Vonios keitimas yra sudėtingesnis nei daugelio kitų santechnikos prietaisų. Reikia įvertinti gaminio matmenis, svorį, įnešimo galimybes, vandens ir nuotekų vamzdžių vietą, sifono aukštį bei apdailos darbus. Dėl šios priežasties vonią verta rinktis ne vien pagal išvaizdą. Ji turi būti patogi, lengvai prižiūrima ir pritaikyta konkrečiai patalpai.
Vonios dydis ir forma
Pradėti reikėtų nuo tikslių patalpos matavimų. Svarbus ne vien voniai skirtos vietos ilgis ir plotis, bet ir durų anga, koridoriai, laiptai bei kitos vietos, pro kurias gaminį reikės įnešti. Laisvai pastatomoms ir akmens masės vonioms tai ypač aktualu, nes jos gali būti didelės ir sunkios.

Standartinės stačiakampės vonios dažniausiai būna 150–180 cm ilgio ir apie 70–80 cm pločio. Mažesniame vonios kambaryje gali būti pasirenkama trumpesnė, kampinė arba asimetriška vonia. Tačiau išoriniai matmenys ne visada parodo jos talpą. Dėl plačių kraštų, storų sienelių ir nuožulnių galų dviejų vienodo ilgio modelių vidaus erdvė gali labai skirtis.
Vonia turėtų būti pakankamai ilga, kad būtų galima patogiai atsiremti, tačiau pernelyg didelė taip pat nėra patogi – joje kūnas gali slysti, reikia daugiau vandens, ilgėja pripildymo laikas. Jeigu įmanoma, prieš perkant verta ne tik apžiūrėti, bet ir atsisėsti į demonstracinį modelį.
Įmontuojama ar laisvai pastatoma vonia
Prie sienos statoma ir apdailos plokštėmis uždengiama vonia yra praktiškiausias pasirinkimas daugeliui butų bei nedidelių vonios kambarių. Ji taupo vietą, prie sienos galima įrengti dušą, lentynėles ir apsaugą nuo vandens. Po apdaila lieka paslėpti vamzdžiai ir sifonas, tačiau prie jų būtina numatyti revizinę angą.
Laisvai pastatoma vonia geriausiai atrodo erdvesnėje patalpoje, kur ją galima apžiūrėti iš kelių pusių. Aplink vonią turi likti pakankamai vietos praeiti ir paviršiams išvalyti. Jei ji pristumiama labai arti sienos, už jos susidaro sunkiai pasiekiamas tarpas, kuriame kaupiasi dulkės ir drėgmė.
Tokiai voniai reikia iš anksto numatyti vandens ir nuotekų vamzdžių vietą. Grindinis maišytuvas atrodo išraiškingai, tačiau jo vamzdynai turi būti įrengti dar prieš atliekant grindų apdailą. Paprastesnis sprendimas – sieninis maišytuvas, jeigu vonia statoma pakankamai arti sienos.
Akrilinės vonios
Akrilinės vonios yra lengvos, jų paviršius šiltas liesti, o formų pasirinkimas labai platus. Tokį gaminį lengviau įnešti ir sumontuoti, todėl akrilas dažnai pasirenkamas remontuojant butą.
Vonios kokybę lemia ne vien matomas akrilo sluoksnis. Svarbus visos konstrukcijos standumas, dugno sutvirtinimas, atraminis rėmas ir kojelių išdėstymas. Per silpnai sutvirtinta vonia gali linkti, girgždėti, o jos kraštai – judėti ties sujungimu su siena.
Akrilo paviršiaus negalima valyti šiurkščiais milteliais, metalinėmis kempinėlėmis ar tam neskirtais tirpikliais. Smulkius įbrėžimus kai kuriais atvejais galima nupoliruoti, tačiau gilesniems pažeidimams reikalingas remontas.
Plieninės vonios
Plieninė vonia yra tvirta, palyginti lengva ir dažniausiai plonesnė už ketaus gaminį. Emaliuotas paviršius atsparus įprastam valymui, tačiau nuo stipraus smūgio emalis gali nuskilti.
Plonas metalas prasčiau slopina pilamo vandens garsą ir greičiau atiduoda šilumą. Kokybiškesnės plieninės vonios gaminamos iš storesnio lakšto, papildomai izoliuojamos ir tvirtai remiamos. Montuojant svarbu užtikrinti stabilumą, kad vonia nejudėtų ir neatsirastų plyšių ties sienomis.
Ketaus vonios
Ketaus, anksčiau dažnai vadinto špižiumi, vonios yra sunkios, stabilios ir gerai išlaiko šilumą. Kokybiškas emalis gali tarnauti ilgai, jeigu nėra pažeidžiamas smūgiais ar agresyviomis valymo priemonėmis.
Pagrindinis trūkumas – didelis svoris. Prieš perkant reikia įvertinti įnešimo kelią, perdangos būklę ir montavimo galimybes. Ketaus vonių formų pasirinkimas paprastai mažesnis, o gaminį pernešti siaurais laiptais ar koridoriais gali būti sudėtinga.
Kompozitinės ir akmens masės vonios
Akmens masės bei kitų mineralinių kompozitų vonios gaminamos iš mineralinių užpildų ir dervų mišinio. Jų paviršius gali būti blizgus arba matinis, o pati konstrukcija – vientisa ir masyvi. Tokios vonios stabilios, gerai slopina garsą ir ilgiau išlaiko vandens šilumą.
Skirtingų gamintojų kompozitų sudėtis ir paviršiaus savybės nėra vienodos. Vieni gaminiai turi vientisą medžiagos struktūrą, kiti – dekoratyvinį ar apsauginį paviršiaus sluoksnį. Todėl nereikėtų visų „akmens masės“ vonių vertinti vienodai. Svarbu išsiaiškinti, kaip taisomi įbrėžimai, kokias valymo priemones galima naudoti ir ar pažeistą paviršių įmanoma atnaujinti.
Kompozitinės vonios dažniausiai yra sunkesnės už akrilines. Joms reikalingas lygus, tvirtas pagrindas, o pristatymą ir įnešimą verta suplanuoti dar prieš užsakant.
Paviršius ir spalva
Blizgus baltas paviršius yra universalus, lengvai derinamas su kita santechnika ir paprastai nesunkiai valomas. Ant tamsios matinės vonios labiau matomos kalkių, muilo ir išdžiūvusio vandens žymės. Spalvotas modelis gali tapti ryškiu interjero akcentu, tačiau jį sunkiau priderinti prie vėliau keičiamų plytelių, praustuvo ar baldų.
Matinis paviršius atrodo santūriau, tačiau jo priežiūros savybės priklauso nuo konkrečios medžiagos. Prieš perkant verta patikrinti, ar leidžiama naudoti kalkių valiklius, ar paviršius atsparus plaukų dažams ir kosmetikos priemonėms. Dažančius skysčius nuo bet kurios vonios geriau nuplauti iš karto.
Sifonas, persipylimas ir vamzdžių vieta
Vonios sifono vieta turi sutapti su nuotekų vamzdyno išdėstymu arba leisti jį patogiai pakoreguoti. Reikia įvertinti ne vien išleidimo angos padėtį, bet ir aukštį po vonia. Kai grindyse įrengtas nuotekų vamzdis yra per aukštai, gali nepavykti suformuoti reikiamo nuolydžio.
Laisvai pastatomų vonių sifonai ir vamzdžiai dažnai paslepiami labai ribotoje erdvėje, todėl montavimo mazgas turi būti suplanuotas iš anksto. Prie sienos montuojamoje vonioje būtina palikti priėjimą prie sifono ir jungčių. Užklijavus visą apdailą be revizinės angos, net nedidelis gedimas vėliau gali pareikalauti ardyti plyteles.
Vonios krašto aukštis ir saugumas
Aukšta vonia gali būti talpesnė, tačiau į ją sunkiau įlipti. Tai svarbu vaikams, vyresniems žmonėms ir judėjimo sunkumų turintiems šeimos nariams. Patogumui įtakos turi ne vien bendras gaminio aukštis, bet ir dugno gylis, kojelių ar rėmo konstrukcija bei grindų lygis.
Vonia, kurioje bus naudojamasi dušu, turėtų turėti pakankamai lygų dugną ir neslidų paviršių. Taip pat reikalinga tinkama dušo užuolaida arba stiklinė pertvara. Rankenas saugiausia tvirtinti prie sienos konstrukcijos, o ne pasikliauti prie vonios krašto prispaudžiamais laikikliais.
Ką patikrinti prieš perkant
Prieš galutinai pasirenkant vonią reikia palyginti ne tik kainą ir dizainą. Patikrinkite tikslius išorės bei vidaus matmenis, svorį, komplekte esančias atramas, sifono vietą, persipylimo sistemą ir montavimo instrukciją. Taip pat svarbu žinoti, kokia garantija taikoma paviršiui ir konstrukcijai, ar Lietuvoje galima įsigyti tinkamų atsarginių dalių.
Patvari vonia nėra vien sunkus ar brangus gaminys. Jos ilgaamžiškumą lemia tinkama medžiaga, standi konstrukcija, kokybiškas paviršius ir teisingas montavimas. Geriausias pasirinkimas yra vonia, kuri telpa konkrečioje patalpoje, atitinka šeimos poreikius ir gali būti patogiai prižiūrima daugelį metų.
Statybų ir būsto gido Asa.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama.