Tarpaukštinių perdangų izoliavimas yra vis dažniau naudojamas pradėjus įrenginėti grindinį šildymą. Kad šiluma išsilaikytų grindyse, o ne apatinio aukšto lubose, tarp jų turi būti šilumos izoliacija.

Ektruzinio polistirolo ar polistireninio putplasčio plokščių šilumos izoliacinės savybės yra penkis kartus geresnės nei medienos. Jeigu grindys yra padengtos apie 10 mm mediena, ir norima 90 % šilumos išlaikyti grindyse, po grindinio šildymo (vandeniu arba elektra) vamzdeliais turi būti apie 2 mm polistireninės izoliacijos.

Grindiniame šildyme, kur iš tarpinių perdangų abiejų pusių yra apšildomos patalpos, rekomenduojamas putplasčio izoliacijos storis yra 30 mm. Tarp šiltos ir šaltos patalpos (pvz., rūsys +5 °C), rekomenduojama 100 mm storio izoliacija.

Apšiltintų pastatų perdangų termoizoliacinį sluoksnį gali sudaryti viena arba kelios izoliacinių plokščių eilės. Jei termoizoliacinis sluoksnis formuojamas iš vienos plokščių eilės, rekomenduojama naudoti izoliacines plokštes frezuotomis briaunomis (FL, FK). Jei termoizoliacinis sluoksnis daromas iš kelių izoliacinių plokščių eilių, jų siūlės neturi sutapti. Atstumas tarp siūlių turėtų būti ≥200 mm. Plokščių sujungimo vietose atsiradusius plyšius rekomenduojama užpildyti sandarinimo putomis.

Nors ir yra plonos, izoliacinės plokštės gerai atlaiko darbo metu susidarančias apkrovas. Ekstruzinio polistirolio  atsparumas vandeniui yra naudingas iškilus apsėmimo grėsmei. Šilumos izoliacinės plokštės išlieka sausos, todėl konstrukcijos džiovinimas yra lengvesnis. Net ir mažiausias vandens nutekėjimas yra greitai pastebimas, nes vanduo neįsigeria į izoliacines plokštes, o pastebimai nuteka paviršiumi. Tankios šilumos izoliacinės plokštės taip pat slopina žingsnių garsus, nors ir nėra specialiai tam skirtos.

Šildomų grindų vamzdžiai klojami į armuoto betono sluoksnį virš  termoizoliacinio sluoksnio, pagal grindinio šildymo tinklų montavimo instrukcijas.