Nuotekų tvarkymo reglamento pataisose siūloma iki tam tikro lygio mažuosiuose biologinio valymo įrenginiuose iš nuotekų šalinti fosforo ir azoto junginius. Tai neišvengiamai brangins mažuosius biologinio valymo įrenginius, teks naudoti chemines priemones, senųjų įrenginių savininkai bus priversti juos modernizuoti. Kitų šalių patirtis rodo, kad gamtos taršai sumažinti yra paprastesnis ir pigesnis kelias.

Aplinkos ministerijos duomenimis, nuotekas individualiuose įrenginiuose tvarko 26 proc. šalies gyventojų. Nuotekų tvarkymo reglamento pataisomis numatoma padidinti reikalavimus buitinių nuotekų valymui mažuosiuose biologinio valymo įrenginiuose. Planuojama, kad nuo 2019 metų lapkričio mažuosiuose biologinio nuotekų valymo įrenginiuose bus privaloma iki tam tikro lygio iš nuotekų pašalinti azoto ir fosforo junginius.

„Bus nustatyta, kad individualiam namui skirti nuotekų valymo įrenginiai turi šalinti ne tik organinius teršalus, kaip ligi šiol, bet ir azoto bei fosforo junginius. Šių junginių šalinimas mažuosiuose valymo įrenginiuose padės gerinti šalies vandenų būklę, aplinkos kokybę", - sako aplinkos viceministras Dalius Krinickas.

Nuotekų tvarkymo reglamento projekte skelbiama, kad „į gamtinę aplinką išleidžiamų buitinių ir komunalinių nuotekų užterštumas negali viršyti 2 lentelėje nurodytų didžiausio išvalymo laipsnio arba didžiausių leistinų koncentracijų (DLK).

2 lentelė. Į gamtinę aplinką išleidžiamų nuotekų užterštumo normos (projektas)

Tuo pačiu tai reiškia, kad nauji valymo įrenginiai brangs, nes gamintojai privalės juose įdiegti papildomas fosforo ir azoto valymo technologijas, brangs jų eksploatacija.

Fosforo ir azoto valymas nuotekose

Biologinio (aerobinio) nuotekų valymo esmė ta, kad vandenyje ištirpusiam deguoniui kontaktuojant su organinėmis medžiagomis, sudaromos sąlygos intensyviam veikliojo dumblo bakterijų maitinimuisi. Mikroorganizmai suskaido ir savo maistui suvartoja nuotekose esančias organines medžiagas, taip pat ir azoto bei fosforo junginius, taipišvalydami nuotekas. Bet azoto ir fosforo junginiai suskaidomi ir išvalomi ne iki galo, ypač sudėtinga iš nuotekų pašalinti yra fosforo junginius.

Fosforas iš nuotekų gali būti šalinamas cheminiu ir biologiniu būdais. Pastarasis ir ekologiškesnis, ir ekonomiškesnis. Tiesa, pašalinti fosforą iš nuotekų nėra taip paprasta, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio, šią problemą sprendžia ne vienas pasaulio mokslininkas. Fosforo ir azoto pašalinimas problematiškas ir dėl to, jog turi reikšmės nuotekų temperatūra bei organinių medžiagų kiekiai jose. Į visa tai valymo technologijoje turi būti atsižvelgta.  Sudėtingos fosforo šalinimo technologijos, savaime aišku, brangina valymo įrenginius.

Azoto pašalininimas siekia 10-30 procentų į nuotekas patekusio azoto. Dauguma azoto iš nuotekų yra išleidžiama nitratų forma, kurie dirvoje yra labai mobilūs.

Kitų šalių patirtis nuotekų valyme

„Pažangios šalys nuėjo kitu keliu. Didžiausi fosforo kiekiai į nuotekas patenka iš skalbimo ir valymo priemonių.Vietoj to, kad šalintų fosforo junginius valant nuotekas, jos riboja šio cheminio elemento kiekius cheminėse buities priemonėse. Tai pigiau ir paprasčiau. Skandinavijos šalys, beveik visos ES šalys riboja fosforo kiekius skalbikliuose, tik Lietuva ir Rusija šito nėra padariusios. Net Baltarusija prieš pora metų priėmė reglamentą, kuris riboja leidžiamą fosforo kiekį skalbimo priemonėse.  Ir dėl to nei skandinavai, nei japonai nevaikšto purvini. Šimtais kartų pigiau fosforą riboti nei šalinti jį nuotekose", - sako Inžinerinės ekologijos asociacijos prezidentas dr. Rimantas Budrys.

Kaip rodo praktika, Lietuvoje fosforo junginių likučiai mažųjų biologinio valymo įrenginių nuotekose sudaro 12-16 mg/l, bet šis rodiklis priklauso nuo buityje naudojamų skalbiklių ir valiklių - jei jie be fosforo, šis skaičius siekia 6-8 mg/l. Vadinasi, dabartiniai mažieji valymo įrenginiai tikrai pasiekia aukštą fosforo išvalymo lygį, su sąlyga, kad nenaudojamos daug fosforo turinčios cheminės priemonės.

Inžinerinės ekologijos asociacijos nuomone, reikalavimų mažuosiuose nuotekų valymo įrenginiuose valyti azotą ir fosforą aplinkosauginis efektas bus labai mažas, padidins įrenginių kainą ir sumažins jais besinaudojančių skaičių.

Individualių mažųjų biologinio valymo įrenginių trūkumai

Kadangi yra pigesnių būdų gamtos taršai sumažinti, Inžinerinės ekologijos asociacijos specialistų nuomone, išvalymo lygio kėlimas būtent mažuosiuose valymo įrenginiuose yra perteklinis.

Pirmiausia dėl minėtų nereglamentuojamų fosfatų ir kitų fosforo junginių kiekių plataus vartojimo skalbinių, indaplovių plovikliuose.

„Galime manyti, kad nugali chemijos priemonių gamintojų lobizmas, o ne daugiau kaip ketvirtadalio Lietuvos gyventojų interesai", - svarsto dr. R. Budrys.

Jo nuomone, neaišku, kiek Lietuvoje yra individualių mažųjų biologinio valymo įrenginių, kuriuos teks arba išmesti, arba pertvarkyti.

Be to, ES direktyva leidžia nevalyti nuotekų mažuosiuose įrengimuose iki itin aukšto lygio, jei „į toje zonoje esančius miesto nuotekų valymo įrenginius patenkančiose nuotekose bendras fosforo kiekis sumažinamas bent 75 proc. bei bendras azoto kiekis sumažinamas bent 75 proc.".

Lietuvoje iš didžiųjų aglomeracijų tik Kėdainių mieste nepasiektas toks išvalymo efektyvumas. „Tad peršasi išvada, kad jei už europinius pinigus statyta nuotekų valykla nepajėgi pasiekti reikalaujamą išvalymo lygį, tą turės padaryti gyventojai už nuosavas lėšas", - pastebi R. Budrys.

Nuotekų nevalymo tarša

Nuotekų tvarkymo reglamento pataisa neliečia eksploatuojančių septikus, jų niekas nekontroliuoja.  Vadinasi, jei pastarųjų turinys teršia aplinką, tą galės ir toliau daryti. Kiek gyventojų naudojasi septikais, irgi neaišku. Apvalytas septikų nuotekas galima išleisti į aplinką, įrengiant filtravimo per gruntą sistemas. Pagal dabar galiojančius reikalavimus „į natūralios sanklodos gruntus infiltruojamos buitinės, komunalinės nuotekos turi būti apvalytos ir jų užterštumas negali viršyti 150 mg O₂/l pagal BDS₇".

Apie fosforo ir azoto junginių šalinimą iš septikų į gruntą patenkančiose nuotekose  negali būti kalbos, nuotekos sunkiasi į gruntą ir apsivalo tiek, kiek geba apvalyti gamta.

„Lietuvoje nėra jokios septikų priėmimo eksploatuoti tvarkos. Taikant Nuotekų kaupimo rezervuarų ir septikų įrengimo, eksploatavimo ir kontrolės tvarkos aprašo reikalavimus išlieka dviprasmybė, nes pagal šio teisės akto reikalavimus į gruntą galima išleisti tik apvalytas nuotekas, bet jokios kontrolės nėra. Tokia situacija sąlygoja nekontroliuojamų teršalų patekimą į aplinką. Siūlome uždrausti septikų įrengimą ir eksploatavimą, nustatant 3 metų pereinamąjį laikotarpį. Taip pat siūlome parengti kaupimo rezervuarų kontrolės metodinius nurodymus", - komentuodami Nuotekų tvarkymo reglamento pataisas rašo Inžinerinės ekologijos asociacijos specialistai.

Nuotekų valymo įrenginiai ateityje

„Savaime suprantama, priėmus Nuotekų tvarkymo reglamento pataisą, tiek naujuose, tiek senuose įrenginiuose bus diegiama papildoma technologija, galinti išvalyti azoto ir fosforo junginius. Per daugiau kaip dviejų dešimtmečių įmonės gyvavimo istoriją gaminame jau penktos kartos mažuosius biologinio valymo įrenginius ir mums įdiegti papildomas technologijas nesudėtinga. Jau baigiame naujų įrenginių, turinčių papildomą azoto ir fosforo šalinimą, bandymus, sukūrėme senesnių įrenginių modernizavimo modelį, užtikrinantį aukštą azoto ir fosforo išvalymo lygį.  Klausimas kitas - kiek gyventojų įpirks šias technologijas ir naujus įrenginius?", - klausia UAB „Traidenis" technikos direktorius Gintaras Vinikaitis.

Specialistas baiminasi, jog gali pasikartoti situacija su centralizuoto vandentiekio ir nuotekų sistema - netgi atvedus brangiai kainuojančią centralizuotą sistemą iki sklypo, gyventojai finansiškai nepajėgūs į būstą atsivesti vamzdyną. Vandentvarkininkai siūlė decentralizuotus lokalius ar grupinius valymo įrenginius, kurie būtų atpiginę jų įrengimą, atvedimą ir būtų likę lėšų prisijungiančių namų ūkių finansavimui, tik reikėjo apgalvoti mechanizmą, derėtis dėl ES lėšų panaudojimo. Taip būtų pasiektas EK reikalaujamas 2 proc. gyventojų, besinaudojančių lauko tualetais, rodiklis. Deja, to neįvyko, ir klausimas, ar Lietuvai dėl šio sprendimo neteks mokėti milijoninių baudų, dar atviras.

Kita medalio pusė, anot vandentvarkos inžinieriaus, jog greičiausiai atsiras gamintojų, kurie, mažindami įrenginių kainą, griebsis įvairių gudrybių. Tad įstatymo raidė ir realus gyvenimas vėl gali smarkiai išsiskirti, juolab, kad, kaip nėra septikų išvalymo lygio kontrolės, greičiausiai nebus ir mažųjų valymo įrenginių kontrolės. Vėl atsiranda rizika, ar ateityje neteks mokėti baudų už neišvalytas nuotekas ir teršiamą gamtą.

Tad fosforo junginių ribojimas buitinėje chemijoje, decentralizuoti valymo įrenginiai ir nuotolinė duomenų perdavimo sistema (NDPS), kontroliuojanti išvalymą, problemą išspręstų šiuolaikiškai, iki galo ir pigiau nei mažųjų įrenginių branginimas dėl azoto ir fosforo šalinimo bei bandymai kontroliuoti išvalymo lygį, juolab, kad kontrolės sistemą, atrodo, teks kurti iš naujo.

ASA.LT informacija