Japonijos sodo menas - unikalus reiškinys, nors ir paveiktas Kinijos kultūros įtakos. Kinijoje santykyje su Gamta pirmiausia atsižvelgiama į filosofinę minties išraišką, o japonai pirmenybę teikia emociniams - estetiniams pergyvenimams.

Japoniški sodai, dar vadinami Zen sodais, - erdvė stichijoms ir vaizduotei, savotiški langai į kitą realybę. Tuo pat metu jie išlieka sodais, kuriuose žmogus gali mėgautis begaliniu Gamtos grožiu. Dažniausiai japoniškuose soduose siekiama imituoti natūralius gamtovaizdžius.

Akmenų sodas - miniatiūrinis natūralios gamtos kampelis. Netgi visai mažos peizažinės kompozicijos susijusios su rimtais samprotavimais apie gamtos pasaulį. Pagrindiniai tokio sodo požymiai - čia būtinai turi būti akmenų (geriausia - natūraliai nugludintų vandens (iš upių vagų)) ir žvyro, samanų ir nedidelių augalų, pasodintų įvertinus jų augimo ir žydėjimo periodus, matoma kompozicijos asimetrija.

Imituojant gamtinius objektus, naudojamos pačios įvairiausios medžiagos: pavyzdžiui, didelis akmuo vaizduoja kalną, maži akmenukai - krioklį, žvyras arba gargždas - jūrą... Pagrindiniai japoniško sodo elementai - smėlis (simbolizuojantis vandenį) ir akmenys (simbolizuojantys salas). Yaku-ishi, "funkcionalūs akmenys", yra svarbiausi akmenys japoniškajame sode. Yra mažiausiai dvi skirtingos yaku-ishi rūšys. Augalai mažiau svarbūs, kartais jų net nėra.

Kuriant japoniškus sodus, beveik nenaudojamos griežtos linijos, vyrauja žalia, pilka ir ruda spalvos. Erdvės atvėrimas - neatsiejamas japoniško sodo bruožas. Dažnai, nors ne visada, sodai išdėstomi taip, kad suplanuotas vaizdas atsivertų žiūrint tik iš vieno taško, sėdimos pozicijos. Neretai vakariečiai tiki, kad japoniškas sodas gali būti naudojamas pavargusiems žmonių protams raminti, nors japonai, kurdami sodą, tokių ketinimų neturėjo. 

Akmenų išdėstymo menas buvo laikomas svarbiausiu japoniško sodo dizainerio darbe. „Atsisėskime tyloje ir pasinerkime į meditaciją... Susikaupęs ties nejudria, tarsi sustingusia aplinka, jauti aukščiausių ritmų judesius..." Akmenys įkūnija šviesųjį, teigiamą vyriškąjį pradą Jan.

Kiekvienas akmuo parenkamas pagal formą, faktūrą, spalvą; labai svarbu, kad jie negulėtų skyrium vienas nuo kito, o organiškai įsilietų į landšaftą, tuo pačiu sukurdami iliuziją, kad paviršius, ant kurio guli akmenys - tai tik maža dalis to, kas yra paslėpta giliai viduje.... Akmenų kilmė dažniausiai vulkaninė (kadangi pati Japonija yra vulkaninės kilmės salų grandinė) - andezitas, granitas, chloritas ir bazaltas, tufas.

Dažniausiai kompozicija sudaroma iš nelyginio akmenų skaičiaus: trijų, penkių, septynių, t.t.. Jie arba pastatomi ant žemės paviršiaus arba šiek tiek įkasami į žemę, kai kada įkasami nuožulniai, pasvirę tam tikru kampu. Akmeniniai takeliai (rojo) - neatsiejamas japoniško sodo elementas, čia akmenys išdėstomi taip, kad ilgoji akmens ašis būtų statmena takelio krypčiai, o nelygioji akmens pusė užkasama į žemę.

Jei akmenys japoniškame sode simbolizuoja Japonijos kalnų elementus ir vyriškąją jėgą Jan, tai vanduo atspindi jos sraunias upes ir tylius ežerus, ir yra neigiamos, tamsios, minkštos moteriškos jėgos In simbolis. Amžina šių jėgų priešprieša ir neperskiriama vienybė atitinka senovinį kosmogoninį dualizmą ir yra viso pasaulio egzistavimo pagrindas.

Japoniškame sode vanduo gali būti ir kalnų ežerėlio pavidalo, apsuptas aukštomis uolomis ir visada žaliais krūmynais, ir kaip ežeras kaimo vietovėje su žaliuojančios žolės pakrantėmis, ir kaip čiurlenantis upelis, vingiuotas tingus šaltinėlis arba trykštančio vandens maitinamas vandens telkinys, apsuptas akmenimis. Krioklys visada buvo vienas iš mėgstamiausių tokio sodo elementų, jo vieta būdavo parenkama toliausiai nuo namo, tačiau taip, kad namuose būtų girdimas vandens čiurlenimas, o mėnesienos naktį matytųsi srovėje atsispindintys mėnulio spinduliai.

Tradiciniuose japoniškuose soduose nėra fontanų, nes vandens šaltinis juose suprantamas kaip natūralios aplinkos dalis. Žmogaus rankų sukurti upeliai turi ištekėti iš uolų ar iš po krūmų.

Nemaža reikšmė skiriama ir dekoratyviniams sodo elementams: akmeniniams žibintams, tilteliams, pavėsinėms, bambukinėms tvorelėms. Tradicinis japoniško sodo elementas - tsukubai, akmeninė statinės formos taurė su vandeniu (aukštis 20 - 30 cm), kurioje prieš arbatos ceremoniją tradiciškai buvo plaunamos rankos. Paprastai tsukubai yra išdėstomos nedidelėje žemoje ir lygioje aikštelėje priešais akmeninę sieną, gyvatvorę arba sodo centre, šalia pastatomas akmeninis žibintas.

 

 Japoniški žibintai

Renkantis augalus žinotina, kad japoniškuose soduose sodinama gana mažai gėlių, čia pirmenybė teikiama visžaliams medžiams ir krūmams, todėl labai svarbu iš anksto žinoti pasirinktų augalų lapų spalvas, vainiko formą, žievės dekoratyvumą - juk sodas turi teikti pasitenkinimą ir išsaugoti grožį ištisus metus! Sodo karalienė - eglė, ji simbolizuoja ilgą gyvenimą. Iš žydinčių medžių pirmenybė teikiama slyvai, o iš krūmų - rododendrui. Formuojant kompoziciją, tamsesni augalai sodinami sodo gilumoje, o šviesūs - priekyje, taip sukuriama sodo erdvės gilumos iliuzija. Landšafto architektas augalus išdėsto taip, kad jie sudarytų grupę, bet tuo pačiu metu kiekvieną augalą atskirai būtų galima apžiūrėti iš bet kokios pusės.

 

 

Sodai be vandens (karesansui) - žinomiausi japoniški sodai. Šis sodų tipas atsirado Muromachi epochoje(1333-1568) ir yra stipriai įtakotas dzenbudizmo doktrinos. Čia sugrėbstytas smėlis ar smulkus žvyras simbolizuoja vandenį. Uolos pasirenkamos dėl įdomių, „artistiškų" formų, krūmai ir samanos sustiprina kuriamą miniatiūrinio pasaulio įspūdį.

Sodas be vandens. vikipedia.org nuotr.

Arbatos sodai (Cha Niwa or Roji) - priešingai, nei galima tikėtis iš pavadinimo, arbatos soduose arbatos negeriama. Jie yra pakeliui į pavėsinę (arbatos namelį), kur atliekama arbatos gėrimo ceremonija. Tai tarsi perėjimas iš išorės pasaulio į kitą, arbatos namo, pasaulį. Tikslas - išsivalyti mintis prieš arbatos gėrimo ceremoniją. Šis sodo tipas turi šiuos elementus: japonišką žibintą (toro), ramų vandens baseiną (tsukubai), brastos akmenų (tobi ishi) ir laukimo vietą (machi-ai). Dažniausiai tai maži uždari sodai, paprastai tai didesnių sodų dalis.

Kiemo sodai (Tsubo Niwa) - tai maži sodai. Vienas tsubo Japonijoje - mato vienetas, lygus apytiksliai 3,33 kvadratinio metro. Jų pradžia - XV a., kai Japonijos ekonomika klestėjo. Pirkliai turėjo didelius namus su keletu sandėliavimo patalpų, išdėstytų aplink. Pirmieji kiemo sodai buvo įkurti atvirose erdvėse tarp namų ir sandėlių. Kiemo sodams būdingi tokie pat elementai, kaip ir arbatos sodams, tik juose daugiau pavėsį toleruojančių augalų. Tradicinių japoniškų kiemo sodų dizaino principai labai tinka kuriant šiuolaikinius sodelius mažose erdvėse - terasose, ant stogų.

Pasivaikščiojimo sodai (Tsukiyama) - dideli peizažiniai sodai. Dažnai natūralūs kraštovaizdžiai reprodukuojami mažesniu masteliu, arba sukurimi įsivaizduojami gamtovaizdžiai.

Pasivaikščiojimo sodai - (Kaiyu-Shikien) - sodai laisvalaikio praleidimui, pomėgiams, įrenginėti daugiausia Edo periodu. Dauguma tokių sodų dabar - visuomeniniai parkai.

Parkas pasivaikščiojimui. Vikipedia.org nuotr.

Augalai, dažniausiai naudojami japoniškų sodų kūrybos procese

*** Spygliuočiai augalai:  

• Kiparisas
• Japoninis kedras
• Kininis kadagys „Kaizuka"
• Japoninė eglė
• Japoninis kukmedis

Lapuočiai augalai:

•  
  • Visžalis buksmedis
  • Japoninis ožekšnis
  • Bugienis
  • Osmantus
  • Japoninis klevas
  • Ginkmedis
  • Kamelija
  • Rododendras
  • Cersis
  • Sedula
  • Hamamelio medis
  • Magnolija
  • Japoninė aukuba
  • Japoninė fatsija
  • Japoninis Tunbergo barbarisas
  • Japoninė spirėja
  • Bambukas
  • Astilbė
  • Aspidistra
  • Begonija
  • Irisas
  • Rūgtis
  • Kinrožė
  • Uolaskėlė
  • Šilokai
  • Japoninis ligustras
  • Japoninė ieva

*** - būtina atsižvelgti į augalų augimo ir klimatines sąlygas. Daugelis aukščiau išvardintų augalų tiesiog nepakelia šaltų vidurinės klimatinės juostos žiemos sąlygų.

Tačiau visada yra išeitis - sukurti japoniško stiliaus žiemos sodą!

Beje, sode esančios tvorelės, gyvatvorės neturėtų jo slėpti supančio pasaulio. Japoniškas sodas - tai Gamtos veidrodis, o Gamta atsispindi šiame sode. Šis principas - pagrindinis įrengiant japonišką sodą. Toks sodas - tai miniatiūra, sukurta tikrosios pasaulio miniatiūros viduje, tai yra tokia pati Gamtos dalis, kaip ir kiti meno kūriniai.

Parengė R. Š.

Statybų ir būsto gido Asa.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama.