildytuvams. Termostatinės galvutės turi įmontuotus jutiklius ar nuotolinius jutiklius, automatinio įjungimo/išjungimo funkciją.

Visų šildymo sistemos atnaujinimo galimybių neįmanoma išvardinti, nes skirtinguose daugiabučiuose jos skirtingos. Daugelis šildymo sistemose sumontuotų siurblių dirba esant per dideliems srautams ir slėgio skirtumams. Be to, jeigu sistemoje yra netinkamas slėgis, siurblyje atsiranda kavitacija (susidaro oro burbuliukai), dėl to jo efektyvumas dar labiau sumažėja. Įvairūs slėgio palaikymo produktai apsaugo siurblius nuo kavitacijos ir padeda išvengti korozijos kituose sistemos elementuose, apsaugo juos nuo užsikimšimo bei pratekėjimų, pagerėja siurblių darbas.

Dvivamzdė šildymo sistema su termostatiniais vožtuvais su išankstiniais nustatymais V-exact II ir slėgio skirtumo reguliatoriais ant stovų.

Pasitelkus profesionalus iš UAB „IMI Hydronic Engineering" visada galima rasti gyventojus tenkinantį sprendimą. „Svarbiausia, kad šildymo sistemos patobulinimas nėra brangiausias modernizavimo etapas, jis visada atsiperka, nes susideda mažų, bet efektyvių priemonių. Subalansuotoje šildymo sistemoje netgi siurblys naudoja apie 40 proc. mažiau energijos, nekalbant apie šilumos taupymą dėl sureguliuotų srautų", - sako įmonės vadovas.

Paprasti sprendimai padedantys taupyti ir palaikyti šildymo sistemos ilgaamžiškumą: išsiplėtimo indas, kompensuojantis temperatūrinius svyravimus ir palaikantis statinį slėgį bei purvo atskirtuvas, palaikantis sistemos švarą.

ŠVOK sistemų profesionalams - projektuotojams, montuotojams UAB „IMI Hydronic Engineering" vadovas primena, kad įmonės specialistai padeda rasti sprendimus sudėtingose situacijose, konsultuoja, supažindina su naujausia įranga ir jos galimybėmis.

Balansavimo įranga ir prietaisai

Nepamainomi šiuolaikinių ŠVOK sistemų meistrų pagalbininkai - elektroniniai prietaisai. Kad hidrauliką būtų galima valdyti, būtina užtikrinti, kad:

 

• esant maksimaliai prietaisų apkrovai būtų išlaikomi projektiniai debitai.
• slėgio skirtumas ties reguliavimo vožtuvais kistų nežymiai.
• srautai būtų suderinti visoje sistemoje.

 

Šiems tikslams labai patogūs yra TA balansavimo prietaisai ir programinė įranga, padedanti pasirinkti iš didžiulio balansinių vožtuvų ir slėgio skirtumo reguliatorių asortimento, priimti teisingus sprendimus, dirbant su bet kokio dydžio projektais.

TA SCOPE balansavimo prietaisas - optimalus pasirinkimas norintiems suderinti ir patikrinti hidraulinę sistemą.

TA SCOPE balansavimo prietaisu galimi du naujausi balansavimo metodai, kurių pagalba galima nustatyti optimalius srautus, per trumpiausią įmanomą laiką optimizuoti siurblio suvartojamą energiją. Prisijungus prie balansinio vožtuvo prietaisu galima tiksliai išmatuoti slėgio skirtumą, debitą, temperatūrą ir galią. Jame yra specialios funkcijos duomenų analizei, tarp jų greito matavimo ir duomenų rinkimo funkcijos. Prietaisą galima prijungti prie kompiuterio ir programa parenka tinkamo dydžio vožtuvus pagal numatytus nustatymus bei optimalią sistemos schemą.

Teisingai subalansuota šildymo sistema bus tuomet, kai srautai kiekviename stove sureguliuojami balansinių vožtuvų pagalba sukuriant minimalius pasipriešinimus, o siurblys nustatomas dirbti reikiamu minimaliu galingumu.

Atlikus šildymo sistemos balansavimo darbus, užpildomas balansavimo protokolas, kuriame nurodomi sumontuotų balansinių vožtuvų tipai, skersmenys, sureguliuoti ir išmatuoti faktiniai srautai stovuose, vožtuvų nustatymo padėtys, jų slėgio nuostoliai.

Šildymo ir karšto vandens sistemos balansavimui skirti gaminiai sudaro mažiau nei 2 proc. pastato inžinerinių sistemų kainos, tačiau jų nauda didžiulė, todėl ir jie atsiperka per trumpą laiką - balansavimo vožtuvų ir termostatų atsipirkimo laikotarpis yra apie 10 mėnesių. O jeigu modernizuojamas šilumos punktas, t.y. sutvarkomos inžinerinės sistemos, vidutiniškai mokėjimai už šildymą vienam butui sumažėja apie 15 Eur/mėn., o per šildymo sezoną - apie 90 Eur. Gyventojų investuotos lėšos, pasinaudojus parama, atsipirktų per 3-5 metus.

 

Parengta pagal UAB „IMI Hydronic Engineering" informaciją, gamintojų nuotraukos