Magnolija - dideliais įspūdingais žiedais žydintis medis ar krūmas. Gamtoje priskaičiuojama virš 200 rūšių magnolijų, kurių dauguma paplitę Rytų ir Pietryčių Azijoje bei Šiaurės Amerikos pietinėje dalyje. Nors magnolija yra šilumamėgis augalas, tačiau kai kurios rūšys auga ir vėsesnio klimato sąlygomis: Rytinio Tibeto aukštumuose, Kurilų salose, Šiaurinėje Japonijos dalyje. Iš šių rūšių išvestos veislės gali pakelti ir gana žemą temperatūrą, todėl Lietuvoje jas galima sėkmingai auginti. Vilniuje dar prieš keliasdešimt metų keliose vietose pasodintos japoninės magnolijos išaugo į didelius 6-7 metrus aukščio magnolijų medžius. Jie puikiai auga, neapšala ir kiekvienais metais žydi nuostabiais baltais žiedais. Šilutėje magnolijos auga jau beveik šimtą metų. Čia jų galima rasti daugelyje vietų: prie savivaldybės, seniūnijos, dailės mokyklos ir kitur.  

Jauniems magnolijų krūmeliams ar medeliams priežiūra būtina. Jas auginti rekomenduojama pietinėje namo pusėje arba saulėtoje, nuo vėjų apsaugotoje vietoje. Sodinti magnolijas reikia labai atsargiai, kadangi jų šaknys yra trapios. Magnolijos prastai auga sunkioje molingoje, kalkingoje ar sausoje žemėje. Paruošti joms reikia lengvesnę, silpnai rūgščią žemę, nepagailėti supūvusio mėšlo, komposto, vasaros metu patariama sistemingai laistyti. Mažus magnolijų medelius ar krūmelius vėlai rudenį ar žiemos pradžioje rekomenduojama aprišti su agroplėvele (apjuosti 5-6 sluoksniais), o žiemą, per didesnius šalčius, dar galima apjuosti ir plėvele. Taip apsaugosite augalus ne tik šalčio, bet ir nuo žievės trūkinėjimo, kurį žiemos metu gali sukelti saulės spinduliai. Šaknis reikėtų apmulčiuoti 20-30 cm durpių, pjuvenų arba ąžuolo-klevo lapų sluoksniu, tačiau tai daryti rekomenduojama jau įšalus žemei, kad neįsiveistų graužikai.

Pasak sodininko Romo Vrublevskio, magnolijas galima užauginti ir iš sėjinukų, tačiau jos žydės tik sulaukusios 10-15 metų amžiaus. Skiepytos magnolijos paprastai pražysta po 2-3 metų. Lietuvoje lauke galima auginti tik kelias magnolijų rūšis (ar šių rūšių veisles): japoninę magnoliją (magnolia kobus), lelijažiedės ir žvaigždinės magnolijų hibridą Susan, žvaigždinę magnoliją (magnolia stellata), Sulanžo magnoliją (magnolia soulangeana), Lebnerio magnoliją Leonard Messel ir Zyboldo magnoliją (magnolia sieboldii).

Japoninė magnolija (magnolia kobus)

Lelijažiedės ir žvaigždinės magnolijų hibridas Susan

Žvaigždinė magnolija (magnolia stellata)

Sulanžo magnolija (magnolia soulangeana)

Lebnerio magnolija Leonard Messel

Zyboldo magnolija (magnolia sieboldii)

Dauguma magnolijų žydi balandžio - gegužės mėnesiais, bet yra ir vasarą žydinčių, kaip Zyboldo magnolija. Jų žydėjimas trunka kelias savaites. Kai kurių magnolijų žiedai skleidžia nuostabų aromatą. Įsigijant magnoliją reikėtų išsiaiškinti ar augalas augs kaip medelis, ar kaip krūmas. Suaugę magnolijų krūmai būna gana dideli ir nesunkiai pasiekia 3 metrus tiek į aukštį, tiek į šonus. Medžio forma augančios magnolijų rūšys gali išaugti net iki 6-8 metro aukščio, todėl šias rūšis sodinti prie pat pastatų nerekomenduojama. Magnolijos nemėgsta genėjimo, todėl karpyti reikėtų tik nušalusias ar nudžiūvusias šakeles. Vyraujanti žiedų spalva yra balta ir įvairiausi tamsesni ar šviesesni rausvi atspalviai, tačiau yra geltonžiedžių ir kitokių spalvų veislių.

Statybų ir būsto gido Asa.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama.