Kieto kuro katilai

Lietuvoje vykdoma ES lėšomis finansuojama priemonė „Katilų keitimas namų ūkiuose“, pagal kurią fiziniams asmenims teikiama dalinė kompensacija už neefektyvių šildymo katilų keitimą į efektyvesnius įrenginius – 5-os klasės biokuro katilus arba šilumos siurblius. Priemonę administruoja Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA).

Kvietimai teikti paraiškas skelbiami periodiškai, o finansavimas skiriamas pagal tuo metu galiojančias sąlygas ir numatytą biudžetą. 2026 m. pradžioje buvo paskelbtas naujas kvietimas gyventojams, norintiems pasinaudoti parama senų ir neefektyvių šildymo įrenginių keitimui.

Paraiškas galima teikti kompensacinei išmokai už neefektyviai biomasę naudojančio individualaus šildymo katilo keitimą. Paraiška teikiama kartu su mokėjimo prašymu, kai įrenginys jau yra įsigytas ir sumontuotas pagal kvietimo sąlygas.

Fiziniai asmenys neefektyviai biomasę naudojančius individualius šildymo katilus gali keisti į naują, ne žemesnės kaip 5-os klasės biokuro katilą arba šilumos siurblį. Įrenginiai turi atitikti nustatytus techninius reikalavimus.

Kaip pasikeisti šildymo katilą:

Pasitikrinkite, ar jūs atitinkate reikalavimus neefektyvaus biomasę naudojančio kuro katilo keitimui ir kokie reikalingi dokumentai;

Pasirinkite katilo gamintoją ir modelį;

Pasitarę su pardavėju, apskaičiuokite reikalingą kietojo kuro katilo galingumą;

Įsigykite ir sumontuokite katilą pagal galiojančio kvietimo sąlygas;

Pateikite paraišką kartu su mokėjimo prašymu ir reikiamais dokumentais per APVIS sistemą.

Finansavimas kieto kuro katilo keitimui

Kasmet miestuose ir miesteliuose bei individualių namų kvartaluose kūrenimo sezono metu fiksuojama padidėjusi oro tarša, kuri atsiranda dėl su dūmais išmetamų kietųjų dalelių, anglies monoksido ir kitų teršalų. Šios emisijos sumažinamos keičiant senus, neefektyvius katilus į aukštesnio efektyvumo įrenginius.

Priemonės „Katilų keitimas namų ūkiuose“ tikslas – mažinti oro taršą ir skatinti efektyvesnį energijos vartojimą.

Jeigu individualiame gyvenamajame name, nepriklausomai nuo to, ar jis yra kaime, mieste, miestelyje ar sodo name (konkrečios sąlygos tikrinamos pagal kvietimo dokumentus), naudojamas senas neefektyvus malkinis ar kitos biomasės šildymo katilas, tokio katilo savininkas gali gauti kompensaciją modernesnio įrenginio įsigijimui.

Yra sąlyga, kad pastatas turi būti įregistruotas Nekilnojamojo turto registre ir negali būti prijungtas prie centralizuoto šilumos tiekimo sistemos.

Fiziniam asmeniui kompensuojama iki 50 proc. tinkamų finansuoti išlaidų. Kompensacijos suma apskaičiuojama pagal fiksuotus vieno kilovato galios įkainius, kurie priklauso nuo įrenginio tipo.

Pavyzdžiui, įsirengus 20 kW 5 klasės biokuro katilą, kompensacija gali siekti apie 1500 eurų, priklausomai nuo galiojančių įkainių.

Kompensacija neskiriama už įrangą, įsigytą ar sumontuotą iki kvietimo paskelbimo datos. Taip pat finansavimas neskiriamas ūkinę-komercinę veiklą vykdantiems fiziniams asmenims bei tiems, kurių namai šildomi tik krosnimis, jei tai neatitinka kvietimo sąlygų.

Kadangi kompensacija skiriama tik pagal galiojančio kvietimo sąlygas, svarbu iš anksto įvertinti, kokio tipo ir kokios galios katilas reikalingas, bei pasitikrinti konkretaus kvietimo reikalavimus.

Geriausi kieto kuro katilai

Skirtingoms kuro rūšims sudeginti reikalingi skirtingos konstrukcijos šildymo katilai, todėl pagal kuro rūšį kieto kuro katilai skiriami į malkinius ir kūrenamus medienos granulėmis. Šildymo katilai gali būti kūrenami medienos atliekų briketais, šiam kurui tinka malkiniai katilai.

Pagal kuro degimo pobūdį katilai gali būti tiesioginio degimo ir dujų generacijos.

