Krosnis - viryklė vis mažiau naudojama pagal tiesioginę maisto gaminimo paskirtį. Dabar tai privalomasis sodybos ar privataus namo  atributas atliekantis estetinio židinio, šildymo ir šilumos akumuliacijos funkciją. Todėl prie krosnie s- viryklės derinio riekėtų pridėti ir židinio funkciją.  Maistas dažniausiai gaminamas naudojantis gerokai paprastesne ekploatacijoje ir ekonomiškesne dujine virykle.  Krosnies - viryklės - židinio statybos principai išliko panašūs, tačiau konfigūracijos ir dalių parinkimas labai pakito.

Kaminas kaimiškai krosniai

Nekintama išlieka viena krosnies dalis - kaminas. Tačiau dabar tai dažniausiai ne plytų mūro statinys, o kaminas iš blokelių su metaliniu ar keraminiu įdėklu viduje. Reikėtų įvertinti, kad į kaminą turi būti projektuojami du srautai: tiesioginis degimo produktų srautas iš pakuros ir dūmų srautas kuris pereina per šildančiąją sienutę. Jie dažniausiai patenka į kaminą per vieną angą, verta suprojektuoti uždarymą, kad dirbant vienai pakurai, kita būtų uždaryta.

Aukšto energetinio efektyvumo krosnys ir židiniai į kaminą išleidžia smarkiai atvėsusisu dūmus. Atitinkamai ant dūmtraukio sienelių susidaro agresyvus paviršiams kondensatas. Gaminami atsparūs kondensatui keraminiai įdėklai. Nors keramika gali būti įvairios kokybės. Lietuvoje pasitvirtino Tona keramikiniai kaminų įdėklai. Atrodytų medžiagomis kaminai su keramikiniu įdėklu išeina brangiau nei plytiniai. Tačiau dėl greitesnio ir paprastesnio montavimo kaina išeina netgi mažesnė dėl sumažėjusios darbų kainos.

Modulinis Tona kaminas su keramikiniu įdėklu nesunkiai sumontuojamas savo rankomis. Jis yra lengvesnis, dėl to reikės paprastesnio pamato. Keramikinis įdėklas papildomai apšildomas akmens vatos plokštėmis, dėl to susidaro mažiau kondensato. Kaminas lengvai valomas, yra kondensato nuvedimas. Kaminas gali būti su oro padavimo kanalu ar keliais kanalais. Per kanalą galima tiekti orą į pakurą arba padaryti vėdinimą.

Pamatas kaimiškai krosniai

Daugelis nusipirkusių kaimišką sodybą kaip palikimą gauna pusę trobos užimančią kaimišką krosnį. Didžiąją jos dalį sudaro nenaudojama duonkepė krosnis. Ją tenka išgriauti, vietoje jos įrengiamos grindys arba pamatas naujai krosniai. Mūrinei krosniai, viryklei ir šildančiąjai sienutei reikia bent 20 centimetrų armuoto betono pamato. Sustiprina pamatą apačioje sudėti akmenys. Gruntas prieš dedant akmenis turėtų būti sutankintas. 

Kaminui reikėtų padatyti mažiausiai 40 centimetrų betoninį armuotą pamatą.

Duobė kaminui ir viryklei. Akmenys iš po senos duonkepės krosnies grįš atgal į pamatą.

Augant patalpų sandarumui reikia pasirūpinti autonomišku oro tiekimu į pakurą. Jei to nepadaryti krosnis naudos patalpos orą, kas neigiamai atsilieps mikroklimatui. Orą į pakurą galima tiekti per papildomą kamino kanalą arba per grindis ir pamatą iš lauko atvesti ne mažiau kaip 100 mm diametro vamzdį.

Viryklė su šildančiąja sienele

Perdarytose sodybose labiausia paplitusi versija: viryklė, prie jos prijungta šildančioji sienelė, ketaus orkaitė.

Tipinė kaimo viryklė su šildančiąja sienele iš šono. Tai galima pavadinti ir pirmąja viryklių - židinių karta su mažu stikliniu pakuros langeliu.

Ši viryklė yra su į kambario vidurį išeinančia pakura, kur vietoj metalinių durelių įdėtos durelės su stiklu. Toks sprendimas leidžia atsisakyti židinio, ir ekonomiškiau naudoti malkas.

Stiklinės durelės pakeičia židinį

Viryklėje dūmai ir karštas oras eina pro sienelę, arba dūmai ir karštas oras patenka tiesiai į kaminą. Šioje viryklėje įdėtas karšto vandens bakelis, iš kurio semiama iš viršaus. Tačiau to neverta daryti, elektrinis boileris leidžia daug paprasčiau gauti karšto vandens.

Viryklė su šildančiąja sienele ir židiniu

Viryklė su židiniu. Savininkai sako, kad ji užima daug vietos, tačiau vieno kambario troboje norėjosi židinio, todėl šis sprendimas pasirodė tinkamiausias.

Kambario centre židinys, netoli virtuvės - viryklė

Viryklėje karštas oras ir dūmai visada eina per šildančiąją sienelę. Ji sudėta iš molinių apdailos plytų, kurios puikiai atlaiko karštį, atrodo dekoratyviai ir puikiai laiko šilumą. Prie kamino - srautą reguliuojanti užsklanda. Nuo viryklės po patalpą gana stipriai kylančiam šiltam orui trukdo pasiskirstyti užpakalinė židinio sienelė, todėl žiemą papildomai palubėje kabinamas oro pūtiklis.

Pristačius židinį, viryklė atsidūrė nišoje

Tokia viryklės niša turi ir savo privalumų: joje patogu džiovinti drabužius ir grybus. Drabužiams pritaisomi keli geležiniai strypeliai, grybams - ant strypelių uždedama nišos dydžio medinė plokštė, viduje ant iešmelių sukabinami grybai, niša uždaroma dar viena medine plokšte su apačioje prisukta metaline plokšte. Grybai išdžiūna per 12-20 valandų.

Suodžiai iš šildymo sienelės valomi per dvi apačioje padarytas angas.

Šildymo sienelė padaryta iš dekoratyvinių molinių plytų. Tai leidžia gana greitai prišildyti sienutę.

Židinys klasikinis: karštas oras didele anga virš šildančiosios sienelės eina tiesiai į kaminą. Židinys daugiau dekoratyvinis, nes šildo mažai. Gerokai efektyviau daryti su kapsule: priekyje keliomis plytomis daryti žemesnį ir įtaisyti oro padavimo ir išmetimo kanalus, kurie efektyviau išnaudotų energiją.

Židinio pakura, vietoj kurios galėtų būti šamotinėmis plytomis išmūryta kapsulė. Išorė papuošta apdailos molinėmis plytomis. Židinio atbraila ir viršus iš 1 cm storio molinių plokštelių. Jų šonai apdailinti specialia karščiui atsparia plastikine juosta.

Židinys apdailintas plytomis

Kaimiškos krosnies aksesuarai

Prieš ugniakurą būtina įrengti ugniai atsparias grindis. Prieš viryklės pakurą prikalta varinė skarda, kuri labai puikiai dera su medinėmis grindimis. Prieš židinio ugniakurą plytelės.

Vario skarda puikiai dera prie senovinių medinių grindų

Viršus dengtas dekoratyvinėmis plytelėmis

Kuriant viryklę ar židinį, geriausia padaryti plonų malkučių prakurai. Nesudaužysite plytelių ar medinių grindų, jeigu malkas kaposite ant nedidelio kelmo, jis sugers pagrindinį smūgį. Dar geriau turėti pasiruoštų smalėkų - pušinių prakurų, kuriose daug sakų.

Malkas patogu atsinešti pintu malkų krepšiu. Tokių rasite Kaziuko mugėje. Neverta susigundyti pigiais prekybos centrų krepšiais. Patirtis rodo, kad jie daugiau dekoratyviniai, nes rankenos nepatikimai sujungtos su dėklu.

Malkas patogu nešti pintu krepšiu

 

Kaimiškos krosnies - viryklės mūrijimo darbai

Viryklės, krosnies kaminą mūryti patikėkite meistrui. Jam svarbi Jūsų mintis, idėja, o įgyvendinti ir schemas nubraižyti galės kiekvienas krosnių meistras. Toliau keliose schemose matysite, kaip pačiam susimūryti viryklę.

Įrankiai viryklei mūryti

• Gulsčiukas;
• Ilgio matavimo priemonė - ruletė, sulankstoma liniuotė;
• Mentė mūrijimui;
• Guminis plaktukas;
• Diskinis pjūklas, kampinis šlifuoklis pjaustymui;
• Kirtiklis-plaktukas;
• Plastikinė tara skiediniui (kibirai);

Įrankiai: 1. Gulsčiukas; 2. Ilgio matavimo priemonė - ruletė, sulankstoma liniuotė; 3. Mentė mūrijimui; 4. Guminis plaktukas; 5.Diskinis pjūklas, kampinis šlifuoklis pjaustymui; 6. Kirtiklis-plaktukas; 7.Plastikinė tara skiediniui (kibirai).

 

Lėtų apsisukimų rankinė maišyklė su antgaliu. Autoriaus nuotr.

• Rankinė maišyklė (lėtų apsisukimų, su antgaliu)
• Taip pat atžymų lentjuostė, kampuotis, rašymo priemonė, mūrininko virvė, rieviklis, glaistytuvas, šepetys, skuduras, karutis.

Medžiagos krosnies mūrijimui:

Plytos. Hermio Preikšto nuotr.

• Konstrukciniai elementai - plytos (molinės pilnavidurės)
• Mišinys mūrui. Tradiciniam skiediniui reikalingi - molis, žvyras, šamotas, kalnų smėlis, vanduo
• Termoizoliacinės medžiagos - kietos vermikulito plokštės; mineralinė vata
• Hidroizoliacinės medžiagos - ruberoidas
• Apdailos medžiagos - kokliai, tinkas, glaistas
• Koklių tvirtinimo elementai - plieno strypai, minkšta viela, plieninės kabės

Skiedinys krosnies viryklės mūrijimui

Tradiciškai krosnių mūrijimui naudojamas molio skiedinys. Molis gerai sugeria šilumą. Labiausiai paplitęs variantas - nusipirkti supakuoto sauso molio miltų arba šamoto molio didesnio karščio zonoms. Geriausias skiedinys išeina sumaišius molį ir labai smulkų žvyrą (arba smėlį su smulkaus žvyro priemaišomis) santykiu nuo 1:1 iki 1:4, priklausomai nuo molio. Prieš maišant molis užmerkiamas vienai parai. Vėliau praskiedžiamas vandeniu iki grietinės konsistencijos, gerai išmaišomas ir išplakamas. Gautoje molio masėje neturi būti gumulų, todėl masė perkošiama per sietą su 1,5 mm akutėmis. Į molio masę, persijojant per sietą, minėtu santykiu pilama žvyro. Skiedinys kruopščiai išmaišomas. Jeigu jo paviršiuje atsiranda vandens balelės, per sietą įpilama daugiau žvyro, skiedinys papildomai išplakamas ir išmaišomas. Tinkamai paruoštame skiedinyje neturi būti gumulų, jis nelimpa ir turi lengvai išsispausti iš siūlės, paspaudus plytą. Šamotas tinka ruošiant skiedinį ugniai atsparioms plytoms.

Šiuolaikinė pramonė turi daugybę paruoštų fasuotų mišinių, skirtų krosnims mūryti, kuriuos belieka tik praskiesti vandeniu pagal gamintojo nurodytas proporcijas. Tai žymiai palengvina darbą ir patyrusiems meistrams, ir naujokams; padeda išvengti klaidų ir prastos skiedinio kokybės, ruošiant jį savarankiškai.

Plytos viryklei

Plytos pagal atsparumą ugniai  (plytų savybė nesideformuoti, kai jas ilgai veikia aukšta temperatūra) skirstomos į tris kategorijas:

• Ugniai atsparios - atlaikančios nuo 1580º C iki 2000º C ir aukščiau (šamotinės plytos);
• Sunkiai lydžios plytos - atlaikančios nuo 1350°С iki 1580°С (molinės pilnavidurės);
• Lengvai lydžios plytos - atlaikančios iki 1350°С (dekoratyvinės keraminės plytos).

Viryklėms mūryti (ir krosnių, šildymo sienelių, židinių) naudojamos tik dvi plytų rūšis: paprastos molinės pilnavidurės (raudonos) ir šamotinės (šviesios, gelsvos, šviesiai rudos). Standartiniai plytos dydžiai: ilgis - 25 cm, plotis - 12 cm, aukštis - 6,5 cm.

Šamotinės plytos gaminamos iš ugniai atsparaus molio - šamoto. Jos, skirtingai nuo paprastų molinių, sugeba atlaikyti žymiai aukštesnę temperatūrą, todėl dažniausiai naudojamos pakuroms, kur didesnis karštis nei kitose viryklės dalyse. Tačiau, mūrijant viryklę, šamoto plytos ne visada būtinos. Kodėl? Aukščiausios ugnies temperatūros pakuroje susidaro kūrenant anglimi (1000º-1200º C), bet ne malkomis (800º-900º C). Pakuros sienelės plytos, kūrenant anglimi, įkaista iki 800º-1000º C. Malkų maksimalus „darbinis" karštis įkaitina pakuros sieneles iki 600º-700º C. Todėl, planuojant viryklę nuolat kūrenti anglimi, būtina sumūryti pakurą  iš šamoto plytų. Jeigu numatoma nuolat kūrenti tik malkomis, pakurai tiks ir paprastos molinės pilnavidurės plytos. Juo labiau, kad šamoto plytos yra brangesnės už paprastas. Kitos viryklės dalys, esančios toliau nuo pakuros, įkaista žymiai mažiau, o išoriniai viryklės paviršiai įšyla iki 60-80º C (retai iki 100º C).

Planuojant būsimoje viryklėje derinti šamoto ir paprastas plytas (pvz., mūrijant  iš šamoto plytų tik pakuros sieneles), svarbu žinoti, kad šių dviejų rūšių šiluminio plėtimosi koeficientai labai skiriasi - šildamos keičiasi ir plečiasi skirtingai. Todėl reikia vengti šamoto mūro ir paprastų plytų mūro siūlių persidengimo. Skirtingai įkaitusios ir netolygiai išsiplėtusios, šios skirtingos plytos niokos mūro vientisumą, judins viena kitą, atsiras plyšių. Šamoto sienelės pakurai turi buti sumūrytos atskirai nuo sienelių iš paprastų raudonų plytų, paliekant 5 mm tarpą, užpildytą bazalto kartonų. Be to, skirtingai nuo paprastų plytų, šamotinių gabaritai kitokie: 23 x 11,4 x 6,5/5,5/4,5 cm (pagal markę). Į šiuos dydžius reikia atsižvelgti planuojant mūryti pakurą atskirai iš šamoto plytų, o likusią viryklės konstrukciją -  iš paprastų. Mūrijant šamoto plytas, naudojamas specialus ugniai atsparus šamoto molio skiedinys.

Viryklių, krosnių, židinių mūrijimui negalima naudoti silikatinių ir tuščiavidurių plytų.

 

Kaimiška viryklė su šildančiaja sienele

Viryklių paskirtis - maisto ruošimas, vandens pašildymas, patalpų šildymas, produktų, drabužių džiovinimas.  Šildymo efektyvumo padidinimui viryklės dažniausiai sujungiamos su šildymo sienele. Standartinis viryklių aukštis - 77 cm (priklausomai nuo siūlių storio, gali siekti ir 78 cm). Sumūrytą viryklę vainikuoja ketaus plokštė, ant kurios ruošiamas maistas.

Klasikinės kaimiška mūrinė viryklė. Autoriaus pieš.

Viryklės pagal konstrukciją rūšiuojamos į kelias kategorijas. Paprastos - neturinčios orkaitės ir vandens šildymo bako. Vidutinio sudėtingumo - viryklės su orkaite. Sudėtingos viryklės savo konstrukcijoje turi ir orkaitę, ir vandens pašildymo baką. Kita kategorija - viryklės su šildymo sienele. Pakura mūrijama dažniausiai priekinėje viryklės dalyje arba iš šono. Orkaitė ir vandens šildymas dažniausiai montuojami kartu iš dešinės arba kairės pusės nuo pakuros. Kitas variantas - orkaitė ir vandens ruošimo bakas atskirai, iš abiejų pakuros pusių.

Viryklė su šildymo sienele. Autoriaus pieš.

Viryklės su šildymo sienele veikimas. Pavyzdys: viryklė su orkaite ir vandens pašildymu, sujungta su šildymo sienele. Kūrenamos viryklės karšti dūmai iš pakuros nukreipiami po ketaus plokšte. Iš ten nusileidžia orkaitės ar vandens paruošimo bako sienelėmis žemyn, pereina po jomis, šildydami jas iš trijų pusių, ir išeina į šildymo sienelės dūmtraukį (vasarą) arba į jos dūmsukių sistemą (žiemą). Iš viryklės karšti dūmai patenka į šildymo sienelę, toliau cirkuliuoja aukštyn ir žemyn vertikaliais kanalais, o iš jų - į dūmtraukį. Vasarą sienelė nešildoma ir karšti dūmai iš viryklės turi išeiti trumpiausiu keliu, todėl uždaroma horizontalioji viršutinė (2) ir vertikalioji užkaiša (3). Žiemą iš viryklės karšti dūmai nukreipiami į vertikaliuosius sienelės dūmsukius, uždarant „vasarinę" užkaišą (4) ir atidarant užkaišas (2) ir (3). Žr. pieš.

Karštų dujų cirkuliavimas šildymo sienelėje. 1 - sienelės ir viryklės jungiamoji dūmtakio anga; 2 - horizontali užkaiša; 3 - vertikali užkaiša, skirta „žieminiam" dūmų srautui; 4 - vertikali užkaiša „vasariniam" srautui. Autoriaus pieš.

Šildymo sienelė. Sumūryta iš plytų sienelė veikia kaip šilumos akumuliatorius. Skirtingai nuo krosnies, sienelę mūryti gerokai paprasčiau, o gabaritai gali siekti apie 38 x 89 x 180 cm. Todėl šildančios sienelės dažniausiai nepakeičiamos sodybose ir vasarnamiuose. Sienelė gali buti sujungta su virykle arba būti atskira - turėti savo atskirą pakurą.

Kaimiškos viryklės mūrijimas

Jeigu viryklę planuojama mūryti ant medinių grindų, vietą, skirtą jai, būtina termiškai izoliuoti. Pažymėjus viryklės plotį ir ilgį ant grindų, plotas dengiamas termoizoliacine medžiaga (pvz.: kieta vermikulito plokšte, kieta termoizoliacine plokšte su kvarco, aliuminio, kalkių priemaišomis, pasižyminčia gniuždomuoju stipriu, ar impregnuota mineraline vata). Termoizoliacinė medžiaga padengiama lakštiniu plienu, atitinkančiu viryklės plotį, ir prikalama vinimis kas 5 cm. Ant prikalto plieno lakšto nubraižomi viryklės dydžiai, pagal kuriuos bus mūrijamos eilės.

Jei viryklė mūrijama ant pamato, pirmoji plytų eilė išlyginama skiediniu. Gulsčiuku tikrinamas jos lygumas. Pirmoji eilė dengiama hidroizoliacine medžiaga (pvz., ruberoidu).

Kai kurie krosnių mūrijimo meistrai nerekomenduoja naudotis mente, dengiant skiediniu plytų eiles. Pasak jų, geriausias rezultatas gaunamas dedant skiedinį tiesiog ranka. Dešine ranka paimta skiedinio sauja dedama ant plytų eilės, skiedinys išlyginamas plonu tolygiu sluoksniu (1-5 mm), kaire ranka į skiedinį įdedama išmirkyta vandenyje plyta. Plytą reikia šiek tiek pajudinti skiedinyje, paspaudžiant ją. Išsispaudę skiedinio likučiai iš abiejų pusių nuvalomi. Kita plyta dengiama skiediniu iš skersgalio ir juo prispaudžiama prie ankstesnės plytos.

Labai svarbus siūlių storis. Jis neturi viršyti 5 mm. Optimalus storis ugniai atsparioms plytoms 2-3 mm, paprastoms plytoms - iki 5 mm. Toks minimalus siūlių storis daromas siekiant išvengti molio skiedinio ištrupėjimo nuo itin aukštos temperatūros (250º C ir daugiau). Tinkamas ir kokybiškas siūlių tankis - svarbus veiksnys, užkertantis kelią į patalpą patekti smalkėms.

Vidinis bet kurios krosnies paviršius turi buti lygus, todėl, mūrijant pjaustytas ar skaldytas plytas, jų šiurkštūs paviršiai turi buti iš išorinės krosnies pusės.

Būtina žinoti ir tai, kad plytos (išskyrus ugniai atsparias) prieš mūrijimą turi būti išmirkytos vandenyje bent jau 1-1,5 min., kad geriau sukibtų su skiediniu. Sausos plytos per greitai sugeria drėgmę iš skiedinio ir sumažiną jo rišamąsias savybes. Mūrijimo metų visos vidinės sienelės, ypač dūmtakių, kruopščiai nuvalomos šlapiu skuduru. Viryklėms mūryti naudojamos pjaustytos ir tašytos plytos: ¾ plytos ilgio(19 cm), ½ plytos ilgio (12,5 cm), ¼ plytos ilgio (6,25 cm) ir išilgai pjaustytos plytos.

Atstumas nuo viryklės iki degių, ugniai neatsparių pastato konstrukcijų turi būti mažiausiai 40 cm. Mažiausias leistinas atstumas iki termiškai izoliuotų, ugniai atsparių konstrukcijų - 25 cm.

Išnagrinėkim, kaip mūrijama viryklė su orkaite ir vandens šildymo baku.

Viryklės dydžiai, cm: ilgis - 115, plotis - 64, aukštis - 77. Svoris - 750 kg.

Medžiagos:

• plytos molinės pilnavidurės - 185-200 vienetų;
• molio skiedinis - 5,5 kibirų;
• ketaus plokštė (106 x 62 cm) su dviem kaitvietėmis;
• 1 ardeliai (25 x 25 cm);
• pakuros durelės (25 x 25 cm);
• pūstuvės durelės (13 x 14 cm);
• valyklos durelės (13 x 14 cm);
• orkaitės dėžė (35 x 35 x 45 cm);
• vandens šildymo bakas (35 x 15 x 45 cm);
• plieno lakštas po viryklės plotu (115 x 64 cm);
• plieno lakštas prieš pakurą (50 x 70 cm).

Viryklės prietaisai. 1) ketaus plokštė su dviem kaitvietėmis; 2) ardeliai; 3) pakuros durelės; 4) pūstuvės durelės; 5) valyklos durelės; 6) orkaitės dėžė; 7) vandens šildymo bakas. Autoriaus nuotr.

Mūrijimo eiliškumas. Tradiciškai viryklė mūrijama iš 11 plytų eilių, 12-oji skiriama ketaus plokštei su kaitvietėmis, ant kurios ruošiamas maistas.

1-oji eilė. Ant prikalto prie medinių grindų plieno lakšto dedamas molio skiedinys, kuriame mūrijamos pirmosios eilės plytos pagal brėžinį. Sumūrijus, eilės lygumas tikrinamas gulsčiuku ir prireikus koreguojamas.

2-oji eilė. Ištiesiama virvė ir pagal ją eilė mūrijama taip, kad jos vertikalios siūlės nesutaptų su pirmosios eilės siūlėmis, t.y. laikantis siūlių persidengimo tvarkos. Ši taisyklė galioja ir visoms eilėms. Eilių lygumas tikrinamas gulsčiuku.

3-ioji eilė. Pagal brėžinį trečia eilė skirta valymo angai. Mūrijamos plytos turi perdengti antros eilės vertikalias siūles ir sudaryti 13 cm pločio valymo angos ertmę. Valymo anga reikalinga šalinant suodžius ir pelenus. Montuojamos valymo angos durelės. Durelių rėmelio apačia atsiremia į antrąją eilę.

Viryklės mūrijimo eiliškumas. 1-12 eilės. 5-oje eilėje: 1) vandens pašildymo bakas, 2) orkaitė. Autoriaus brėžinys.

4-oji eilė. Mūrijamos pūstuvės ir pakuros ertmės. Viryklės užpakalinėje pusėje paliekama 14 cm dūmtakio anga sujungimui su šildymo sienele arba kaminu. 7-8 cm atstumu nuo viryklės užpakalinės sienelės ir 13 cm atstumu nuo pūstuvės sienelės mūrijama pertvara iš plytų, pastatytų ant šoninių briaunų. Pertvaros ilgis - 35 cm. Vėliau pertvara bus panaudota kaip atrama, montuojant orkaitę ir vandens baką. Plytos kampą prie dūmtakio angos reikia nukirsti arba suapvalinti. Montuojamų pūstuvės durelių rėmelis atsiremia į trečiąją eilę.

5-oji eilė. Eilė mūrijama, perdengiant ankstesnės eilės vertikalias siūles. Plyta perdengia valymo angą. Galiausiai įmūrijamas valymo angos durelių rėmelis. Brėžinyje punktyru pažymėtos būsimos orkaitės ir vandens pašildymo bako vietos. Tarp jų turi būti išlaikytas 4-6 cm atstumas.

6-oji eilė. Ant plono molio skiedinio sluoksnio tvirtinamos orkaitės ir vandens šildymo bako talpos. Tarp jų iš užpakalinės pertvaros sudaroma 4 cm pertvara iš supjaustytų plytų, pastatytų ant skersgalio. Tokiu būdu sudaromi kanalai, kuriuose cirkuliuojančios karštos dujos šildo orkaitę ir vandens dėžę, eidamos tarp jų ir už jų. 4 ir 5 eilių tuščia ertmė po dėžėmis sudaro apatinį kanalą, šildantį dėžes iš apačios. Šeštos eilės plytomis perdengiama išeinamoji dūmtakio anga, o pūstuvės ertmė plytomis sumažinama iki 13 x 26 cm. Plyta perdengiama pūstuvės anga ir įmūrijamas durelių rėmelis.

7-oji eilė. Į septintąją eilę atsirems pakuros durelių rėmelis. Pakuros dureles montuoti reikia ypač atidžiai, nes veikiamos karščio jos išsiplečia. Todėl tarp pakuros durelių ir mūro paliekamas 5 mm tarpas, jis užpildomas molio skiediniu. Nepadarius tarpo, besiplečiančios durelės spaus viryklės mūrą aplink save ir pamažu griaus jį. Pakuros durelės tvirtinamos dviejų tipų plieniniais laikikliais (žr. pieš.). Trumpesnių laikiklių užlenkti galai įsiremia į viryklės vidines sieneles. Ilgesni horizontalūs laikikliai įmūrijami horizontaliose siūlėse.

Pakuros durelių laikikliai. 1) šoniniai laikikliai; 2) horizontalus viršutinis laikiklis, įmūrijamas siūlėse. Pakuros durelių montavimas. Autoriaus pieš.

Septintoje eilėje virš pūstuvės montuojami ardeliai. Plytos, į kurias jei atsirems, pjaustomos įstrižai, kaip parodyta piešinyje. Ardeliai dedami be skiedinio (kad prireikus būtų galima laisvai išimti) su nedideliu (2 cm) nuolydžiu pakuros durelių link. Ardelių angos turi būti nukreiptos išilgai pakuros. Kadangi ardeliai nuo karščio išsiplečia, tarp jų ir vidinio viryklės mūro paliekami 5 mm tarpai, siekiant apsaugoto mūrą nuo išgriovimo. Tarpus galima užpildyti smėliu.

 

Ardelių montavimas. 1) ardeliai; 2) pakuros durelės; 3) pūstuvės durelės. Autoriaus pieš.

Tarp orkaitės ir vandens bako įmūrijamos išilgai pjaustytos plytos (4-6 cm storio), pastatytos ant skersgalio. Plieninis arba ketinis orkaitės korpusas išsiplečia nuo pakuros karščio, todėl tarp jo ir vidinio mūro sienelių irgi reikia palikti iki 5 mm tarpą.

8-oji eile. Eilė mūrijama pagal brėžinį, perdengiant plytomis ankstesnės eilės vertikalias siūles.

9-oji eilė. Mūrijama pagal siūlių persidengimą. Visos vidinės sienelės, ypač dūmtakio, kruopščiai nuvalomos šlapiu skuduru.

10-oji eilė. Užpakalinio kanalo perdengimui naudojama 3/4 plytų ilgio. 6 plytos sutrumpinamos ketvirtadaliu (pjaustomos, aptašomos). 3/4 plytos reikalingos tam, kad glaudžiai priglustų prie orkaitės ir vandens bako. Tarp jų įmūrijamos paskutinės plytos.

11-oji eilė. Perdengiamos orkaitės durelės ir vandens šildymo bako angos. Orkaitės viršutinė pusė dengiama molio skiediniu, o vandens šildymo bakas trimis plytomis (žr. brėžinį). 11-oji eilė turi būti sumūryta ir išlyginta itin tiksliai, nes ant jos bus sumontuota ketaus plokštė. Sumūrytos viryklės vidinės sienelės turi būti nuvalytos drėgnu skuduru.

12-oji eilė. Padengus plonu molio skiediniu 11-ąją eilę, virš pakuros ir orkaitės dedama ketaus plokštė su kaitvietėmis. Ji skirta maistui ruošti.

Šildymo sienelės mūrijimas

Šildymo sienelės dydžiai, cm: ilgis - 89, plotis - 38, aukštis - 186. Svoris - apie 910 kg.

Medžiagos:

• Plytos, molinės pilnavidurės - 260 vienetų;
• Molio skiedinys - 8-10 kibirų;
• Valymo angų durelės (2 vienetai) - 13 x 14 cm;
• Dūmų užkaišos (3 vienetai) - 13 x 13 cm;
• Vėdinimo grotelės - 13 x 20 cm;
• Hidroizoliacinė medžiaga (ruberoidas), 2 sluoksniai - 40 x 90 cm.

Šildymo sienelės mūrijimo eiliškumas. Tradiciškai ši sienelė mūrijama iš 30 eilių.

Šildymo sienelės pjūvis. 1)dūmtakio anga, sujungianti sienelę su virykle; 2)valymo anga su durelėmis; 3)pirmoji horizontali užkaiša; 4)antroji horizontali užkaiša; 5)vertikali užkaiša; 6)orlaidė su durelėmis; 7)vėdinimo grotelės. Autoriaus pieš.

Pamatai sienelei mūrijami dviem eilėmis žemiau grindų lygio. Ant pamato mūrijama plytų eilė, ant kurios klojama hidroizoliacija (2 ruberoido sluoksniai). Ant hidroizoliacijos mūrijama kita eilė, kurios viršutinis paviršius turi sutapti su grindų paviršiumi1 eile.

1 eilė. Pirmoji sienelės eilė mūrijama iš vientisų plytų pagal brėžinį.

Šildymo sienelės mūrijimo eiliškumas. 1-30 eilės. Autoriaus brėžinys.

2 eilė. Pagal brėžinį, laikantis vertikalių siūlių persidengimo.

3 eilė. Mūrijama analogiškai pirmajai eilei, su siūlių persidengimu.

4 eilė. Joje montuojamos dvi valymo angų durelės, kurios atsiremia į trečiąją eilę. Mūrijant sudaroma dūmtakio anga sujungimui su virykle, kaip parodyta brėžinyje.

5 eilė. Eilė mūrijama perdengiant ketvirtosios eilės vertikalias siūles.

6 eilė. Dengia dvi valymo angas ir jų durelių rėmelius. Dengia sujungimo su virykle angą. Palieka du vertikalius kanalus.

7 eilė. Plytos mūrijamos pagal brėžinį. Sudaromi trys vertikalūs kanalai - kairysis dūmų pakilimo kanalas vasarai bei vidurinis dūmų nusileidimo ir dešinysis pakilimo kanalai, kuriais žiemą cirkuliuos dūmai. Analogiškai mūrijamos 9, 13, 19 eilės.

8, 14, 16, 20 eilės. Šios eilės mūrijamos pagal brėžinį, perdengiant nelyginių eilių vertikalias siūles, suteikiant patikimą patvarumą sienelės mūrui. Lyginės eilės tęsia vertikalių dūmsukio kanalų formavimą.

10, 18 eilės. Mūrijamos atsižvelgiant į brėžinį, siekiant išvengti vertikalių siūlių sutapimo su ankstesnėmis eilėmis.

11, 17 eilės. Šios nelyginės eilės mūrijamos analogiškai 7-19 eilėms. Plytų išdėstymas pateiktas brėžinyje.

12 eilė. Montuojama pirmoji horizontali užkaiša, skirta dešinio vertikalaus pakilimo kanalo uždarymui/atidarymui ir karštų dūmų cirkuliavimui žiemą. Plytos mūrijamos kaip 10 ir 18 eilėse.

15 eilė. Formuojama orlaidės anga ir montuojamos orlaidės durelės, atsiremiančios į 14 eilę. Orlaidė (garlaidė) sujungia dešinį dūmtakio kanalą su patalpa ir užtikrina kanalo vėdinimą. Be to, per orkaitės/garlaidės angą galima vamzdžiu sujungti virdulį su šildymo sienele ir tokiu būdu naudoti sukuriamą  šilumą virduliui šildyti. Siekiant išvengti šilumos praradimo, orlaidės durelės turi būti uždarytos kuo patikimiau.

16 eilė. Pagal brėžinį perdengiamos ankstesnės eilės siūlės. Toliau formuojama orlaidės anga ir montuojamos jos durelės, kurių rėmelį dengs 17 eilės plytos.

21 eilė. Plytos šioje eilėje mūrijamos taip, kad sujungtų kairįjį pakilimo ir nusileidimo vertikalius kanalus.

22 eilė. Montuojama vertikali užkaiša, kurią žiemos metų uždaro „vasarinį" dūmtraukį, siekiant nukreipti karštus dūmusį sienelės dūmsukį, tokiu būdu generuojant daugiau šilumos.

23 eilė. Ši eilė taip pat skirta vertikalios užkaišos montavimui.

24 eilė. Perdengiama vertikali užkaiša. Montuojama antra horizontali užkaiša, skirta dešinio pakilimo kanalo uždarymui/atidarymui. Iš kairės pusės plytomis perdengiamas dūmtraukio kanalas. Šis ruožas sudaro skliautą (gomurį), todėl mūrijamas su klojiniu. Klojinį galima sukonstruoti iš medinių lentų. Paliekamas tik vienas vertikalus kanalas dešinėje.

25 eilė. Tęsiamas kanalo perdengimas iš kairės, atsižvelgiant į mūro vertikalių siūlių persidengimą.

26 eilė. Mūrijama pagal brėžinį taip, kad siūlės nesutaptų. Tokiu būdu šildymo sienelės viršus ir kanalo perdengimas iš kairės sumūrytas trimis eilėmis. Tai atitinka priešgaisrines normas.

27 eilė. Montuojamos vėdinimo grotelės, kaip pateikta brėžinyje. Grotelės atsiremia į 26 eilę.

28 eilė. Tęsiamas vėdinimo grotelių montavimas. Plytos mūrijamos laikantis siūlių persidengimo.

29 eilė. Analogiška 27 eilei.

30 eilė. Paskutinėje eilėje perdengiamos vėdinimo grotelės, paliekant vertikalų vėdinimo kanalą. Paliekamas vertikalus dūmtakio kanalas iš dešinės.

Galutinis vaizdas. Sumūryta šildymo sienelė.

Sumūryta šildymo sienelė. Autoriaus pieš

Viryklės mūrijimo klaidos

Dažniausia pasitaikančios problemos - traukos susilpnėjimas ir atbulinė trauka (rūkstanti viryklė).

Silpnos traukos priežastimi gali buti dūmtakio kanalų ir dūmtraukio užteršimas suodžiais arba užsikimšimas atskilusio mūro ir skiedinio likučiais. Kita priežastis - plyšiai, atsiradę viryklės mūre, per kuriuos į vidinę ertmę patenka nereikalingas šaltas oras, aušinantis karštus dūmus. Sprendimas - dūmtraukio ir kanalų valymas ir plyšių užtaisymas molio skiediniu. Patyrę krosnių meistrai užtaisymui į skiedinį deda druskos (300 g druskos - 10 kg skiedinio).

Atbulinės traukos (rūkstančios viryklės) priežastimi gali būti šalto oro užsistovėjimas kanaluose, ypač rudenį. Stiprus vėjas sukelia atbulinę trauką. Sprendimas - kamine įtaisyti deflektorių. Deflektorius pasiurbia karštas dujas iš apačios, ištraukdamas viršun į lauką. Galima padidinti kamino ilgį virš stogo kraigo.

Ardelių plotas per didelis. Tuomet kuras dengia ne visą grotelių paviršių, todėl viryklė nepakankamai įšyla. Sprendimas - papildomai apmūryti plytomis kraštus, susiaurinant ardelių plotą. Galima padidinti kuro kiekį, dengiant juo visą ardelių paviršių.

Ardelių plotas per mažas. Mažas ardelių plotas, todėl netelpa pakankamas kiekis kuro. Sprendimas - padidinti ardelių plotą, pakeisti didesniais.

Nekokybiškai sumontuotos durelės ir užkaišos. Nepatikima durelių fiksacija ir statybinėmis atliekomis užsikimšusi užkaišos anga lemia viryklės nesandarumą, o šis - šilumos praradimus. Sprendimas - koreguokite durelių rėmelio fiksaciją molio skiediniu. Išvalykite užkaišos angą.

Per siauri dūmsukių ir dūmtraukių kanalai. Siauri kanalai paima mažiau šilumos. Sprendimas - siaurus kanalus belieka tik išardyti ir sumūryti iš naujo pagal tinkamus dydžius. Dūmtakio aukštis virš orkaitės ir po ja turi būti 6-8 cm.

Per didelis kamino vidinis skersmuo. Jeigu vidinis skersmuo viršija 300 cm², kamino angą reikia susiaurinti.

Nekokybiškas skiedinys mūrijimui. Jeigu skiedinys buvo nepakankamai išmaišytas, išplaktas, jame yra gumulių, komponentuose nėra žvyro - sumūrytos viryklės konstrukcija bus nepatikima.

Siūlių storis per didelis. Didesnis negu 5 mm siūlių storis lemia molio skiedinio sutrupėjimą ir konstrukcijos griuvimą.

Suodžiai. Kondensatas ant vidinių sienelių. Kondensatas - suodžių ir vandens lašų mišinys, atsirandantis ant dūmtraukio vidinių sienelių, esant žemai dūmų  temperatūrai. Nuo kondensato reakcijos su degimo produktais, esančiais ant vidinių sienelių, formuojasi chemiškai agresyvios medžiagos, niokojančios viryklės ir dūmtraukio mūrą. Šių medžiagų susikaupimas sienelių ir sąramų paviršiuose gali sukelti gaisrą. Todėl dūmų temperatūra visada turi buti pakankamai aukšta (apie 250º C), kad užkirstų kelią kondensatui atsirasti. Nepakankamai aukštos ir žemos dujų temperatūros lemia kondensato susiformavimą. Sprendimas - atlikti patikimą dūmtraukio termoizoliaciją. Jai esant, kondensato susiformavimas pasiekia savo ribas ir nutraukiamas.

Nelygūs vidinių sienelių paviršiai. Nelygūs šiurkštūs paviršiai (pvz., tašytų ir pjaustytų plytų briaunos) - tai ruožai, kuriuose gali nevaržomai kauptis suodžiai. Vėliau jie gali teršti dūmtakius ir tapti gaisro priežastimi. Sprendimas - siekiant išvengti to, tašytų ir pjaustytų plytų briaunos turi būti tik iš išorinės viryklės pusės.

Piotr Šičiov, ASA.LT

Statybų ir būsto gido Asa.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama.