Naujos technologijos plonesnės putplasčio plokštės turi geresnius šilumos izoliacijos rodiklius nei storesnės plokštės. Neoporo termoplokštėmis apšiltinamas renovuojamas daugiabutis, kuriam prognozuojama A+ energinio efektyvumo klasė.

Renovuojamas daugiabutis, siekiantis A+ klasės, šiltinamas neoporu

Vilniuje septynaukštis geltonų plytų daugiabutis Latvių gatvėje savo amžių skaičiuoja nuo 1983  metų. Prieš renovaciją buvo nustatyta E klasės rodiklius tesiekianti jo energinio efektyvumo klasė. Tai reiškia, kad per atitvaras į butus skverbėsi šaltis, tai ypač būdinga senajai plytinei statybai. Nusprendę modernizuoti namą, gyventojai buvo priėmę sprendimą pasiekti C energinio naudingumo klasę. Tačiau žiniasklaidoje perskaitę straipsnių apie tai, kad įmanomi geresni rezultatai, kreipėsi į Nacionalinę pasyvaus namo asociaciją. Pasikonsultavę ir gavę reikiamus atsakymus, pakeitė sprendimą - jeigu jau investuoti, tai tik į pažangiausius sprendimus ir siekti aukšto rezultato: A+ energinio efektyvumo klasės.

Latvių g. 54 daugiabutis Vilniuje.

Minimo daugiabučio sostinės Latvių g. 54 namo modernizavimo projektą inicijavo Nacionalinė pasyvaus namo asociacija, Vilniaus miesto savivaldybė, Aplinkos bei Energetikos ministerijos. Projekto iniciatorių tikslas - parodyti, kad dirbant atsakingai ir sistemingai, naudojant kokybiškas medžiagas ir sprendimus, galima pasiekti labai aukštų rodiklių, ženkliai pagerinti daugiabučio gyventojų gyvenimo sąlygas, modernizavus seną pastatą.

Planuojama, kad po renovacijos šildymo sąnaudos sieks vos 8 kWh kvadratiniam metrui per metus. Tai reikštų, jog šildymo išlaidos sumažės net 27 kartus!

Gyventojai balsavo už pažangius sprendimus daugelyje sričių - kad langai būtų sumontuoti termoizoliacijos sluoksnyje, kad name būtų įrengta centralizuota rekuperacinė vėdinimo sistema, saulės jėgainė, kad namas būtų apšiltintas naujos technologijos termoizoliacine medžiaga - neseniai UAB „Šilputa"pradėtomis gaminti formuoto polistireninio putplasčio plokštėmis.

Modernizuojamame  daugiabutyje langai iškelti į priekį, kad atsidurtų šiltinimo medžiagoje.

Pagal šiuolaikinius reikalavimus bet kurio pastato energiniam efektyvumui pasiekti reikalingas gana storas termoizoliacijos sluoksnis, kai kuriais atvejais jis gali siekti ir 35-40 cm. Tokį sluoksnį sumontuoti nėra labai patogu, ypač jeigu tai senas pastatas, jo langai lieka įgilinti ir per juos patenka mažiau šviesos. Šiltinant geresnes termoizoliacines savybes turinčiu neoporu, lyginant su tradiciniu baltuoju putplasčiu, sluoksnio storis mažėja apie 20 proc., dar daugiau šis sluoksnis suplonėja šiltinant naujos technologijos  Šillfoam Thermo Plus plokštėmis.

Šillfoam Thermo Plus neoporo plokštės ant renovuojamo daugiabučio fasado.

Naujos technologijos polistireninis putplastis

Tradiciniu būdu gaminamų polistireninio putplasčio plokščių gamybos ciklas yra 2-3 savaitės, tai reiškia, kad pagamintos plokštės, kol stabilizuojasi, turi būti sandėliuojamos. Todėl sezoninio piko metu būna, kad statybininkai priversti laukti medžiagų. Dėl ilgo stabilizavimo laiko ne vienas gamintojas skundžiasi, kad vasarą ar vasaros pabaigoje nespėja tenkinti putplasčio poreikių, nes tenka produkciją sandėliuoti, dideliems kiekiams laikyti neturi tiek vietos, sandėlius pasistatyti gana brangu, tai pabrangintų  produkciją.

Dėl šių priežasčių UAB „Šilputa" investavo į formuoto putplasčio (baltojo ir pilkojo neoporo) gamybos liniją ir technologiją, kuri pagrįsta koncentruotu garų poveikiu granulėms. Kiekviena plokštė gaminama atskirai, brandinimo arba stabilizavimo etapas sutrumpėjo iki 24 valandų, pagerėjo fizinės plokščių savybės - atsparumas gniuždymui, lenkimui, atplėšimui, plokštės tikslesnių matmenų, mažesnis jų vandens įgeriamumas.

Įrodymas, kad naujos technologijos formuotas polistireninis putplastis pasižymi geromis stipruminėmis mechaninėmis savybėmis:statybininkai naudoja blokelį kaip laiptų pakopą. Šillfoam Thermo Plus gniuždymo stipris yra apie 80 kPa.

Bet svarbiausia, kad naujos technologijos formuotų plokščių termozoliacinės savybės geresnės - pavyzdžiui, įprastinio pilkojo EPS 70 šilumos laidumo koeficientas (lambda) yra 0,032, naujos technologijos neoporo ŠillfoamThermo Plus plokščių λD (deklaruojamas) = 0,030W/(m·K).

Šių plokščių matmenys 120x60 cm, jos didesnė suž daugelį rinkoje esančių plokščių ir dėl to, lyginant su įprastinių matmenų plokštėmis, viena plokštė  uždengia 40 proc. ploto daugiau, vadinasi, darbas greitesnis. Galimi įvairūs plokščių storiai - nuo 40 iki 300 mm, storio kitimas galimas kas 1 mm. Plokštės turi reljefinį paviršių, o tai sąlygoja geresnį sukibimą tiek su pagrindu, tiek su apdailos sluoksniu.

Reljefinis  Šillfoam Thermo Plus plokščių paviršius sąlygoja geresnį sukibimą su pagrindu ir apdailos sluoksniais.

Apie bet kurio putplasčio - tiek baltojo, tiek pilkojo kokybę  vizualiai galma spręsti iš granulių išvaizdos ir išsidėstymo plokštėje: granulės turi būti vienodo dydžio, išsidėsčiusios tolygiai, sulipusios viena su kita. Putplasčio plokštės turi būti tikslių matmenų ir tikslios geometrinės formos: pagal standartą galimi vos ± 2 mm ilgio bei pločio nukrypimai, kampai turi būti statūs, galimas nuokrypis nuo stataus kampo 2 mm/m. Tik tokios plokštės nesukels problemų šiltinant fasadus.

Šillfoam Thermo Plus neopore granulės pasiskirsčiusios tolygiai.

Naujos technologijos Šillfoam Thermo Plu sneoporo plokštės geriausiai pritaikytos fasadams šiltinti, jomis pasiekiami itin geri apšiltinimo rodikliai.

Be Šillfoam Thermo Plus UAB „Šilputa"  gamina visą asortimentą statybinių plokščių, tinkančių visoms konstrukcijoms: Thermplus+,Thermoplus++, gelsvos spalvos  Šillfoam Extra, rusvos - Šillfoam ir kitas. Naujos kartos putplasčio plokštės naudojamos visur, kur naudojamos ne tik įprastinės polistireninio putplasčio,  bet ir ekstruzinio putplasčio (XPS) plokštės, kur yra drėgmės, jomis gali būti šiltinamos visos konstrukcijos:  pamatas, rostverkas, cokolis, fasadas, stogas, formuojami angokraščiai.

Polistireninio putplasčio plokščių įvairovė - pagal termoizoliacijos rodiklius, storį, spalvą, tankį.

Šillfoam Extra arba Premium plokštės gali būti naudingos tiems, kas nori įsirengti visada lygų šalčio neiškilnojamą kiemą ar įvažiavimą, nes dėl savo atsparumo gniuždymui ir izoliacinių savybių gaminiai nereaguoja į šalčio-šilumos ciklus, todėl trinkelėmis išklotas kiemas ar įvažiavimas visada bus lygus, ant tokio neprišąla iškritęs sniegas.

Fasado šiltinimas neoporu

Ant fasado neoporo termoplokštės klijuojamos įprastai, kaip ir baltojo putplasčio plokštės. Pirmiausia fasadas turi būti reikiamai paruoštas: nuplauti nešvarumai, padengtas gruntu.

Plytų paviršiaus sustiprinimui fasadas gruntuojamas.

Putplasčio plokštės prie paviršiaus klijuojamos tam tikslui skirtais klijais, nepaliekant tarpų tarp sienos ir plokštės. Klijai ištisine linija tepami plokščių perimetru ir dar mažiausiai 2-4vietose plokščių vidurinėje dalyje. Klijais turi būti padengta ne mažiau kaip 40 proc. šiltinimo plokštės ploto.

Rekomenduojama klijais padengti ne mažiau kaip 40 proc. plokštės paviršiaus.

Jei galutinei fasado apdailai bus naudojamos apdailos plytelės, klijų tepama ne mažiau kaip 60 proc. putplasčio plokštės ploto. To reikia, kad šiluma iš pastato negalėtų skverbtis į išorę per siūles, per atsitiktinai pažeistas šiltinimo plokščių vietas. Kad šiltinimo sluoksnio apvalkale nesusidarytų šilumos tiltelių, sandūros tarp atskirų plokščių neklijuojamos, plokštės tampriai priglaudžiamos viena prie kitos, cementinio pagrindo klijų neturi patekti į tarpus tarp plokščių. Dėl sienos nelygumų sandūrose  pasitaikantys plyšiai užpildomi šiltinimo medžiagos atraižomis arba sandarinimo putomis.

Putplasčio plokštės ant fasado pradedamos klijuoti nuo apačios, vertikalios plokščių siūlės neturi sutapti, į tarpus tarp plokščių neturi patekti klijų.

Klijams visiškai išdžiuvus, projekte nurodytose fasado vietose putplasčio plokštės papildomai tvirtinamos smeigėmis. Jos reikalingos, kad plokštės atlaikytų vėjo plėšimo jėgą. Smeigių galvutės turi būti lygiai su plokštės paviršiumi,  tačiau, jei smeigės dengiamos dangteliu, kurie populiariai vadinami „tabletėmis", jos turi būti įgilintos per „tabletės" storį. „Šilputa" smeigėms uždengti turi termo „tabletes", kurios įspraudžiamos ant įgilintos smeigės galvutės ir tvirtinimo vietoje visiškai eliminuoja šilumos tiltelį.

Smeigių dengimui skirtos „tabletės".

Visiškai šilumos tiltelius eliminuoja plokštės su išėmomis arba falcais - tokiu atveju plokščių siūlės nėra atviros,  t.y., vienos plokštės kraštas iš dalies dengia gretimos plokštės kraštą. UAB „Šilputa" gamybininkai sako, kad naujos technologijos ŠillfoamThermo Plus plokštes gali gaminti su falcais ar be jų - skirtumo nėra, priklauso nuo užsakovų poreikų.

Montuojant termoizoliacines plokštes svarbu, kad tarp plokščių neliktų tarpų, į kuriuos gali patekti vanduo, drėgmė.

Dirbant su neoporu žinotina, kad šių plokščių, ypač supakuotų, negalima ilgam palikti saulėkaitoje, rekomenduojama pastolius uždengti, atvežtas į statybvietę plokštes laikyti pavėsyje arba uždengtas.

Šiltinant sienas ar kitas konstrukcijas neoporu rekomenduojama apsaugoti medžiagą nuo ilgalaikio saulės poveikio.

Parengta pagal UAB „Šilputa" informaciją, projekto dalyvių ir Sergejaus Jeriomenko nuotraukos