Dizainerių ir dizaino nestokojame, tarptautiniai jų laimėjimai pilasi kaip iš gausybės rago, o gamybininkai dirba skandinaviškajai IKEA. Ar todėl, kad neturime savo Ingvaro Kamprado?

EMKO studijos kėdė ir stalas.

Kad išryškėtų atsakymas į šį klausimą, reiktų ne vienos darbo grupės ir ne vienos studijos, bet visgi bent intuityviai pabandykime išsiaiškinti, kodėl vietinių kūrėjų baldų dizainas beveik nepasiekia masinės gamybos, nors dizainerių yra daug, jų pasiekimus vertina dizainerių bendruomenės, realizuotojų irgi yra pakankamai.

 

Dizaino kūrėjų potencialas

2014 metais Kultūros ministerijos ir Lietuvos kultūros tarybos lėšomis buvo atlikta Lietuvos dizaino sektoriaus plėtros galimybių studija. Atsakaitoje konstatuojama, jog  2014 m. dizaino krypties studijų programas baigė beveik 400 absolventų. Apie 40 proc. jų sudarė Vilniaus dailės akademijos absolventai. Likusią dalis buvo iš Vilniaus dizaino kolegijos, Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijos, Kauno kolegijos ir Vilniaus kolegijos.

Naujausi Statistikos departamento ir VMI duomenys apie dirbančius dizaino srityje.

 

Vien tik Vilniaus dailės akademija parengia kasmet virš 150 dizaino specialistų (2007-2014 m. laikotarpiu iš viso - virš 1200 dizainerių). Didžioji jų dalis - pramoninio dizaino specialistai.

Dauguma jų dalyvauja parodose, dirba užsienio kompanijose, kuria individualiai ir jų pasiekimai žinomi bei matomi, nors daugiau tarp profesionalų.

Minėtoje Lietuvos dizaino sektoriaus plėtros galimybių studijoje pateikiami dizaino (plačiąja prasme, ne vien tik baldų) įmonių ir dizainerių skaičiai įvairiose šalyse. Pagal santykinį rodiklį - dizaino įmonių skaičių milijonui gyventojų, pirmoje vietoje yra Singapūras, antroje - Anglija, trečioje - Švedija. Anglija yra pirmoje vietoje pagal santykinį dizainerių (dirbančiųjų dizaino sektoriuje) skaičių milijonui gyventojų, antroje vietoje - Nyderlandai, trečioje - Kanada.

 

Šalių palyginimas pagal dizaino įmonių ir dizainerių (dirbančiųjų dizaino sektoriuje) skaičių, tenkantį 1 mln. gyventojų.

 

Pagal kasmet dizaino studijas baigusių studentų skaičių pirmauja JAV - kasmet šalyje dizaino studijas baigia 38000 absolventų. Nedaug nuo jos atsilieka Kinija, kurioje kasmet dizaino studijas baigia 30000 absolventų. Trečioje vietoje yra Pietų Korėja - 18313 dizaino studijas baigusių studentų kasmet. Tuo tarpu pagal santykinį rodiklį - dizaino studijas baigusių studentų skaičių, tenkantį 1 milijonui gyventojų pirmoje vietoje yra Naujoji Zelandija, antroje - Honkongas, trečioje - Pietų Korėja.

Įdomu, kad dizaino pasiekimais garsėja nebūtinai tos šalys, kuriose yra daugiausiai įmonių ir dizaino kūrėjų.

 

Baldų pramonė Lietuvoje

Pagal VšĮ „versli Lietuva" duomenis, 2015 m. baldų gamybos pramonės įmonės sukūrė apie 2,4 proc. šalies pridėtinės vertės (gamybos kainomis) arba 9,7 proc. apdirbamosios gamybos sektoriaus sukuriamos pridėtinės vertės.

Lietuvoje baldų gamyba užsiima apie 900 įmonių, jose įdarbinta daugiau kaip 27,5 tūkst. darbuotojų. Baldų gamybos pramonėje vyrauja mažos ir vidutinio dydžio (iki 50 darbuotojų) įmonės (sudaro apie 94,5 proc.), tačiau beveik 60 proc. produkcijos vertės sukuria įmonės, turinčios 250 ir daugiau darbuotojų. Įmonės turinčios iki 50 darbuotojų sukuria tik 13,7 proc. produkcijos vertės.

Baldų gamyba - darbui imli pramonės šaka: darbo užmokesčio dalis baldų gamybos sektoriaus sukuriamoje pridėtinėje vertėje (gamybos kainomis) sudaro apie 59,8 proc.

2015 m. produkcijos vertė siekė maždaug 1,413 mlrd. eurų arba 2,6 proc. daugiau nei 2014 m. 2017 metais  - 1,5 mlrd. eurų ir buvo 12 proc. didesnė nei 2016-aisiais. Pernai eksportuojamų baldų kiekis padidėjo 6 proc. Taip pat augo ir eksportuojamų baldų kainos - beveik 4 proc.

Baldų gamybos sektorius orientuotas į eksportą - apie 70 proc. sektoriaus pajamų uždirbama eksporto rinkose, apie 77 proc. eksporto pajamų gaunama ES šalyse.

 

Kūrybiniai pasiekimai

Pasak Audronės Drungilaitės, asociacijos Lietuvos dizaino forumas direktorės,  Lietuva turi nemažai baldų gamybos sėkmės pavyzdžių, kurie yra vertinami tolimiausiuose pasaulio kampeliuose.

„Lietuvių dizaino studijos „etc.etc" kurti baldai stovi NATO centrinėje būstinėje, EMKO prekiniam ženklui priklausanti dizainerio Daliaus Razausko sukurta apvali sieninė spintelė „Multifunctional Pill" kabo garsaus modelio Claudios Shiffer vaiko kambaryje", - dizaino sėkmės pavyzdžiais dalinasi A. Drungilaitė.

Kėdžių „Naïve", kurios puikiai atitinka universalius žmonių poreikius ir galėtų būti masinės gamybos etalonais, autoriai yra Vilniaus dailės akademijos ir Karališkosios Danijos akademijos absolventai Inesa Malafej ir Arūnas Sukarevičius, autoriai dirba savo įkurtoje dizaino studijoje„etc.etc.". Jų kėdė labai praktiška - surenkama vos per keletą minučių, sudaryta iš 7 elementų - 6 vienodo dydžio ir formos įsukamų medinių strypų bei vientisos uosinės sėdimosios dalies.

Kėdės „Naïve", studija „etc.etc.".

 

Kitų Lietuvos dizainerių kūriniai per kasmetinę tarptautinę Niujorko dizaino savaitę du metus iš eilės pelno prestižinį NYCxDESIGN interjero dizaino apdovanojimą. Šiemet  lietuvių prekės ženklo „jot.jot" modulinė  sofa ir fotelis "BaBa"  įvertinti už dizainą ir išskirtinumą.

Modulinės sofos „BaBa"  ir „Bric".  „Jotjot" studija.

 

Per pasaulio šalių sostines keliauja paroda „Design Lithuania". Šiais metais Paryžiaus dizaino savaitės metu buvo pristatyta per 20 pastarųjų metų jaunųjų Lietuvos dizainerių darbų - keramika, mados aksesuarai, interjero detalės, baldai, šviestuvai ir kiti objektai. Lietuvos dizaineriai aktyviai dalyvauja kone visose Europos ir kitų žemynų dizaino parodose, apie jų laimėjimus girdime gana dažnai.

 

Kodėl vietinių dizainerių laimėjimai nepasiekia masinės gamybos

Lietuvoje dizaino gyvenimas irgi gana intensyvus: kasmetinės dizaino savaitės, „Geras dizainas" konkursas ir kiti renginiai suburia kūrėjus, skatina bendradarbiavimą. Tačiau dizainerių laimėjimai žinomi ir vertinami daugiau tarp besidominčių, tarp kolegų ir bendraminčių. Masinės gamybos jie nepasiekia. Kur priežastys?  Jų bandome  ieškoti su  asociacijos Lietuvos dizaino forumas direktore Audronė Drungilaitė.

- Lietuvoje karaliauja skandinaviška IKEA, kuriai dalis Lietuvos gamintojų gamina baldus. Kaip jūs manote, kodėl Lietuvoje nėra savos „Ikėjos"?  Kieno turėtų būti iniaciatyva, kad ji atsirastų?

- Pirmiausia, nemanau, kad pasauliui reikia dar vienos IKEA. Vieną jau turime su visais privalumais (kokybė už priimtiną kainą, geras dizainas, patogi logistika) ir trūkumais (pakuočių tarša, trumpalaikio naudojimo produktai, pasaulio interjerų supanašėjimas). Tikiu progresu ir manau, kad Lietuvai reikia geresnės IKEA versijos. Beveik kasdien susiduriu su kūrybiškais žmonėmis ir protingais verslininkais, matau tame daug potencialo. Po truputį formuojasi dizaino agentūrų ir studijų kultūra, kurios yra pasirengusios komercializuoti produktus. Deja, Lietuvoje vis dar susiduriame su keletu problemų. Tos problemos tai:

• Trūksta dizaino sektoriaus atstovų koordinuotos veiklos

Lietuvos dizaineriai nėra izoliuota nuo viso pasaulio čiabuvių gentis. Jie keliauja, seka tarptautinę spaudą ir puikiai išmano tendencijas. Nors nacionalistinės nuotaikos Europoje pastaruoju metu labai populiarios, tačiau vis dažniau suabejoju, ar išvis egsiztuoja lietuviškas dizainas. Baltiško dizaino sąvoka man yra priimtinesnė. Juolab, kad ir pasaulio mastu esame dažniau suvokiami Baltijos šalių kontekste, o ne pavienės Lietuvos, kuri vos matoma žemėlapyje. Nepaisant to, tikiu, kad visų problemų sprendimas turėtų prasidėti iš vidaus. Pirmiausia, kiekvienos šalies dizaino bendruomenė turėtų susitarti viduje, kokią žinią reikia transliuoti, nusibrėžti tikslus ir vykdyti veiksmus tam įgyvendinti. Kol vyksta arši konkurencinė kova, politinės kovos, tol progresas lėtėja.

• Dizainas nėra strateginė priemonė inovatyvių produktų kūrime

Skandinavijos šalys jau prieš kelis dešimtmečius susėdo prie vieno stalo ir nusprendė, kad dizainas bus jų konkurencingumo įrankis globaliame pasaulyje. Šią žinia sistemingai skleidė dizaino centrai ir spauda, o valdžios institucijos išreiškė palaikymą. Tradicija tebetęsiama ir šiandien, prieš kelias savaites Islandijoje Skandinavijos dizaino centrų atstovai vėl susibūrę ieškojo skandinaviško dizaino DNR. Ar vyksta glaudus bendradarbiavimas tarp Baltijos šalių? Ne. Bendrų dizaino srities projektų, kuriuose dalyvautų visos trys Baltijos šalys nevykdome, nors puikiai sutariame tarptautinių renginių metu, dalinamės informacija.

• Baldų pramonės atstovai ne visada turi pakankamai žinių apie dizainą

2015 m. Inobarometro duomenimis, Lietuvoje dizaino sprendimų netaiko net 62 proc. įmonių, 11proc. supranta kaip stilizavimą, 21 proc. suvokia kaip procesą ir tik 6 proc. naudoja strateginiame lygmenyje. Nuo Europos vidurkio atsiliekame.  Baldų pramonės, kuri sėkmingai gamina IKEA'ai, atstovai dažnai ne visada turi laiko pakeliauti ir praplėsti akiratį, dažnai veikia lokaliai, todėl juos ne visada pasiekia sėkmingi dizaino pavyzdžiai.

• Trūksta mokslo ir verslo bendradarbiavimo

Šalies mokslo sektorius kuria inovatyvius produktus, tačiau jie ne visada yra praktiškai pritaikomi versle. Trūksta dialogo, bendros problematikos ir tikslingo bendradarbiavimo. Mano manymu, bent jau bakalauro dizaino studijų kokybė yra tikrai aukšta, tačiau, žvelgiant į studentų baigiamuosius darbus, matoma tendencija, kad su baldų pramone susiję baigiamieji darbai yra vis mažiau aktualūs, linkstama prie konceptualesnių, tarpdiscipliniškų projektų.

• Trūksta dizaino vadybos kompetencijas turinčių specialistų

Verslas, mokslas ir kultūra dažnai kalba skirtingomis kalbomis, tad dažnai prireikia vertėjo. Stiprių dizaino vadybos studijų Lietuvoje niekada nebuvo, dažnai žmonės dirbantys šiame lauke ateina iš kultūros vadybos arba yra tiesiog praktikai. Dizaineriai dažnai būna kaprizingi kaip roko žvaigždės, verslo atstovai nemato prasmės taikstytis ir taip gimsta konfliktai bei nesėkmės istorijos, kurios priveda prie mitų ir baimių.

Dizainas dažnai balansuoja tarp kultūros, verslo, mokslo ir aplinkos, todėl iniciatyva turėtų kilti iš visų šių sektorių. Galbūt tai sukelia daugiausia diskusijų, nes vis dar bijoma žengti pirmą žingsnį, trūksta valstybinio palaikymo. Nekalbu vien tik apie finansavimo priemones, nes dažnai tai tik svertas balansui palaikyti. Kalbu apie bendrą visuomenės edukaciją ir sąmojingumą. Kol to neturėsime, vargu ar gims didelės sėkmės istorijos.

Susipažinti Lietuvos dizainerių darbais bei pasaulinėmis interjero tendencijomis bus galima spalio 11-13 d. Parodų ir kongresų centre „Litexpo".  Penkiose parodos ekspozicijos salėse bus pristatomos naujausios įvairios paskirties baldų kolekcijos, autorinio dizaino baldai, interjero tendencijos ir sprendimai, medžiagos, detalės bei įrengimai baldų gamybai.

Danutė Ramoškevičiūtė, EMKO, jot,jot, etc.etc. nuotraukos

 

Statybų ir būsto gido Asa.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama.