.png)
Net mažame vonios kambaryje galima sutalpinti vonią, praustuvą ir skalbimo mašiną, tačiau įrangą reikia rinktis pagal tikslius matmenis. Standartinė vonia yra 150–170 cm ilgio ir 70 cm pločio. Kai tokiai vietos neužtenka, galima rinktis 100–140 cm ilgio vonią, asimetrinį modelį arba 80 × 80 ar 90 × 90 cm dušo kabiną.
Akrilinės vonios
Akrilinės vonios lengvos, lėčiau atvėsta ir gaminamos įvairių formų. Tačiau užrašas „akrilinė“ dar neparodo kokybės. Reikia tikrinti akrilo storį, dugno sutvirtinimą ir komplektaciją. Geresnių modelių akrilo lakštas paprastai yra apie 4–5 mm storio, o dugnas sutvirtintas stiklo pluoštu, kompozitu arba standžia plokšte. Plona, silpnai sutvirtinta vonia atsistojus gali linkti ir ilgainiui pradėti girgždėti.
Akrilinė vonia turi būti montuojama ant gamintojo numatyto rėmo arba kojų. Jos kraštų negalima palikti laikyti viso žmogaus ir vandens svorio. Perkant reikia išsiaiškinti, ar į kainą įeina rėmas, kojos, sifonas ir priekinė apdailos plokštė. Pavyzdžiui, pati 150 × 70 cm vonia gali kainuoti 140–350 eurų, tačiau su rėmu ir apdailos plokštėmis komplekto kaina gali padidėti iki 350–700 eurų.
Plieninės ir ketaus vonios
Plieninės vonios padengiamos emaliu. Svarbus ne 3,5 mm emalio, o visos konstrukcijos storis. Pigesni modeliai gaminami maždaug iš 2,2 mm, standesni – iš 3,5 mm storio emaliuoto plieno. Plonesnė vonia garsiau skamba leidžiant vandenį ir gali deformuotis, jei blogai paremta. Šiuos trūkumus sumažina standžios kojos bei garso izoliacija po dugnu ir šonais.
Paprasta 150 × 70 cm plieninė vonia kainuoja apie 90–180 eurų, storesnio plieno žinomo gamintojo modelis – maždaug 250–350 eurų. Plieninis paviršius atsparesnis braižymui už akrilą, tačiau nuo stipraus smūgio emalis gali atskilti.
Ketaus vonios tebėra gaminamos. Jos labai stabilios, ilgai išlaiko šilumą, tačiau sveria maždaug 80–150 kg. Dėl didelio svorio jas sunkiau įnešti ir montuoti, todėl daugiabučio vonios kambaryje dažniau pasirenkamas akrilas arba plienas.
Kokią formą ir spalvą rinktis
Mažai patalpai praktiškiausia tiesi 140–160 × 70 cm vonia. Asimetrinė 150 × 90 ar 160 × 100 cm vonia suteikia daugiau vietos pečiams, tačiau jos platusis galas gali trukdyti prieiti prie praustuvo ar skalbimo mašinos. Kampinė vonia vietos savaime netaupo – dažnai ji užima daugiau grindų ploto už stačiakampę.
Balta spalva išlieka praktiškiausia, nes prie jos lengva priderinti kitos spalvos keramiką. Ant juodos ar tamsios vonios greičiau pastebimos išdžiūvusio vandens ir kalkių žymės. Spalvotą vonią taip pat sunkiau tiksliai suderinti su praustuvo ir unitazo atspalviu.
Dušas vietoje vonios
Jeigu patalpos plotis nesiekia 150 cm, dažnai patogiau įrengti dušą. 80 × 80 cm kabina užima mažai vietos, tačiau stambesniam žmogui gali būti ankšta. Patogesnis dydis – 90 × 90 cm arba 80 × 100 cm. Stumdomos durys tinka ten, kur nėra vietos durims atverti į išorę.
Dušo padėklas nėra būtinas. Galima įrengti plytelėmis išklotą zoną su trapu, tačiau grindyse turi pakakti vietos nuolydžiui ir nuotekų vamzdžiui. Jeigu perdanga plona, žemas padėklas gali būti paprastesnis sprendimas. Kabinos ar stiklo pertvaros kaina paprastai siekia apie 200–700 eurų, neskaičiuojant padėklo, maišytuvo ir montavimo.
Praustuvas virš skalbimo mašinos
Siauros skalbimo mašinos dažniausiai būna apie 40–47 cm gylio, standartinės – 55–65 cm. Virš skalbimo mašinos galima montuoti specialų plokščiadugnį praustuvą, kurio sifonas nuvedamas į šoną arba prie galinės sienos. Paprastas gilus praustuvas tam netinka, nes sifonui neužtenka vietos.
Kitas variantas – 36–45 cm gylio praustuvas šalia skalbimo mašinos, abu uždengiant bendru stalviršiu. Prieš perkant būtina įvertinti skalbimo mašinos durelių atidarymą ir palikti bent apie 60 cm pločio vietą žmogui atsistoti.
Unitazas ir vandens nuleidimas
Mažai patalpai tinka trumpesnis unitazas, kurio bendras gylis yra apie 48–55 cm. Pakabinamas modelis vizualiai atrodo mažesnis ir leidžia lengviau išvalyti grindis, tačiau rėmas su apdaila užima apie 15–20 cm sienos gylio.
Dabar įprastas dviejų režimų, dažniausiai 3 ir 6 litrų, vandens nuleidimas. Svarbu patikrinti ne vien bakelio ekonomiškumą, bet ir unitazo nuplovimo kokybę, mechanizmo garantiją bei galimybę vėliau įsigyti tarpinių ir kitų atsarginių dalių.
Vonių priežiūra
Akrilinę vonią reikia valyti minkšta kempine ir skystu, abrazyvinių dalelių neturinčiu valikliu. Negalima naudoti metalinių šveistukų, valymo miltelių, acetono ar stiprių tirpiklių. Smulkius vientiso akrilo įbrėžimus galima poliruoti, tačiau tai netinka kiekvienai plonu dekoratyviniu sluoksniu padengtai voniai.
Emaliuotą plieninę ar ketaus vonią taip pat geriau valyti nebraižančiomis priemonėmis. Po maudymosi nuplovus muilo likučius ir nusausinus paviršių, kalkių apnašų susidaro gerokai mažiau. Pažeisto emalio ar gilaus akrilo įbrėžimo savarankiškai šlifuoti nereikėtų – netinkamas taisymas dažnai lieka labiau matomas už patį pažeidimą.
