.png)
Klausimas: Ar šiltinant pastatą būtinas dekoratyvinis tinkas, gal užtektų nuglaistytas sienas nudažyti, taip sutaupant nemažai pinigų?
Atsako ekspertas Rimantas Januševičius
Išorinių tinkuojamų sudėtinių termoizoliacinių sistemų (ISTS) projektavimas ir naudojimas reglamentuojamas STR 2.01.10:2007. ISTS privalo turėti Europos techninį liudijimą. Abiejuose šiuose dokumentuose išvardyti visi pagrindiniai sistemų sluoksniai ir juos sudarantys komponentai. Sistemų apdailos sluoksnis nebūtinai privalo būti dekoratyvusis tinkas, pavyzdžiui, gali būti naudojamos klinkerinės apdailos plytelės. Renkantis vieną ar kitą šiltinimo sistemą, reikia žiūrėti, kokios apdailos galimybės išvardytos Europos techniniame liudijime, tačiau jokiu būdu negalima eksperimentuoti ir keisti arba atsisakyti atskirų sudėtinių sistemos komponentų. Mano žiniomis, dar nė vienas gamintojas savo sistemose nėra deklaravęs be dekoratyvaus tinko tik dažomo apdailos sluoksnio.
Vis dar pasitaiko išradimų ir išradėjų, kurie nežinia kokių paskatų vedini bando įsiūlyti niekuo nepagrįstus patobulinimus. Tokiems veikėjams reiktų pasakyti, jei jie prisiima garantijas už savo siūlymus, lai ir toliau išradinėja dviračius.
Dabar rimtai. Pastatą veikia įvairios apkrovos, kurių dalis persiduoda į fasadą. Įrengus sistemą (apšiltinus pastatą), dalį jų perima termoizoliacinis polistireninio putplasčio arba mineralinės vatos sluoksnis. Kuo šis sluoksnis storesnis, tuo labiau jis sugeria pastato deformacijas. Tačiau atsiranda papildomos ir didelės išorinio armuoto sluoksnio deformacijos nuo temperatūrų pokyčio, drėgmės, ties fasade esančių angų kampais ir pan. Termoizoliacinių sistemų armuotasis sluoksnis šias deformacijas perima ir atlaiko, kitaip tariant, jei vyksta tempimas - kartu išsitempia ir armuojamasis sluoksnis. Rengiant Europos techninį liudijimą, armuojamasis sluoksnis yra išbandomas tempimo bandymu. Maksimali reikšmė įvardijama iki 2 proc., tai reiškia, kad armuojamasis sluoksnis gali pailgėti be išliekamų deformacinių pokyčių iki 2 cm viename tiesiniame metre. Šias deformacijas privalo perimti ir apdailos sluoksnis.
Todėl dažai, kad ir kokie elastingi jie būtų, tokios savybės neturi. Dar prie to reikėtų paminėti, kad visi dažai paviršių dengia labai plona (tik kelių milimetro dalių) plėvele, Teoriškai, jeigu pavyktų gauti tokio elastingumo dažus, jie būtų absoliučiai nelaidūs garams, o tai sukeltų dar didesnę problemą, sluoksnis paprasčiausiai nukristų.
Dar galima būtų paminėti, kad kuo storesnis dekoratyviojo tinko sluoksnis (kuo didesnis grūdelio skersmuo), tuo didesnes apkrovas jis gali atlaikyti. Dekoratyviajame tinke esantys įvairios frakcijos užpildai gesina įtampas, kitaip tariant, statmenai plokštumai susidariusios įtampos atsimuša į tinko užpildo grūdelį, keičia kryptį ir silpnėja, todėl dekoratyvinis tinkas įtampas slopina ir į paviršių persiduoda tik dalis įtampų poveikio. Šis fizikinis mechanizmas ir užtikrina apdailinio sluoksnio ilgaamžiškumą.
Armuojamasis sluoksnis kartu su apdailos dekoratyviojo tinko sluoksniu sudaro vientisą termoizoliacinės sistemos išorinį sluoksnį. Jis turi atlaikyti deformacijas, smūgius, atmosferos poveikį ir pan. Jei bandysime ką nors keisti neįvertinę visų keliamų reikalavimų, tokia sistema bus labai neilgaamžė.
Taigi negalima leisti bet kam ir bet kur teigti to, ko neišmano ir nežino. Ypač kai kalbame apie daugiabučių modernizavimą, nes čia ant kortos statomas gyventojų interesas, jų finansiniai įsipareigojimai. Kas bus, jeigu po tokių eksperimentų po dviejų ar trijų metų reiks remontuoti apšiltintą fasadą? Kas už tai mokės? Taip žaisdami galime sukelti socialinę problemą.
