Tiek vandentvarkos projektų vykdytojams, tiek gyventojams ėmus analizuoti valymo įrenginių pasiūlą, nemenkas uždavinys yra išsirinkti įrenginį: įmonių pasiūlymai vienas už kitą patrauklesni. Kokie valymo įrenginio parametrai rodo tikrąjį jo efektyvumą?

„Jeigu man kas nors prieš 20 metų, kai dirbau didelėse miestų nuotekų valymo įmonėse, būtų papasakojęs apie dabartines mažų biologinio valymo įrenginių galimybes, būčiau nepatikėjęs", - sako vandentvarkos ūkio inžinierius Arnas Danila. Dabar jis - Statybos produktų sertifikavimo centro Valymo įrenginių bandymų laboratorijos vadovas, tiesiogiai stebintis ir bandantis mažų valymo įrenginių darbo kokybę.

 

Svarbiausi valymo įrenginio parametrai

 

Tad esminis klausimas Valymo įrenginių bandymų laboratorijos vadovui - kokie svarbiausi biologinio nuotekų valymo įrenginio rodikliai ar parametrai, kurie taip, kaip, pavyzdžiui, išmaniojo telefono operacinė sistema, lemia valymo įrenginio naudojimo patogumą, patikimumą, efektyvumą ir švarią gamtinę aplinką?

Laboratorijos vadovas iš pradžių siūlo bent šiek tiek susipažinti su pagrindiniais nuotekų išvalymo parametrais.

Biologinio (aerobinio) nuotekų valymo esmė -  vandenyje ištirpusiam deguoniui kontaktuojant su organinėmis medžiagomis, sudaromos sąlygos intensyviam veikliojo dumblo bakterijų maitinimuisi. Šis procesas yra organinių medžiagų bei teršalų perėjimas iš vandens į bakterijų masę. Mikroorganizmai suskaido ir maistui suvartoja nuotekose esančias organines medžiagas, azoto, fosforo junginius, taip išvalydami nuotekas.

Pagrindinis biologinio valymo įrenginio darbo efektyvumo rodiklis  - biocheminis deguonies kiekis, sutrumpintai vadinamas BDS.

SVARBU Kuo mažiau į gamtinę aplinką su išvalytu vandeniu patenka organinių medžiagų, kurių kiekį apibūdina BDS, tuo valymo įrenginys efektyvesnis ir mažiau teršia aplinką.

 

BDS - vienintelis mažų valymo įrenginių parametras, nustatytas Lietuvos Respublikos Nuotekų tvarkymo reglamente.

Į gamtinę aplinką išleidžiamų buitinių ir komunalinių nuotekų užterštumas negali viršyti Nuotekų tvarkymo reglamente nurodytų didžiausių leistinų koncentracijų.  Taip pat išleidžiamos komunalinės/buitinės nuotekos turi atitikti kitus bendruosius reikalavimus:

 

Į gamtinę aplinką išleidžiamų nuotekų užterštumo normų reglamentas:

 

Matome, kad Nuotekų tvarkymo reglamente mažiems valymo įrenginiams (iki 5 kub.m per parą našumo) didžiausia leistina biocheminio deguonies koncentracija yra 40 mg/l deguonies.

Tai gana aukštas rodiklis, jeigu palygintume, pavyzdžiui, su Aplinkosauginėmis buitinių nuotekų filtravimo įrenginių (papraščiau sakant, septikų)  įrengimo gamtinėmis sąlygomis taisyklėmis. Jos, nors ir neseniai sugriežtintos, leidžia į gamtinę aplinką infiltruoti nuotekas, kurių  užterštumas neviršija 150 mg/ l deguonies pagal BDS7.

Iš biologinio valymo įrenginio nuotekos į aplinką patenka beveik švaraus vandens pavidalo.

 

Tad biologinio valymo įrenginiai beveik keturis kartus mažiau teršia aplinką nei septikai.

Į taršos leidimą ar projektavimo sąlygas įrašomas valymo įrenginių normatyvas pagal BDS7, tad į jį ir reiktų orientuotis.

Be BDS rodiklo išvalytose nuotekose yra svarbūs skendinčiųjų medžiagų (SM), cheminio deguonies suvartojimo (ChDS), bendro azoto (Nb), bendro fosforo (Pb) rodikliai.

 

Azotas ir fosforas nuotekose 

 

Vieni iš didžiausių gamtos priešų, patenkančių iš nekokybiškų valymo įrenginių ar septikų, yra fosforas ir azotas. Būtent dėl per didelės fosforo koncentracijos Baltijos jūros vandenyje yra susidariusi maždaug Lietuvos ploto mirusi zona, kurioje nėra gyvybės. Manoma, kad situacija tik blogės, jei fosforo kiekiai nebus sumažinti.

O kalbant apie azotą, nors jis yra svarbi maistinė medžiaga gyviesiems organizmams, tačiau per dideli jo kiekiai gali būti toksiški. Didėjanti azoto koncentracija (daugiausia amoniako pavidalu) buitinėse nuotekose tampa teršalu, kuris gali sukelti eutrofikaciją ir gali turėti toksinį poveikį įvairioms vandens rūšims. Amoniakas ir amonio jonai gali sukelti nepageidaujamus kvapus ir įvairias ligas.

Reiktų pažymėti, kad dažniausiai buitinių nuotekų valymo įrenginiai užtikrina gana efektyvų BDS ir kietųjų dalelių pašalinimą, tačiau azoto pašalininimas dažnai siekia tik 10-30 procentų į nuotekas patekusio azoto. Dauguma azoto yra išleidžiama nitratų forma, kuris dirvoje yra labai mobilus.

Fosforas iš nuotekų gali būti šalinamas cheminiu ir biologiniu būdais. Pastarasis ir ekologiškesnis, ir ekonomiškesnis, todėl daugelis valymo įrenginių gamintojų būten šį būdą ir naudoja. Tiesa, pašalinti fosforą iš nuotekų nėra taip paprasta, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio, šią problemą sprendžia ne vienas pasaulio mokslininkas. Be to, sudėtingos fosforo šalinimo technologijos brangina valymo įrenginius.

„Pažangios šalys nuėjo kitu keliu. Vietoj to, kad valytų fosforą, riboja jo kiekius cheminėse buities priemonėse. Tai pigiau ir paprasčiau. Didžiausi fosforo kiekiai į nuotekas patenka iš skalbimo priemonių. Skandinavijos šalys, beveik visos ES šalys riboja fosforo kiekius skalbikliuose, tik Lietuva ir Rusija šito nėra padariusios. Net Baltarusija prieš pora metų priėmė reglamentą, kuris riboja leidžiamą fosforo kiekį skalbimo priemonėse.  Ir dėl to nei skandinavai, nei japonai nevaikšto purvini. Šimtais kartų pigiau fosforo nenaudoti nei pašalinti jį nuotekose", - sako Inžinerinės ekologijos asociacijos prezidentas dr. Rimantas Budrys.

Fosforo pasišalinimas problematiškas ir dėl to, jog tam turi reikšmės nuotekų temperatūra bei organinių medžiagų kiekiai jose. Į visa tai valymo įrenginiuose ir technologijoje turi būti atsižvelgta, ypač tų gamintojų, kurie valymo įrenginius eksportuoja.

Likutiniai azoto ir fosforo kiekiai išvalytose nuotekose išleidžiamose į gamtinę aplinką Lietuvoje įstatymais nereglamentuojami. Tačiau, kaip minėjau, azoto ir fosforo tarša yra pagrindinis veiksnys, sukeliantis dumblių žydėjimą paviršiniuose vandenyse, todėl šių medžiagų pašalinimas iš nuotekų yra viena iš svarbiausių priemonių sumažinti eutrofikaciją vandens telkiniuose.

ES ir Skandinavijos šalyse į azoto ir fosforo šalinimą nuotekose kreipiamas didelis dėmesys, todėl Lietuvos gamintojai savo įrenginius pagal šiuos parametrus būtinai testuoja.

UAB „Traidenis" buitinių nuotekų valymo įrenginio NV-1 (0,8 kub.m /parą našumo) analizuojami parametrai ir gauti rodikliai:

 

 

Lietuvoje kol kas Nuotekų tvarkymo reglamentas nurodo tik bendrojo azoto ir fosforo kiekių ribinę koncentraciją nuotekoms, išleidžiamoms į paviršinius vandens telkinius: azoto, išleidžiamo į gamtinę aplinką ribinė koncentracija yra 12, fosforo - 1,6 mg/l.

Nors šie skaičiai taikomi tik į vandenį išleidžiamoms nuotekoms, tačiau iš tiesų jie turėtų būti visų mažų nuotekų valymo įrenginių gamintojų siekiamybė - tai rodiklis parodantis  gamintojų atsakomybę prieš gamtą.

 

Lietuvoje azoto ir fosforo vertės reglamentuojamos tik į paviršinius vandenis išleidžiamose mažų valymo įrenginių nuotekose, tačiau į kitas šalis įrenginius eksportuojantys gamintojai savo produkciją testuoja ir pagal šiuos parametrus bei laikosi atskirų šalių normų.

 

Valymo įrenginių bandymai imituoja realias situacijas

 

Šiandien aišku, jog ES direktyvose ir aplinkosaugos dokumentuose nuotekų išvalymo efektyvumo srityje numatomas laipsniškas reikalavimų kėlimas. Nors kol kas ES šalys dėl vieningų azoto ir fosforo verčių išvalytose nuotekose nėra susitarusios, tai netolimos ateities perspektyva. Prognozuodamas tokį scenarijų, Aplinkos ministerijai priklausantis  Statybos produktų sertifikavimo centras 2010 metais atidarė mažų nuotekų valymo įrenginių laboratoriją, kurioje šiandien testuojami beveik visų Lietuvos  ir Rytų Europos gamintojų maži valymo įrenginiai.

 

 

Valymo įrenginių bandymų laboratorijoje testuojami maži biologinio valymo įrenginiai.

 

Lietuvoje, netoli Vilniaus, Maišiagalos miestelio pašonėje veikianti laboratorija yra tarp 29 Europos Komisijos paskelbtų notifikuotų mažų nuotekų valymo įrenginių laboratorijų, kurioms suteikta teisė nuotekų valymo įrenginius ženklinti Europos standarto CE ženklu.

Į laboratorijoje bandomus įrenginius patenka dalis Vilniaus rajono Maišiagalos miestelio buitinių nuotekų. Vietovė buvo parinkta neatsitiktinai - valymo įrenginiams reikėjo gyvenvietės, į kurios kanalizaciją nebūtų leidžiamos gamybinės nuotekos. Bandymams naudojamos įprastinės buitinės nuotekos ir imituojama kiek įmanoma realesnė nuotekų paros bei metų struktūra: didesnis nuotekų kiekis iš ryto, tuomet pertrauka, o vakare, kai gyventojai grįžta iš darbų - didžiausias kiekis. Imituojamas atostogų režimas, kai nuotekos 2 savaites į valymo įrenginius beveik nepatenka, ir perkrova - momentinis didesnis nuotekų kiekis, taip pat per bandymo laiką 2 kartus imituojamas elektros dingimas 48-ioms valandoms.

Biologinio valymo įrenginio bandymai lobaratorijoje trunka apie 10 mėnesių, per tą laiką iš valymo įrenginio paimami 26 mėginiai prieš vieną ar kitą imitaciją ir po jos.

 

Bandomuose įrenginiuose imituojami nuotekų patekimo į juos struktūra.

 

 

Išvalytų nuotekų mėginiai ir tiriami Nacionalinėje visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijoje. Mėginių tyrimai parodo, nuotekų išvalymo lygį bei kokią įtaką įrenginio darbui, išvalymo efektyvumui turi įvairios situacijos.

Mažo valymo įrenginio darbui labai didelę reikšmę turi nuotekų patekimo į juos tolygumas, todėl bandomi patys mažiausi gamintojų įrenginiai, nes jie yra pažeidžiamiausi.

Visi mažieji įrenginiai bandomi pagal harmonizuotus Europos standartus EN 12566-3,  EN 12666-6, EN 12566-7 ir turi juos atitikti.

Laboratorijoje atliekami bandymai ne tik valymo efektyvumui nustatyti, bet ir įrenginių konstrukcijų stipruminėms savybėms ištirti. Labai svarbu tai, kad vietos gamintojai turi galimybę vietoje ir palyginti greitai patikrinti įrenginiuose įdiegtus patobulinimus, išbandyti įrenginius pagal užsakovo reikalavimus. Laboratorijos paslaugomis jau pasinaudojo ne tik Lietuvos buitinių valymo įrenginių gamintojai, bet ir gamintojai iš Airijos, Švedijos, Lenkijos, Estijos, Ispanijos ir kt.

 

Danutė Ramoškevičiūtė

Statybų ir būsto gido Asa.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama.