Namai naujais stogais, bet su lauko tualetais - labiausiai tikėtinas vaizdas Lietuvos kaimuose ir vienkiemiuose.

2014- 2020 metais vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo mažose gyvenvietėse projektai bus finansuojami pagal ES Sanglaudos fondo priemonę „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemų renovavimas ir plėtra" ir pagal Kaimo plėtros programą. Pirmoji priemonė liečia 200-2000 gyventojų turinčius kaimus ir gyvenvietes, antroji -  mažiau nei 200 gyventojų turinčius kaimus.

Pagal finansavimo sąlygas nė vienoje priemonėje nenumatyta galimybė finansuoti individualių nuotekų valymo įrenginių, o ir grupinių nuotekų valyklų projektai kelia daug klausimų: dėl atstumų, apkrovos, eksploatacijos kaštų.

Dar daugiau klausimų kelia nuostata, jog įgyvendinant geriamojo vandens tiekimo ir (ar) nuotekų surinkimo tinklų rekonstrukcijos projektus, rekonstruojami bus tik tinklai, kurie nutiesti iki 1990 metų. Ar tai reiškia, kad bus gaivinama labai sena kolūkinė infrastruktūra?

Kaimo plėtros programa valstybė kompensuoja dalį išlaidų gyventojams keičiantiems asbestinius nuosavų namų stogus

Jau ketvirti metai, kai pagal Kaimo plėtros programą valstybė kompensuoja dalį išlaidų gyventojams keičiantiems asbestinius nuosavų namų stogus. Tos pačios programos 2014-2020 metų finansavimo laikotarpyje bus galimas ir mažų infrastruktūros projektų finansavimas. Tačiau tik norintiems įsirengti vandens tiekimą, o kanalizacijos ir valymo įrenginių infrastruktūra finansuojama nebus.

Įsivaizduokime, kad valstybė kaimo gyventoją remia įsigyjant  „Golf" automobilį, bet po trejų metų jo šeimoje nebėra kam tuo automobiliu važinėti, - sakysite, ką gi, valstybė savo misiją atliko.

Jeigu valstybė iki kaimo gyventojo sklypo nutiesė asfaltuotą kelią ir juo važinėja valstybinės įmonės maršrutinis autobusas, bet po trejų metų nebus kam juo važiuoti - irgi galima sakyti, kad valstybė rūpinosi, deja, taip jau atsitiko. Tik automobilio ir kelio kaštai toli gražu nevienodi.

Tiesdama centralizuotus vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo vamzdynus, statydama centralizuotas nuotekų valyklas, valstybė kol kas tiesia asfaltuotus kelius, kuriais nežinia kiek žmonių ateityje naudosis, o jų išlaikymas guls ant visų vartotojų pečių. Individualūs nuotekų valymo įrenginiai, skirtingai nuo individualių asbestinių stogų keitimo, valstybės nėra remiami. Kas labiau teršia aplinką - asbestas ar nuotekos, diskutuotinas klausimas.

2014-2020 metų vandentvarkos projektams skirta 150 mln. eurų, tarp jų - ir seniems, pastatytiems iki 1990 metų, valymo įrenginiams rekonstruoti

 

Vandentvarkos infrastruktūros atnaujinimas

Vandentvarkos infrastruktūros atnaujinimas ir naujos statyba iki  šiol buvo finansuojami ES Sanglaudos fondo  lėšomis pagal priemonę "Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemų renovavimas ir plėtra". 2007-2013 metais šiam tikslui buvo skirta  514,4 mln. eurų (be projektų vykdytojų nuosavų lėšų). Investicijų intensyvumas, t.y. projektų finansavimas siekė 95 proc.

2014 - 2020 finansiniais metais Lietuvos vandentvarkos ūkiui per tris priemones viso numatyta 335 mln. eurų investicijų.

Pirmoji priemonė - „Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo ūkio gerinimas",  jai skirta 84,7 mln. eurų, ji jau beveik įgyvendinta.

Kita priemonė - „Vandentvarkos fondas"  su 100,3 mln. eurų prasidės ne anksčiau 2018 metų.

Kartu su regionų plėtros tarybomis planuojamai priemonės „Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemų renovavimas ir plėtra, veiklos tobulinimas" investicijoms numatyta 139 mln. eurų , o dar 11 mln. eurų atidėta įmonių veiklos tobulinimo planų rengimui.

Regionų plėtros tarybų atrinktiems  projektams ES investicijų intensyvumas sieks iki 50 proc. 200 - 2000 gyventojų turinčiose gyvenvietėse paramos intensyvumas sieks iki  80 proc. tinkamų projekto finansuoti išlaidų.

Aplinkosaugos projektų politiką numato Aplinkos ministerija, o ES lėšomis remiamus vandentarkos projektus administruoja  Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA).

Šio finansavimo etapo naujovė - Regionų plėtros taryboms suteikta pareiga įvertinti savo teritorijos vandentvarkos projektų alternatyvas ir atrinkti optimalius sprendimus, kurių pagrindu  būtų parengti investiciniai projektai bei paraiškos, teiktinos APVA vertinimui.  Siekiama, kad projektus pirmiausia aprobuotų vietos savivaldos atstovai. Ar jie kompetetingi tą padaryti, ar teks samdytis ekspertus, jei taip - iš kokių lėšų, iki šiol neaišku.

Šių metų spalį mėnesį Aplinkos ministras patvirtino aptariamos priemonės finansavimo sąlygų aprašą.  Jame numatytos lėšos atskiriems regionams.

Finansavimo pagal "Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemų renovavimas ir plėtra"  priemonę paskirstymas regionams:

Eil. Nr.	Regiono pavadinimas	ES lėšų suma, Eur
1.	Alytaus	7 788 067,52
2.	Kauno	27 256 302,59
3.	Klaipėdos	15 219 004,68
4.	Marijampolės	6 977 832,48
5.	Panevėžio	12 157 189,48
6.	Šiaulių	14 297 528,99
7.	Tauragės	4 896 217,46
8.	Telšių	6 788 021,11
9.	Utenos	8 319 030,48
10.	Vilniaus	36 164 104,55
	Iš viso:	139 863 299,35

Šių projektų ir skiriamų jiems lėšų tikslas - padidinti vandens tiekimo ir  nuotekų tvarkymo paslaugų  prieinamumą ir sistemos efektyvumą. Kaimuose ir gyvenvietėse bus remiamos šios veiklos: geriamojo vandens tiekimo tinklų rekonstrukcija ir (ar) nauja statyba, geriamojo vandens gerinimo įrenginių rekonstrukcija  ir (ar) nauja statyba, nuotekų surinkimo tinklų rekonstrukcija ir (ar)  nauja statyba, nuotekų valymo įrenginių rekonstrukcija ir (ar)  nauja statyba.

Atskirų regionų projektų sąrašus numatoma sudaryti per 2016  m. I ketvirtį. Galimi  pareiškėjai finansavimui gauti yra  vandens  tiekimo ir  nuotekų tvarkymo įmonės  (savivaldybių  paskirti  viešieji  ir  (ar) regioniniai  vandens tiekėjai,  turintys vandens  tiekėjo licencijas), galimi partneriai  - savivaldybių administracijos.

Nuotekų infrastruktūros įrengimo projektai

200-2000 gyvenvietėse žmonės tikrai negyvena kompaktiškai, sklypai dideli, atstumai tarp jų - taip pat. Vandentiekio įvadai ir nuotekų išvadai gali būti įrengti tik iki abonento/ vartotojo sklypo ribos. Gyventojas turės prisidėti prie viešosios infrastruktūros finansavimo (ir/arba šią dalį turės finansuoti savivaldybė) bei susimokėti už vamzdynus, įrangą, darbus savo sklype.

Įgyvendinant geriamojo vandens ir/ar nuotekų infrastruktūros įrengimo projektus investicijos dydis (vertinama tik rangos darbų suma) vienam gyventojui  negalės viršyti 4 344 eurų.

Įgyvendinant  geriamojo  vandens  gerinimo įrenginių rekonstrukcijos ir (arba) naujos statybos projektus, investicijos dydis (vertinama tik rangos darbų suma) vienam gyventojui  negalės viršyti  868  eurų vienam gyventojui.

Projektinius pasiūlymus dėl vandentvarkos savivaldybės ir įmonės pirmiausia teiks atitinkamai Regiono plėtros tarybai. Vienas iš privalomų pasiūlymų reikalavimų yra išnagrinėti alternatyvas.  T.y., pasiūlyti bent kelis variantus, kaip kaimai ir atskiri gyventojai galėtų įsivesti vandentiekį ir kanalizaciją, koks galėtų būti nuotekų valymo įrenginio pajėgumas, kiek kiekviena alternatyva kainuos iš viso ir atskiram gyventojui.

Kaip pabrėžė Aplinkos ministerijos ES paramos administravimo departamento direktorius Inesis Kiškis, „alternatyvų analizė ir turi parodyti, kiek realiai (ne teoriškai, o realiai!) naujų vartotojų bus prijungta, įvertinti, ar statyti naujus lokalius nuotekų valymo įrenginukus, ar visgi geriau tiesti vamzdį iki jau esančių nuotekų valymo įrenginių. Atsakymą turi lemti ne emocijos, o nešališki skaičiavimai".

Planuojant nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtrą savivaldybės teritorijoje, turi būti išnagrinėtos ir palygintos šios alternatyvos:

A - grupinė nuotekų tvarkymo sistema. Nagrinėjant šią alternatyvą, numatoma, kad gyvenamosios vietovės nuotekos būtų tvarkomos dviejose ar keliose nuotekų valyklose;

B - Mažesnių gyvenamųjų vietovių prijungimas. Suformuojama nuotekų tvarkymo teritorija, numatant, kad į gyvenamosios vietovės nuotekų valyklą būtų transportuojamos vienos ar kelių aplinkinių mažesnių gyvenamųjų vietovių (ne toliau, kaip už 5 km) nuotekos;

C - Centralizuotas nuotakynas. Gyvenamosios vietovės nuotekų tvarkymas numatomas vienoje nuotekų valykloje;

D - Prisijungimas prie didesnės gyvenamosios vietovės. Suformuojama nuotekų tvarkymo teritorija, numatant kelių gyvenamųjų vietovių nuotekas transportuoti į didesnės gyvenamosios vietovės nuotekų valyklą.

Kai gyvenamojoje vietovėje nėra nuotekų tvarkymo infrastruktūros, tuomet numatoma šios infrastruktūros statyba. Jei yra, bet visiškai susidėvėjusi ir netinkama rekonstruoti, numatomas statinių griovimas ir nuotekų valyklos statyba.

Kai gyvenamojoje vietovėje esama nuotekų valykla yra nepakankamo pajėgumo, numatomas nuotekų valyklos rekonstravimas.

A. Grupinė nuotekų tvarkymo sistema.

B. Mažesnių gyvenamųjų vietovių prijungimas.

C. Centralizuotas nuotakynas.

D. Prisijungimas prie didesnės gyvenamosios vietovės.

Simbolių reikšmės:

 

Alternatyvų analizė turėtų parodyti,  ar finansiškai ir ekonomiškai apsimoka tiesti tokio ilgio (iki 5 km) vamzdį, prijungiant gyvenvietę prie jau esančių nuotekų valymo įrenginių, ar statyti joje naujus nuotekų valymo įrenginius.

Grupinė nuotekų valykla Lenkijoje.

Nors jau dabar aišku, kad už borto liks toliau nei už 5 km esantys kaimai, mažesnės nei 200 gyventojų turinčios gyvenvietės, vienkiemiai. O tuštėjančioje Lietuvoje mažiau nei 200 gyventojų turinčių kaimų tikrai yra nemažai. Europos Sąjungos reglamentai Aplinkos ministerijai neleidžia teikti paramos privatiems asmenims, nors kaip minėjome ankstesniuose straipsniuose („Ilgų vamzdynų verslas") Lenkijoje nuotekų valymo įrenginiai ir infrastruktūra iš ES fondų, prisidedant savivaldai, kuriama ir privačiuose sklypuose.

Pas mus mažesniems nei 200 gyventojų turintiems kaimams, savivaldybės ar jų įsteigtos įmonės paramą galės gauti per Kaimo plėtros programą, bet  - tik vandentiekiui įsivesti.

Vandens gerinimo infrastruktūros projektai

Iš ES Kaimo plėtros programos pagal „Parama investicijoms į visų rūšių mažos apimties infrastruktūrą" priemonę numatoma finansuoti mažiau nei 200 gyventojų turinčių kaimų geriamojo vandens tiekimo, vandens gerinimo infrastruktūros projektus.

Šios veiklos aprašą 2016 metais dar turi parengti šią paramą administruojanti Žemės ūkio ministerija. Ministerijos Kaimo plėtros departamento vyriausioji specialistė Žaneta Jucaitytė atsakė, jog,  kaip nurodyta bendresniame priemonės aprašyme, „parama gali būti teikiama vandens tiekimo sistemų kūrimui, tvarkymui, tuo tarpu investicijoms į  nuotekų sistemų infrastruktūrą parama negalima. Rengiant Kaimo plėtros programą Lietuva teikė siūlymą dėl šių (nuotekų infrastruktūros - red.) investicijų būtinumo ir svarbos, tačiau siūlymui nepritarė Europos Komisija. Šios paramos gavėjais, skirtingai nuo asbesto programos, gali būti tik viešieji juridiniai asmenys, t.y. savivaldybių administracijos ir jų įsteigti juridiniai asmenys bei Lietuvos automobilių kelių direkcija".

Kaip rašoma Žemės ūkio ministerijos atsakyme - „išimtis, kad fiziniai asmenys gali būti paramos gavėjais nustatyta tik vienintelėje šios priemonės veikloje - asbestinių stogų dangos keitime".

Lėšos pagal Kaimo plėtros programą kaimo infrastruktūros gerinimui bus bendros su kitomis infrastruktūros priemonėmis, atskiros eilutės vandentvarkai nebus. Žemės ūkio ministerijos atstovė teigia, kad „konkrečioms investicijų sritims (vandens tiekimo sistemoms, vandens gerinimo sistemoms, viešiesiems patatams, statiniams ir kt.) biužetas iš anksto nenustatytas. Kadangi projektų atranką vykdys Regionų plėtros tarybos pagal savivaldybių joms pateiktus projektinius pasiūlymus, šią sumą galėsime įvardinti tik po to, kai bus surinkti ir įvertinti minėtieji projektiniai pasiūlymai, o jeigu dar tiksliau - pagal juos pateiktos paraiškos paramai".

Kol kas žinoma tik tiek, kad pagal Kaimo plėtros 2014-2020 metais finansinį planą Pagrindinėms paslaugoms ir kaimų atnaujinimui kaimo vietovėse ( į šią priemonę įeina ir asbesto dangos keitimo programa, ir vandens tiekimo bei gerinimo sistemos kūrimas bei kitos) planuojama skirti per 76 mln. eurų.

2007-2013 metais Lietuvos kaimų gyventojai, pateikę paraišką asbesto dangos stogui pakeisti,  gavo 17 mln. 202 tūkst. eurų paramos. Didžiausia paramos suma vienam stogo projektui dabar negali viršyti  2000 eurų. Kaimų gyventojai aktyviai keičia stogų asbestinę dangą, kiekvienais metais lieka nepatenkintų paraiškų.

Kodėl Kaimo plėtros programoje išimtis gauti paramą padaryta fiziniams asmenims keičiantiems asbestinius stogus, o tokios nėra norintiems tausoti gamtą ir įsirengti nuotekų valymą, taip ir lieka neaišku.

Kaimo  plėtros departamento vyriausioji specialistė Ž. Jucaitytė sako, jog EK mano, kad individuali nuotekų surinkimo ir valymo infrastruktūra yra brangi, neatsiperkanti ir neaiški jos ateitis.

O ar aiški beasbestine danga pakeistų stogų ateitis?

Danutė Ramoškevičiūtė

 

SPECIALISTO KOMENTARAS   Algirdas Budreckas,  inžinierius-konsultantas   Didžiausia problema mūsų galvose - jeigu jau yra išmintas takas, tai nė žingsnio nuo jo. Esu tikras, kad daugelis nė nežino, kad įvairūs gamintojai, tiek Lietuvoje tiek užsienyje, yra sukūrę daug įvairių mažųjų nuotekų valymo technologijų ir įrenginių, kurie valo nuotekas daug kokybiškiau nei šiuo metu veikiantys miestų valymo įrenginiai. Tą patvirtina tokių įrenginių testavimų rezultatai, atlikti tiek Lietuvos statybos produkcijos sertifikavimo centro laboratorijoje, tiek kitose analogiškose ES laboratorijose. Deja, Lietuvoje gerai valančių valymo įrenginių, pasirodo, nereikia, nes nuotekų išvalymo normatyvai to nereikalauja. Mažoms nuotekų valykloms netaikomas reikalavimas valyti fosforą ir azotą, o didelėms, virš 100 kub. m. per parą, toks reikalavimas yra, nors mažos valyklos gali išvalyti net geriau nei reikalaujama didesnėms. Būtina nedelsiant sugriežtinti mažų nuotekų valyklų išvalymo  parametrus, padaryti tokius pat, kokie taikomi ir didelėms valykloms bei kompensuoti jų įrengimą. Būtina nagrineti individualių nuotekų valymo irenginių alternatyvą, nes pasirinkus tokį variantą būtų sutaupoma iki 80 proc. projektų lešų.     Gintaras Vinikaitis, UAB „Traidenis" technikos direktorius   Europinių lėšų panaudijimo efektyvumas - labai opi problema. Pasibaigus 2007-2013 metų vandentvarkos projektų finansavimo etapui, buvo daug diskutuojama, ir jau dabar aišku, kad buvo daug atvejų, kai jos panaudotos neefektyviai. Apie tai buvo daug kalbama viešai, jūs irgi minėjote ankstesniame straipsnyje: „Vandentvarka gyvenvietėse. Ar gyventojai įpirks paslaugas?" Dabar, remiantis numatoma naujo 2014-2020 metų vandentvarkos etapo finansavimo tvarka, galiu drąsiai teigti, kad ir šio laikotarpio lėšos efektyviai panaudotos nebus. Ir šioje finansavimo tvarkoje nekalbama apie mažą šiuolaikinį automobilį, iš ankstesnių klaidų nepasimokyta. Ankstesniame etape bent buvo atsisakyta senų infrastruktūros tinklų renovacijos. Dabar gi, atrodo, dar ir „žiguliukus" remontuosime - iki 1990 metų pastatytą infrastruktūrą. Nekalbant apie tokios renovacijos sudėtingumą, prisirišime prie senųjų centralizuotų tinklų, abejotina, ar tokiai infrastruktūrai galėsime pritaikyti šiuolaikinius sprendimus. Dėl visų šių priežasčių brangsta vanduo, žmonės nesijungia prie centralizuotų tinklų, ieško pigesnių būdų apsirūpinti vandeniu ir nuotekų valymu -  tiksliau nevalymu, o jų atsikratymu. Iš minimų alternatyvų, kurios bus nagrinėjamos, matyti, kad B ir D yra labai panašios. 5 km atstumas tikrai nemažas, ar ne pigiau greta grupinių valymo įrenginių įteisinti keletą individualių - tokia alternatyva iš viso nenagrinėjama. Ir lėšos būtų taupomos, ir prižiūrėti bei eksploatuoti jas galima būtų centralizuotai. Visiškai individualūs įrenginiai atskiriems ūkiams irgi būtų dar viena alternatyva, ji nenagrinėjama Kaimo plėtros programoje, kurios tikslai žodžiais teoriškai labai gražūs. Taigi pastabų, mes, praktikai, turime ir, manau, dar yra galimybė padiskutuoti bei įvertinti  europinių lėšų panaudojimo efektyvumą. Gal tuomet būtume tikri, jog lėšos bus investuojamos, o ne įsisavinamos.

Statybų ir būsto gido Asa.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama.