Viena investicija -dviguba nauda: kodėl kapiliarinė vėsinimo ir šildymo sistema yra šiuolaikiško bei komforto ieškančio vartotojo pasirinkimas?

Šiais laikais, statant aukšto energinio naudingumo klasės pastatus, ieškoma tvaresnių, ekonomiškesnių ir ekologiškesnių alternatyvų komfortiškam ir patogiam gyvenimui. Vienas tokių sprendimų - kapiliarinė vėsinimo ir šildymo sistema, kuri net ir už lango termometrų stulpeliams „peršokus" 30 laipsnių temperatūrą, leidžia mėgautis vėsiu ir gaiviu mikroklimatu pastato viduje.

Nebeįsivaizduoja vasaros be vėsinimo

Vilnietis Gintaras Misiūnas sako, kad apie vėsinimo naudą jo užklausėme pačiu laiku. Pasak jo, niekas geriau nenupasakos to jausmo, ką reiškia, kai lauke dušna, tvanku, atsidurti maloniai vėsioje patalpoje, nei pačiam pabūti tokiuose namuose: „Nesinori niekur ir eiti, toks malonus pojūtis namuose: tiek dienos metu, kai daugelis dirba iš namų, tiek vakare, kuomet saulė būna kaitinusi patalpas visą dieną, tiek naktį, kai tavo miego kokybės nedrumsčia jokios kaitros".

G. Misiūnas kapiliarinę vėsinimo ir šildymo sistemą turi jau ne pirmuose savo namuose ir tvirtina - nebeįsivaizduoja kitokio gyvenimo bei vasaros be vėsinimo . „Niekas nepučia, niekas neūžia, vėsu ir malonu. Man didelis privalumas ir tas, kad ta vėsa praktiškai yra nemokama, t. y., turint geoterminio šildymo sistemą, vėsa yra paimama iš žemės gelmių ir specialios konstrukcijos pagalba perduodama į pastatą, o jos eksploatacija nieko nekainuoja. Palyginimui - kondicionierių „darbas" kainuoja, ir nemažai. Visgi, net ne tai didžiausias privalumas. Ši sistema nesukelia jokios oro cirkuliacijos - tai nepaprastai moderni ir komfortiška technologija. Tiek jausmo prasme malonu, tiek sveikatos. Dar vienas privalumas - vėsa „krenta" iš lubų ir maloniai pasiskirsto, tad namai nėra šalti, tačiau maloniai vėsūs. Taip pat - estetiškas vėsinimo būdas, nes sistema yra praktiškai nematoma", - sako G. Misiūnas.

Evaldo Lasio nuotr.

Paklausus, kiek per mėnesį, kai Lietuvoje jaučiame bene tropinius karščius, kainuoja vėsinimas, pašnekovas nusijuokia - vos 10-15 eurų per visą vasaros sezoną: „Nors daugeliui žmonių, užsukusių į mūsų namus, atrodo labai keista, kaip vėsa sklinda iš lubų, tačiau pabuvę bent kelias minutes visi sutartinai kartoja - vėsinimas veikia, o jausmas, būnant tokiuose namuose, - neįtikėtinai malonus".

Analogų neturinti sistema

Kaip aiškina atsinaujinančių energijos išteklių ir pastatų inžinerinių sistemų srityje besispecializuojančios įmonės „Tenko Baltic" projektų vadovas Auktumas Indrašius, kapiliarinė vėsinimo ir šildymo sistema - tai kompleksinis sprendimams, skirtas ieškantiems maksimalaus komforto savo namams, darbo ar poilsio vietai.

„Kaip jau galima suprasti iš pavadinimo, sistema yra skirta pastatų vėsinimui ir šildymui. Šis sprendimas yra paremtas kapiliarinių kilimėlių pagrindu, sudarytu iš plonų vamzdelių, kurių tinklu tekėdamas vanduo šildo arba vėsina paviršius, o šie per spinduliavimą ar konvekciją šilumą arba vėsą tolygiai perduoda į patalpą", - pasakoja A. Indrašius.

Leono Garbačiausko nuotr.

Pasak jo, kadangi kapiliariniai kilimėliai montuojami įvairiuose pastato paviršiuose, jie yra kur kas efektyvesni už įprastas sistemas - tokius pačius šildymo galingumus pasiekia prie gerokai mažesnių šildomo vandens temperatūrų. „Dėl šios priežasties kapiliarinė sistema yra puikiai suderinama ir eksploatuojama su šilumos siurbliais, o tai kartu didina ir jų efektyvumą", - aiškina specialistas.

„Šiltuoju metų laiku patalpas, kuriose sumontuoti dideli langai, saulė prišildo pakankamai greitai ir lauko temperatūra susilygina su vidaus, tad namuose, ofise ar kitame objekte sąlygos kartais tampa nepakenčiamos. Todėl žmonės imasi įvairių būdų: stato kondicionierius, fankoilus ir panašiai. Visgi, savo efektyvumu ir ekonomišku kapiliarinė sistema gerokai lenkia minėtus įrenginius.

Jei pastate yra sumontuotas šilumos siurblys gruntas-vanduo, vėsą yra gaunama praktiškai nemokamai, nes tai pasyvi vėsinimo funkcija - kapiliarus užpildo šildymo sistemos vanduo, kurį atvėsina gruntas. Na, o jei turime šilumos siurblį oras-vanduo - vyksta aktyvus vėsinimas, kuris nors ir naudoja papildomas energijos sąnaudas, šios yra kur kas mažesnės nei įprastų sistemų", - teigia „Tenko Baltic" atstovas.

Betriukšmis ir bevėjis sprendimas

Kad kapiliarinė sistema yra puiki alternatyva kondicionieriams ar kitiems šaltą vėsą pučiantiems įrenginiams, išduoda ir faktas, jog vėsinant kapiliarais nevyksta joks juntamas šalto oro srauto judėjimas.

Leono Garbačiausko nuotr.

„Oro pūtimas į žmogų natūraliai sukelia didelį diskomfortą, dėl kurio atsiranda kvėpavimo takų problemos: perštinti gerklė, slogavimas, užgulta nosis ir panašiai. Tikriausiai daugelis yra pastebėję, kad, pavyzdžiui, biurų vietose, kur stovi kondicionieriai, niekas nesėdi arba labai nemėgsta tų darbo vietų. Tačiau kapiliariniai kilimėliai pastato vidų apgaubia malonia vėsa ne tik nepūsdami oro, bet ir neskleisdami jokio garso, todėl puikiai tinka bet kokiame namo kambaryje, net ir miegamajame. Ne kartą esame sutikę klientų, kurie pamatę arba, tiksliau sakant, pajutę, kaip veikia ši sistema, labai nustebdavo - kaip viduje gali būti taip gera ir gaivu, kai už lango + 30 laipsnių?", - pasakoja A. Indrašius.

Jo teigimu, vartotojams ši sistema yra patraukli ir todėl, jog nereikalauja visiškai jokios priežiūros.

„Nereikia keisti ir prižiūrėti filtrų, išpylinėti kondensatų, valyti ir panašiai. Žiemos metu į sistemą teka šiltas vanduo, vasaros - šaltas. Naudojant patalpų valdymo automatiką, galima nustatyti norimą temperatūrą kambaryje, todėl kiekviena patalpa, kurioje yra sumontuoti kapiliariniai kilimėliai, valdoma individualiai, t. y. pagal gyventojo poreikį", - aiškina specialistas.

Kaip teigia inžinierius, žmonės neretai klausia, kiek kapiliarinė sistema yra brangesnė už grindinį šildymą, tačiau, pasak A. Indrašiaus, tai yra du visiškai nesulyginami dalykai, todėl įvertinti kainų skirtumo yra praktiškai neįmanoma.

„Tai tas pats, kas lyginti sportinį automobilį su paprastu šeimos automobiliu. Kapiliariniai kilimėliai yra didelę galią turintis įrenginys, skirtas vėsinimui ir šildymui. Tuo metu grindinį šildymą naudojant vėsinimui, gauname labai mažą galią. Grindinis šildymas vidutiniškai gali išgauti 20 vatų iš 1 kvadratinio metro patalpos ploto, tuo metu kapiliarinė sistema - apie 60 ar net daugiau vatų. Tad jei ir bandytume lyginti kapiliarinę sistemą su grindiniu šildymu, prie pastarojo dar reikėtų pridėti ir papildomą kondicionierių, ir tik tuomet galėtume dėti lygybės ženklą ir kalbėti apie kombinuotą sistemą", - teigia pašnekovas.

Pritaikoma bet kokiam objektui ir jo interjerui

Kaip pasakoja inžinerinių sistemų montavimo darbus atliekančios įmonės vadovas Rolandas Mackonis, kapiliarinė vėsinimo ir šildymo sistema yra suderinama ir gali būti instaliuojama visuose objektuose, todėl visiškai nesvarbu, ar tai naujos statybos, ar rekonstruojamas pastatas.

„Nėra tokio objekto, kuriame šios sistemos negalima būti pritaikyti ar priderinti. Tačiau verta paminėti, kad kapiliarų pritaikytas šiais laikais daugiausiai dominuoja privačiame sektoriuje - šiuolaikiniuose individualiuose namuose. Kodėl šiuolaikiniuose? Todėl, kad šiuolaikiniuose namuose dažnai būna daug vitrininių langų, todėl patenka daug šviesos ir saulės šilumos", - sako R. Mackonis.

Anot jo, ši sistema ne tik gali būti pritaikoma bet kokiame objekte, bet ir bet kokiam interjerui.

„Kartais žmonės bijo ar abejoja tokia sistema, nežino, rinktis, ar nesirinkti, kaip ji bus pritaikyta interjere, galbūt, apsunkins statybų eigą ir panašiai. Tačiau kapiliariniai kilimėliai yra įdiegiami labai paprastai, integruojant juos į tas pačias pastato statybines konstrukcijas. Sistema neturi nei vidinio, nei išorinio bloko, todėl negadina nei interjero, nei eksterjero. Dažniausiai kapiliariniai kilimėliai yra montuojami į lubų konstrukciją, nekeičiant jos formų. Kitas būdas - kapiliarinius kilimėlius galima pritinkuoti, trečias - integruoti į betoninę konstrukciją, t. y. perdangą, kuri dažnai sutinkama šiuolaikinių namų interjere", - teigia inžinierius.

„Negano to, kapiliariai gali būti montuojami net ir ant sienų arba po grindimis, todėl tai yra labai universalus ir analogų neturintis sprendimas namams" - priduria specialistas. Visgi, jei tik įmanoma, visai atvejais, pasak jo, geriausia kapiliarinę sistemą montuoti lubose.

Leono Garbačiausko nuotr.

„Kitaip nei sienos ar grindys, lubų plotas niekada nėra užstatomas daiktais, kilimais ar paveikslais. Tai reiškia, kad plotas visada yra atviras ir šiluma ar vėsa visuomet maksimaliai patenka į patalpas. Tokiu būdu gauname geriausią tiek vėsos, tiek ir šilumos efektą", - sako R. Mackonis.

Jo teigimu, vertėtų paminėti ir tai, kad kapiliariai kilimėliai gali būti integruojami ne tik į naujai statomus pastatus, bet ir puikiausiai pritaikomi jau baigtuose statyti gyvenamuosiuose namuose ar biuruose.

„Pavyzdžiui,  kapiliarinė sistema gali būti montuojama atviruoju būdu, virš ažūrinių lubų arba kaip viena iš interjero detalių, mat yra derinama kilimėlių spalvų gama. Sistemą galima integruoti ir rekonstruojamuose objektuose, pavyzdžiui, butuose ar ofisuose, kur aktualus lubų aukštis, negalima montuoti šildomų grindų, ar nenorima radiatorių" - aiškina inžinerijos specialistas.

Nesudėtingas ir greitas įrengimas

R. Mackonio pasiteiravus, kiek laiko užtrunka kapiliarinės sistemos įrengimo darbai, specialistas sako, jog tai  nėra sudėtingas procesas, kuris tikrai nereikalauja savaičių ar net mėnesių darbo.

Evaldo Lasio nuotr.

Darbų atlikimo laikas priklauso nuo objekto dydžio bei kokiu būdu sistema yra integruojama, tačiau vidutiniškai kompetentinga dviejų žmonių komanda per dieną gali sumontuoti apie 40-50 kvadratinių metrų kapiliarinių kilimėlių, tad galima sakyti, kad darbą, pavyzdžiui, standartinio dydžio name (iki 200 kvadratinių metrų), galima atlikti per 4 darbo dienas", - teigia R. Mackonis.

Daugiau informacijos apie kapiliarinę vėsinimo ir šildymo sistemą galite rasti: www.tenko.lt