Tiesioginio degimo katilo pakuroje išsiskyrusių dujų didžioji dalis iškeliauja per dūmtraukį.

Dujų generacijos kietojo kuro katiluose yra įmontuotas ventiliatorius ir papildoma degimo kamera, kurioje sudega įtrauktos dujos. Degimo principas yra toks: įkrovos kameroje degdamos ir rusendamos malkos išskiria degiąsias dujas, kurios degiklyje sumaišomos su oru (gaunamas degus mišinys) ir patenka į degimo kamerą. Ten jos sudega. Todėl dujų generacijos katile dega ne tik kuras, bet ir kuro išskiriamos dujos. Degimo produktai šilumą šilumnešio vandeniui atiduoda katilo apatinėje dalyje ir šilumokaityje, toliau patenka į kaminą ir išmetami laukan. Orą degimui į katilą tiekia ventiliatorius pagal nustatytą katilo vandens temperatūrą.

Tiesioginio degimo katilų efektyvumas nėra aukštas, tuo pačiu degimo produktų emisija didelė. Dujų generacijos kieto kuro katilų efektyvumas gerokai aukštesnis. Paprastuose kietojo kuro katiluose deginant malkas pasiekiama apie 900 laipsnių liepsnos temperatūra, o dujų generacijos principu dirbančiuose medienos katiluose, degant dujų ir oro mišiniui, pasiekiama aukštesnė nei 1100 laipsnių liepsnos temperatūra. Mediena sudeginama maksimaliai.

Pagal efektyvumą arba atiduodamą šilumos kiekį visi kieto kuro katilai nuo 2015 metų priskiriami atitinkamoms klasėms, kurios žymimos raidėmis nuo A++ iki G, atitinkamai skiriasi jų energijos vartojimo efektyvumo indeksas (EEI): A++ klasės – ≥ 150, G klasės – < 30.

Atsižvelgiant į katilų šiluminį našumą ir teršalų emisijos vertes, pagal LT EN 303-5:2012 standartą skiriamos trys šildymo katilų klasės: 3, 4, 5.

Parama iš ES fondų skiriama tik aukščiausios – 5 klasės katilams įsigyti, kurių efektyvumas ne mažesnis kaip 89 proc. Šildymo įrangos efektyvumas nurodomas procentais. Ribinės teršalų vertės – mg/kub. metre. Nauji šildymo katilai turi išskirti mažą anglies monoksido kiekį – rankomis pakraunami katilai iki 700 mg/kub.m, o automatiškai pakraunami – iki 500 mg/kub.m. Sezoninis išmetamų kietųjų dalelių kiekis turi būti ne didesnis kaip: rankiniu būdu kūrenamų katilų – 60 mg/kub.m, automatiškai – 40 mg/kub.m. Standarte nurodomos ir kitos katilų taršos emisijų ribos – azoto oksido, dujų organinių junginių ir kt.

Norint gauti kompensaciją, įsigyjamo šildymo katilo efektyvumas turi būti ne mažesnis kaip 89 procentai.

Kieto kuro katilo galios skaičiavimas

Kieto kuro katilo galingumas apskaičiuojamas atsižvelgiant į šildomų patalpų plotą (tūrį). Taip pat reiktų atkreipti dėmesį, kokios galios katilas buvo iki šiol naudojamas.

„Teoriškai visur parašyta, kad norint teisingai parinkti katilo galią, reikia skaičiuoti namo šilumos poreikį. Tačiau seną katilą keičiantys tikrai nežino nei namo energinės klasės, nebent namas neseniai pastatytas, nei šilumos poreikio. Todėl konsultuojant pirkėjus paprastai išsiaiškinamas ne tik šildomas namo plotas, bet ir namo statybos laikas, medžiagos, langų būklė, taip pat įvertinama, koks katilas iki šiol buvo naudojamas ir kaip jis eksploatuotas“, – teigia daugiau kaip 20 metų šildymo įranga prekiaujančios įmonės specialistas.

Skaičiuojama, kad 1 kW katilo galios reikia apšildyti 10 kv. m, kai patalpų aukštis yra 2,5 metro. Jei patalpos aukštesnės, jei papildomai šilumos reikia dar, pavyzdžiui, vandens pašildymui ar kitiems poreikiams, verta prie apskaičiuotos galios pridėti dar apie 20–30 proc.

Kieto kuro katilai kūrenami periodiškai, todėl norint įšildyti atvėsusią sistemą ir sukaupti šilumos atsargas būsimai pertraukai, kietojo kuro katilo nominali galia turi būti 1,2–1,3 karto didesnė už apskaičiuotą maksimalų pastato šilumos poreikį. Pagal galiojančias normas bet kokios kuro rūšies katilų galia turi būti mažiausiai 1,1 karto didesnė už šilumos poreikį.

Kaip išsirinkti kieto kuro katilą

Savaime suprantama, jog geriausias katilas toks, kuris sudegina kurą efektyviausiai. Naujos kartos malkiniai kieto kuro katilai yra vienas iš ekonomiškų šildymo būdų dėl efektyvumo ir kuro kainos santykio.

Tad geras malkinis katilas yra, visų pirma, veikiantis dujų generacijos principu. Dujų generacijos šildymo katilai gaminami įvairių Europos gamintojų ir atitinka 5 klasės reikalavimus.

Granulinio katilo privalumas tas, kad jis ilgiau kūrenasi, yra automatizuotas, reikalauja mažai priežiūros, galima nustatyti skirtingus į grindis paduodamos temperatūros ir radiatorių režimus, taip pat nustatyti, kokiu laiku granulės nebūtų paduodamos (pavyzdžiui, dažniausiai nebūtina kūrenti naktį). Granulinių katilų priežiūra paprasta: kiek kartų teks prie jo dirbti, priklauso nuo granulių bunkerio talpos ir nuo to, ar pasirinksite granulinį katilą su pelenų šalinimo mechanizmu, ar be jo. Vidutinio dydžio granulinio katilo bunkeryje supiltų granulių užtenka maždaug savaitei. Prie modernaus granulinio katilo, jeigu namuose yra vietos, galima įrengti didesnį granulių bunkerį ir taip užsitikrinti granulių atsargas visam šildymo sezonui.

O jei abejojate, koks katilas jums geriau tinka – malkinis ar granulinis, dabar yra galimybė rinktis du viename katilą – naujos kartos universalūs katilai gali būti kūrenami malkomis, medienos briketais ir granulėmis – kaip kada patogiau. Ir, kas svarbiausia, šie katilai neturi du viename įrenginiams būdingos ydos, kai viena funkcija yra tarsi papildoma ir ne itin efektyvi: modernūs kombinuoti katilai vienodai efektyvūs tiek deginant malkas, tiek granules.

Modernūs malkiniai katilai

Kaip ir visi dujų generacijos katilai, šio tipo katilai turi dvi degimo kameras, didelę pakurą, į kurią galima krauti storas 33 cm ilgio (gali būti ir ilgesnės, priklauso nuo katilo modelio) malkas bei aukštą naudingumo procentą (apie 90 proc.). Degimo kamerų dugnas gali būti išklotas šamoto plytelėmis, kurios yra atsparesnės aukštai temperatūrai nei metalas.

Moderniuose kieto kuro katiluose degimo proceso intensyvumą ir atiduodamos šilumos kiekį galima kontroliuoti reguliuojant oro kiekį ištraukiamuoju ventiliatoriumi bei traukos reguliatoriumi. Tai leidžia reguliuoti patalpų temperatūrą, mažinti kuro sąnaudas ir prailginti vienos įkrovos degimo laiką.

Kai kuriuose modeliuose integruoti avarinio aušinimo šilumokaičiai, apsaugantys nuo perkaitimo: vandeniui šildymo sistemoje pasiekus +97°C temperatūrą, termostatinis vožtuvas atidaro šaltą vandentiekio vandenį ir taip neleidžia katilui užvirti.

Dujų generacijos principu veikiantys katilai efektyviausiai veikia tik palaikant aukštą temperatūrą katile (mažiausiai 70 °C), todėl šio tipo katilams būtina sumontuoti grįžtamojo srauto minimalios temperatūros palaikymo vožtuvą ir bent nedidelę akumuliacinę talpą termofikato temperatūros pažeminimui iki reikiamos vartotojui (pavyzdžiui, į šildomas grindis tiekiamo termofikato temperatūra turi būti 22–40 °C).

Malkinių katilų galingumas gali būti nuo 15 iki 60 kW, kūrenamų medienos briketais – nuo 15 iki 35 kW.

Kai namuose yra kam kūrenti ir prižiūrėti šildymą, malkomis kūrenamas katilas yra ekonomiškas sprendimas. Kai kurie modeliai leidžia ateityje į degimo kamerą įstatyti granulių degiklį ir pereiti prie granulinio režimo.

Katilo priežiūra: kartą per savaitę išvalyti pelenus, kartą per mėnesį patikrinti vandens kiekį šildymo sistemoje, pasibaigus kūrenimo sezonui nuvalyti detales.

Šio tipo katilai pagal šildymo efektyvumą ir išskiriamų teršalų kiekį priskiriami 5-os klasės šildymo katilams, jei atitinka nustatytus standartus.

Granuliniai kieto kuro katilai

Granuliniai katilai gali būti dviejų rūšių: su įmontuotu granulių degikliu ir su atskirai įstatomais granulių degikliais. 5-os klasės granuliniai katilai gali būti tik su įmontuotu degikliu, nes jie pasižymi didesniu efektyvumu – 89 proc. ir daugiau.

Medienos granules deginančiam šildymo katilui beveik nereikia skirti laiko kūrenimui (tik granulių papildymui, o jis irgi gali būti automatinis), šiuolaikiniai granuliniai katilai turi automatinį kuro padavimą ir gali veikti autonomiškai, jų priežiūra apsiriboja pelenų išsėmimu. Tačiau medienos granulės yra brangesnės nei malkos, geram granulinio katilo veikimui svarbi granulių kokybė.

Konstrukciniu požiūriu esminiai granulinio katilo skirtumai nuo kito kieto kuro katilo yra granulių talpa, granulių sraigtas, kuris gabena kurą į degiklį, bei automatinis veikimas, t. y. užsidegimas, užgesimas, kuro kiekio reguliavimas pagal šilumos ir karšto vandens poreikį. Galima prijungti patalpų temperatūros reguliatorių su laikmačiu ir tokiu atveju granulinis katilas veiks visiškai autonomiškai skirtingais režimais (pavyzdžiui, dienos ir nakties). Standartinę 350–450 litrų tūrio granulių talpą užtenka papildyti kas 3–5 dienas.

Medžio granulėmis kūrenamų katilų naudingo veikimo koeficientas yra 89–92 proc.

Priklausomai nuo nustatytos temperatūros, granuliniame katile degiklio automatika kontroliuoja degimą, degiklio temperatūros daviklis automatiškai įjungia ir išjungia degimą, taip išvengiama kuro sąnaudas didinančių temperatūros svyravimų.

Integruotas lambda jutiklis nuolat matuoja išmetamų dujų temperatūrą, o katilo valdymo sistema atitinkamai reaguoja ir keičia paduodamo kuro kiekį. Lambda jutikliu valdomas oro padavimas, todėl užtikrinamas visiškas kuro sudegimas net tuomet, kai katilas veikia maža apkrova. Rezultatas – nedidelė kuro išeiga ir mažiausi emisijų kiekiai net kai kuro kokybė nėra labai gera. Galima įvairi granulinių katilų automatikos komplektacija, šiuolaikinių granulių katilų kaitinimo elementas yra su automatiniu užsikūrimu, termoreguliatoriaus pagalba granulinį katilą galima valdyti internetu išmaniajame įrenginyje.

Modernūs automatizuoti granuliniai katilai yra saugūs, ekologiški, naudojantys atsinaujinantį kurą ir pasižymi patogia eksploatacija, kai kasdien nereikia rūpintis šildymu. O jeigu yra galimybė retsykiais patiems kūrenti katilą ir taip sumažinti išlaidas kurui, galima rinktis universalų katilą, kurį galima kūrenti medienos granulėmis, malkomis bei medienos briketais – abiem atvejais katilų efektyvumas nenusileidžia vienos kuro rūšies katilams: kūrenant malkomis siekia 89–90 proc., granulėmis – apie 93 proc.

Kombinuoti kieto kuro katilai

Išskirtinę vietą užima universalūs arba kombinuoti katilai, kuriuos galima kūrenti malkomis ir granulėmis. Kombinuoti kieto kuro katilai nuo įprastų katilų skiriasi tuo, kad turi dvi pakuros zonas, pritaikytas kieto kuro bei granulių deginimui. Kombinuotas katilas kūrenant malkomis ar briketais veikia dujų generacijos principu, o įstačius granulių degiklį veikia kaip granulinis.

Kombinuoti modeliai gali būti komplektuojami su granulių degikliu, granulių konvejeriu (šneku). Komplekte gali nebūti granulių talpos, kuri parenkama pagal poreikį.

Pagal poreikį galima rinktis kuo kūrenti – kai yra laiko kūrenti galima šildytis malkomis, kai reikia išvykti – galima naudoti granules. Kadangi universalūs katilai gali būti komplektuojami su granulių degikliais, bet be kuro talpos, galima pasirinkti tinkamą granulių talpos dydį. Yra ir katilų su trimis degimo kameromis, kuriuose granulių degiklis yra stacionarus.

Statybų ir būsto gido Asa.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama.