Individualiųjų gyvenamųjų namų, sodų bendrijų ir kaimiškųjų vietovių gyventojai, neturintys galimybės prisijungti prie centralizuotų nuotekų tinklų, dažniausiai įsirengia vietinius nuotekų valymo įrenginius, skirtus buitinėms arba joms artimoms nuotekoms valyti. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (Statybos inspekcija) pabrėžia, kad prieš pradedant darbus būtina įvertinti statybos reglamentavimo reikalavimus.

Nuotekų valymo įrenginiai (nuotekų valyklos) yra statinys arba inžinerinis įrenginys, taip pat gali būti technologiškai susietų statinių ir (arba) įrenginių kompleksas, kuris yra nuotekų tvarkymo sistemos dalis ir skirtas nuotekoms valyti bei valymo metu susidarančioms atliekoms (šlamui, smėliui, šiukšlėms, stambiems nešmenims ir pan.) tvarkyti. Individualūs nuotekų valymo įrenginiai yra sprendimas gyventojams, kurie negali naudotis centralizuotais komunaliniais tinklais. Šiai kategorijai priskiriami ir nuotekų kaupimo rezervuarai (septikai). Pagal paskirtį nuotekų valyklų statiniai priskiriami kitos paskirties inžineriniams statiniams.

Nuotekų valyklos priskyrimas tam tikrai statinių kategorijai priklauso nuo jos našumo. Įrenginiai ir nuotekų kaupimo rezervuarai, kurių našumas ne didesnis kaip 5 kubiniai metrai per parą, priskiriami II grupės nesudėtingiesiems statiniams. Nuotekų valyklos, kurių našumas didesnis kaip 5 kubiniai metrai per parą, bet neviršija 500 kubinių metrų per parą, priskiriamos neypatingiesiems statiniams.

Planuojant įsirengti vietinius nuotekų valymo įrenginius, svarbu suprasti, kad leidimų poreikis priklauso ne tik nuo įrenginio našumo, bet ir nuo statybos vietos. Jei įrenginys priskiriamas nesudėtingiems statiniams, teoriškai statybą leidžiantis dokumentas (SLD) gali būti nereikalingas, tačiau praktikoje daugeliu atvejų jis tampa privalomas. SLD būtinas, kai statyba vykdoma miesto teritorijoje, kultūros paveldo objektų teritorijose ar jų apsaugos zonose, konservacinės apsaugos teritorijose ar kitose specialios paskirties zonose. Kadangi didelė dalis gyvenamųjų sklypų Lietuvoje patenka į tokias teritorijas, dažnu atveju reikia parengti supaprastintą statybos projektą ir gauti SLD. Statybą leidžiančius dokumentus išduoda savivaldybių administracijos.

Planuojant nuotekų valyklos įrengimo vietą, būtina laikytis nustatytų atstumų. Mažiausias atstumas nuo sklypo ribos turi būti ne mažesnis kaip 1 metras (matuojant iki įrenginio konstrukcijos). Jei šio atstumo neišlaikoma, reikalingas kaimyninio sklypo savininko rašytinis sutikimas. Nuo kaimyno gyvenamojo namo rekomenduojama išlaikyti ne mažesnį kaip 8 metrų atstumą (vertinant atstumą iki langų ir durų), nors konkrečius reikalavimus gali tikslinti savivaldybės.

Ypatingas dėmesys skiriamas atstumams iki geriamojo vandens šaltinių. Nuo nuotekų valymo įrenginio iki šachtinio šulinio paprastai turi būti ne mažesnis kaip 15 metrų atstumas, o iki gręžinio – priklausomai nuo jo sanitarinės apsaugos zonos, dažniausiai 15–30 metrų. Taip pat rekomenduojama išlaikyti bent 2–3 metrų atstumą nuo medžių, kad jų šaknys nepažeistų įrenginio ar vamzdynų.

Svarbu įrenginiui pasirinkti sertifikuotą gaminį, turintį CE ženklinimą ir atitikties deklaraciją. Vis griežtėja reikalavimai nuotekų valymo efektyvumui, ypač azoto ir fosforo šalinimui, todėl prieš įsigyjant įrenginį verta įsitikinti, kad jis atitinka galiojančius aplinkosauginius standartus. Be to, tinkamas dokumentų parengimas ir reikalavimų laikymasis yra būtinas norint sklandžiai užbaigti statybos procesą ir įregistruoti įrengin