Kokios plytos geriausiai tinka fasado apdailai?

Apdailinėms plytoms labai svarbūs rodikliai yra vandens įmirkis ir atsparumas šalčiui, nuo kurių didele dalimi priklauso apdailos ilgaamžiškumas.

Atsparumas šalčiui matuojamas ciklais. Standartinių bandymų metu plyta pilnai prisotinama vandens, po to ji dedama į šaldymo kamerą tokiam laiko tarpui, kad pilnai peršaltų visas plytos tūris ir paskui atšildoma vandenyje - tai vienas ciklas. Taip daroma tol, kol nepradės keistis plytos charakteristikos (išvaizda, masė, stiprumas ir kt.).

Vandens įmirkis nurodo, kiek plyta įgeria vandens. Bandymas atliekamas taip: plyta pasveriama, paskui panardinama į vandenį, mirkoma. Tada pasveriama ir nustatomas vandens įmirkio procentas. Pagal dabar galiojantį standartą keraminės plytos mirkomos 24 valandas.

Ilgaamžiškumo sąvoka nusako, kiek metų pastato apdaila išliks nepakitusi. Konstruktyvui šį parametrą apibrėžia STR 2.05.09:2005 „Mūrinių konstrukcijų projektavimas". Jame sakoma, kad „konstrukcija yra ilgalaikė, jeigu per visą numatytą naudojimo laiką ji išlieka stipri ir stabili bei tinkama naudoti". Mūrinių konstrukcijų ilgalaikiškumui esminę įtaką turi jų atsparumas šalčiui. Mūro gaminių sienų išorinių sluoksnių (12 cm storio) ir pamatų (per visą storį) atsparumo šalčiui markės, atsižvelgiant į numatomą konstrukcijų naudojimo trukmę (ne mažesnę kaip 100, 50 ar 25 metai), pateiktos lentelėje.

Atliekant skaičiavimus reikia atsižvelgti į mūrinių konstrukcijų projektavimo ypatumus, kai mūrijama esant neigiamai temperatūrai.

Atliekant skaičiavimus reikia atsižvelgti į mūrinių konstrukcijų projektavimo ypatumus, kai mūrijama esant neigiamai temperatūrai.

Atsparumo šalčiui markės

Apdarų, plonesnių nei 35 mm, atsparumo šalčiui markė didinama viena pakopa, bet ne daugiau kaip iki F50.

Kuo didesnė atsparumo šalčiui markė F, tuo gaminiai ilgiau išliks konstrukcijoje nepakitę nuo drėgmės ir šalčio poveikio. Tačiau naudojant apdailos plytas ten, kur jas pastoviai veikia drėgmė ir pasikartojantis užšalimas bei atitirpimas, rekomenduojama naudoti gaminius su didesniu atsparumu šalčiui nei nurodytas lentelėje.

Silikatinės apdailinės plytos gali būti skaldyto ar tašyto paviršiaus. Skaldytas plytų paviršius gaunamas didesnių matmenų gaminio kraštą nuskeliant po presu, vadinamu giljotina, tašytas paviršius - gaminio apdailos paviršių iš viršaus ir apačios veikiant nedideliais plaktukėliais ir taip nuskeliant paviršių iki reljefinio, kurio didžiausias storis gaunamas gaminio viduryje. Šie abu paviršiai yra grublėti, nelygūs ir sudaro skirtingą dekoro vaizdą.

Tašytos ir skaldytos apdailos plytos paprastai padengiamos hidrofobinėmis medžiagomis, kad įgertų kuo mažiau drėgmės.

Keraminių plytų reljefinis paviršius suformuojamas gamykloje. Ant dar minkštos molio juostos įspaudžiamas norimas piešinys besisukančiu reljefiniu būgnu, gali būti, kad ant paviršiaus užbarstomi ir stambesni uolienų grūdeliai ir tik paskui plytos džiovinamos ir degamos krosnyse. Kai kurie gamintojai po degimo plytų paviršių apipurškia hidrofobinėmis medžiagomis.

Renkantis silikatines plytas, reikia atsižvelgti į pastato aplinką. Jei arti nėra miško, tuomet galima rinktis tiek silikatines tašytas, tiek silikatines skaldytas plytas. Jei šalia yra kelias su intensyviu eismu, tuomet rekomenduojamos tašytos plytos, nes skaldytos greičiau purvinasi (nes jų reljefas yra įdubęs į vidų). Silikatinės apdailos plytos yra ilgaamžės, jos atlaiko iki 50 šalčio ciklų ir mažai kuo nusileidžia klinkeriui.

Kalbant apie klinkerio apdailą, reikia skirti klinkerio plytas ir plyteles. Fasadui su oro tarpu apdailinti naudojamos plytos. Klinkerio plytų vandens įmirkis yra apie 6 proc. Jau įrengiant pamatus turi būti numatyta apdaila, taigi pamatas visada projektuojamas pagal numatomą konstruktyvą ir apdailą. Kadangi blokelio, šiltinimo sluoksnio ir apdailos plytos pločiai skirtingi, tai ir pamatai daromi skirtingų pločių. Kai numatoma klinkerio plytelių apdaila (jų storis būna 9-17 mm, o plytų dažniausiai 100 mm), pamatas yra siauresnis, ir tai leidžia sutaupyti. Plyta turi gulti ant pamato per tris ketvirčius savo storio. Jei apdaila iš klinkerio plytelių, jas galima klijuoti, tuomet oro tarpo nereikia.

Plytelių paviršius gali būti lygus, rifliuotas, su smėliu, sendintas, taip vadinamas rankų formavimo ir kt. Plytelių paviršiai skirtingi, bet labai didelės įtakos atsparumui, atmosferos ir cheminiam poveikiui neturi.

Apdailinių plytų pasirinkimui labai svarbios eksploatacijos sąlygos, norint turėti ilgaamžį fasadą į jas reikėtų labai rimtai atsižvelgti. Brangesnės ir atsparesnės yra klinkerio plytos, jų sudėtingesnė gamybos technologija, naudojamos ypatingos žaliavos.

Apibendrinant galima sakyti, kad fasado apdailos medžiaga turi turėti mažą vandens įgeriamumą, būti atspari UV spinduliams, spalvos blukimui, aplinkos taršai, turėtų būti ilgaamžė ir nereikalaujanti priežiūros, taip pat pageidautina, kad montavimo darbai būtų kuo paprastesni ir greiti. Didelę reikšmę turi kaina, svarbus ir medžiagos ekologiškumas.