Betoninių ar keraminių čerpių stogas ne prabanga, o racionalus sprendimas dėl ilgaamžiškumo, spalvos išsilaikymo ir ramybės, kai uždengus stogą jį galima pamiršti ilgiems dešimtmečiams ar net šimtmečiui. Stogo sandarumo garantija.

Rinkoje yra didžiulis įvairių stogo, fasado dangų pasirinkimas, jų vis daugėja, nes keičiasi poreikiai, atsiranda naujos technologijos, kuriamos naujos medžiagos ir sistemos. Rinkoje yra net stiklinių čerpių. Ar ryžtumėtės tokiomis čerpėmis dengti savo namo stogą? Jei nesate eksperimentuotojas, greičiausiai ne, nebent būtų nemokamos. Visgi namo stogas yra nemenka investicija ir norisi, kad ji būtų užtikrinta. O užtikrinta yra tai, kas patikrinta laiko.

Geros keraminės čerpės - amžina danga

 

Keraminių čerpių stogo dangos prestižą galima palyginti su aukštos klasės automobiliu, skirtumas tas, kad keraminių čerpių stogas pergyvens ne vieną automobilių kartą ir jo nereikia remontuoti. Šiuo metu Lietuvoje apie 10-12 proc. individualių namų stogų dengiami keraminėmis čerpėmis, jų dalis kasmet auga. Statytojai grįžta prie senų ir laiko patikrintų tradicinių medžiagų. Be to, dėl naujų technologijų gerėja keraminių čerpių kokybė. Tiesa, yra ir kita medalio pusė - esant paklausai ir laisvai rinkai, į ją patenka nemažai prastesnės kokybės gaminių, suviliojančių dalį statytojų dėl mažesnės kainos.

Kaip neapsigauti renkantis keramines čerpes?

Svarbiausi keraminių čerpių kokybės kriterijai - vandens įgeriamumo, atsparumo šalčiui, spalvos ilgaamžiškumo rodikliai, matmenų tikslumas.

Vandens įgeriamumas ir atsparumas šalčiui - susiję rodikliai, nes sušlapusi ir sušalusi medžiaga ilgainiui ima irti, sluoksniuotis. Kadangi Lietuvos klimatas itin drėgnas, keraminių čerpių šalčio ciklų skaičius, kaip reikalauja europiniai standartai, turi būti ne mažesnis kaip 150. 

 Aukštas čerpių kokybines charakteristikas išlaiko  Danijos, Vokietijos gamintojai. Praktiškai vokiškos čerpės atlaiko 1200 šalčio ciklų, tai 8 kartus reglamentą viršijantis rodiklis, palankiausias šiaurietiškam klimatui. Kiekvienos vokiškos čerpės matmenys patikrinami lazeriu, gamintojai įprastai suteikia 30-ies metų garantiją visam gaminiui, neatskirdami techninės ir estetinės garantijos. Praktiškai vokiškų keraminių čerpių amžius yra apie 100-as metų. Galima nusipirkti čerpių kai suteikiama 15-os metų sandarumo garantiją, jeigu stogas komplektuojamas su visomis rekomenduojamomis montavimo medžiagomis ir montuojamas laikantis gamintojo nurodymų.

Stogo dangos sandarumui labai svarbi yra plėvelės kokybė, tvirtinimo elementai. Pavyzdžiui čerpių tvirtinimo varžtų galvutės yra dengtos keramika. Kaip ir daugeliu atvejų statybose, kokybę ir ilgaamžiškumą daug lemia detalės.

 

Betoninės čerpės 

 

Tiek klasikinio, tiek modernaus namo stogo ir fasado dangai puikiai tinka betoninės čerpės - jos vizualiai nesiskiria nuo keraminių, bet yra beveik perpus pigesnės nei keraminės. Tiesa, kainos lygis labai daug priklauso nuo kokybės.

Geros betoninės čerpės savo savybėmis ne prastesnės už keramines: betonas neįgeria vandens, nebijo šalčio, techninėje specifikacijoje betono čerpėms pagal ES standartus net nereikia nurodyti šių rodiklių.

Pagrindiniai betoninių čerpių privalumai - patvarumas, stabilumas ir ilgaamžiškumas. Kokybiškoms betoninėms  čerpėms suteikiama 30 metų garantiją ir  gali būti suteikiama 15-os metų stogo sandarumo garantija.

Iš senų laikų dar yra likusių įsitikinimų, kad dėl betoninių čerpių svorio joms reikalinga sustiprinta stogo konstrukcija. Ši nuostata niekada nebuvo teisinga, juolab dabar visiškai paseno. Stogo konstrukcijai skaičiuojamas šlapio sniego svoris, pastaruoju metu stogai šiltinami storu izoliacijos sluoksniu ir konstrukcija visvien būna masyvesnė, papildomo gegnių stiprinimo dėl dangos svorio nereikia.

Betoninės čerpės, priklausomai nuo tipo, gaminamos  iš vietinių natūralių žaliavų. Į betono masę dedamas pigmentas, kad visa gaminio spalva būtų vienalytė. Jeigu betoninę čerpę sudaužysite, pamatysite, kad ji vienodos spalvos per visą storį. Matmenų nuokrypiai reglamento ribose, ne daugiau kaip 2 arba 4 mm. Dėl masės vientisumo kontrolės Suomijos gamintojas kiekvieną čerpę peršviečia rentgenu.

Kai kurių tipų betoninės čerpės gaminamos naudojant unikalią trisluoksnio betono technologiją. Tai reiškia, kad betono čerpių paviršius yra didelio tankio ir idealaus lygumo, kas užtikrina visišką paviršiaus slidumą ir nusiplovimą, ant tokios dangos neužsilaiko dulkės, neauga samanos.

Trisluoksnio betono čerpės struktūra.

Pagrindinis trisluoksnio betono sluoksnis užtikrina maksimalų tvirtumą ir tvarumą, specialus pagrindinio sluoksnio padengimas suteikia atsparumo purvo prikibimui, baigiamasis viršutinis sluoksnis yra idealiai lygus ir turi blizgesio, kas lemia gerą savaiminį nusiplovimą. Trisluoksnio betono čerpės gerai užsirekomendavo Lietuvos klimate, jas galima rinktis iš 5 skirtingų spalvų - molio raudonumo, kaštoninės, tamsiai pilkos, juodos ir rudos. Jos gali būti plokščios arba banguotos.

Betoninėms, kaip ir keraminėms čerpėms, praktiškai nereikalinga priežiūra - na, nebent, jei ilgą laiką nelyja ir norisi nuvalyti iki tualeto nespėjusio paukštelio pėdsaką, bet ir tokie pėdsakai ant lygaus paviršiaus beveik nematomi ir greitai dingsta su pirmu lietum ar sniegu.

Modernaus stiliaus plokščios ir tradicinės banguotos betoninės čerpės.

Trisluoksnio betono čerpėmis stogus dengia ne pačių pigiausių individualių namų, kotedžų statytojai, tai reiškia, kad jie pasitiki dangos atsparumu. Naujų būstų pirkėjams betoninių čerpių stogo danga gali būti vienu iš namo kokybės rodiklių.

 

Čerpių stogo įrengimas

Molinės čerpės naudotos jau antikos laikais - pirmosios jų randamos Graikijos teritorijoje ir datuojamos apie 700-uosius metus prieš Kristų. Lietuvoje seniausios molio čerpės stogams dengti datuojamos XIV a. pabaiga - XV amžiaus pradžia. Čerpės ir idėja gaminti čerpes iš molio Lietuvą pasiekė greičiausiai per Vokietiją, nes ši šalis buvo laikoma pavyzdžiu, kaip reikia statyti. Pirmiausia rankomis nulipdytomis ir saulėje išdžiovintomis molinėmis čerpėmis būdavo dengiami bažnyčių, vienuolynų stogai, nes gaisrai labai greitai sunaikindavo medinius ar šiaudinius jų stogus. Pasirodė, kad čerpės ne tik nedegios, bet ir atsparios atmosferos poveikiams, laikui einant didėja jų tvirtumas, stogas nereikalauja priežiūros. Čerpėmis imta dengti dvarų stogus, molis pradėtas naudoti plytoms, kokliams gaminti, molio gaminiai pradėti degti krosnyse, prie dvarų kūrėsi plytinės. Molio gaminiai pelnė gerą reputaciją, viduramžiais dėl gaisrų pavojaus atsirado reikalavimas tankiai užstatytuose miestų kvartaluose stogus dengti tik molinėmis čerpėmis. Iki tol gyvenamųjų namų ir visų kitų pastatų stogai būdavo dengiami tuo, kas buvo po ranka: kaimo vietovėse - šiaudais, prie vandens telkinių - nendrėmis, miškingose vietovėse - gontais ar skiedromis.

Ilgainiui keraminių čerpių stogas tapo pastato solidumo, tvirtumo, ilgaamžiškumo ženklu. Tiesa, tie ženklai iš esmės buvo sunaikinti sovietmečiu, atsiradus asbestiniams šiferio lakštams - tiek miestų, tiek kaimų stogai tapo niūrios pilkumos jūra. Laimė, dėl čerpių ilgaamžiškumo stogų dangos nebuvo pakeistos senamiesčiuose ir ant daugelio pastatų keraminės čerpės išliko iki mūsų dienų, išlaikydamos unikalų architektūrinį senamiesčio paveikslą. Žinoma, kai kur nuvalytos, kai kur ir pakeistos - juk atlaikė kelis šimtmečius.

Deja, neilgalaikių ir neišvaizdžių sovietinių stogų tradicija, išskyrus didžiųjų miestų senamiesčius, o neretai ir senamiesčiuose, tęsiasi ir atgavus nepriklausomybę. Suprantamas noras uždengti stogą pigiau, bet jis prieštarauja tikslui pastatyti namą ne tik sau, bet ir vaikams bei anūkams, ne vienai kartai. Pamirštama, kad namo stogas yra investicija, kuri apsprendžia visą namo vertę.

Išsaugotas Vilniaus Senamiesčio autentiškumas sukuria laikui nepavaldžią vertybę.

 

Betoninių čerpių istorija prasidėjo gerokai vėliau, bet irgi nulemta gaisrų baimės. XX amžiaus pradžioje šiaudais dengti pastatai prie geležinkelio linijų dažnai užsidegdavo nuo iš garvežio kamino lekiančių žiežirbų. Buvo pradėta ieškoti ugniai atsparesnių medžiagų ir pagal analogiją su keraminėmis čerpėmis pradėtos gaminti betono čerpės. Jos buvo atsparios ugniai, pigesnės, ilgaamžės, iki mūsų dienų yra išlikusių betono čerpėmis dengtų stogų, kuriems jau apie 100 metų. Tiesa, nors betoninių čerpių svoris buvo panašus kaip keraminių, bet spalva ne tokia atspari, betono porose įsitvirtindavo kerpių ir samanų sporos ir stogai apsamanodavo. XXI amžiuje tobulėjant technologijoms, betoninės čerpės buvo gerokai pagerintos: jos lengvesnės, lygesnės, spalvinamas ne tik paviršius, bet visa betono masė. Tačiau svarbiausia, kad šiandieninės betono čerpės tiek savybėmis, tiek išvaizda beveik nenusileisdamos keraminėms, yra už jas pigesnės.

Beje, atkreipkite dėmesį, kad visi senieji stogai be išimties yra šlaitiniai - ilgaamžė patirtis parodė, kad tradicinės formos šlaitiniame stoge lengviau užtikrinti sandarumą, jis ilgaamžiškesnis. Tai nereiškia, kad modernaus stiliaus namo stogas negali būti šlaitinis, kad modernumą realizuoja stogo formą. Modernumo išraiška yra ne stogo forma, o aiškios, švarios linijos, santūrios spalvos, formos ir funkcijos vientisumas. Ne veltui sakoma, kad grožis slypi paprastume. Šiuolaikinės čerpės nebūtinai raudonos spalvos ir banguotos, yra visiškai plokščių, lygių ir įvairių spalvų.

Modernaus stiliaus namas šlaitiniu stogu, dengtas  betoninėmis čerpėmis.

 

Dar vienas čerpių stogo privalumas, įvertintas pietų šalyse, yra šilumos sulaikymas vasaros metu. Jeigu pastogėje ketinate įrengti gyvenamąsias patalpas, verta labai teigiamai pagalvoti apie čerpių dangą. Dėl šios priežasties čerpių stogo danga vyrauja daugelyje pietinių šalių - Graikijoje, Italijoje, Ispanijoje, Portugalijoje ir kitur. Ir dar verta nepamiršti čerpių dėl geros garso izoliacijos ir tai, kad po čerpėmis niekada nesikaups kondensatas.

Stogo dengimo kaina

Didžiąją dalį stogo dengimo kainos sudaro visai ne čerpės. Čerpės sąmatoje sudaro nuo 15 iki 30 procentų priklausomai nuo konstrukcijos sudėtingumo. Beveik pusę stogo įrengimo kainos gali sudaryti laikansčiosios stogo konstrukcijos įrengimas. Didelę dalį kainos sudaro plėvelės, sandarinimo ir šiltinančios medžiagos. Dažnai mėgėjams vertinant stogo darbų kainą pamirštami gana daug kainuojantys skardinimo ir kaminėlių įrengimo darbai.  Stogo įrengimo darbai kainuoja maždaug tiek pat kiek ir medžiagos. 

Žemiau Infrufas pateuikta stogo darbų kainoraštis 2025 metams. Tačiau reikėtų įsivertinti konkrečią situaciją.

Stogo dengimo darbai Vilniuje	Matavimo vienetas	Stogo dengimo darbų kaina (€)
Šlaitinio stogo statyba kaina, bet kokio sudėtingumo (pilnas sluoksnis)	m²	25-45 €
Mansardinio aukšto įrengimas (stogas „iki rakto")	m²	400-600 €
Metalo čerpių ir profiliuotų lakštų stogo dengimo kaina	m²	15 €
Lanksčios bituminės čerpės stogo dengimas	m²	8 €
Čerpinio stogo dengimo kaina	m²	20-25 €
Lietaus nuvedimo sistemų montavimas	tiesinis metras	8 €
Mansardinių langų montavimas	vnt	125 €
Stogo šiltinimo kaina, hidro ir garo izoliacija	m²	14 €

Daugiau informacijos apie stogų dengimą:

Stogų dengimas Vilniuje
Stogų dengimas Vilniuje
Stogų dengimas Vilniuje

 

Straipsnis parengtas remiantis , gamintojų ir ASA.LT nuotraukos