Plokščio stogo konstrukcija, nuolydžio formavimas, stogo šiltinimas, remontas, gaisrinės saugos reikalavimai.

Plokščiais stogais laikomi tokie, kurių nuolydis yra ne mažesnis kaip 0,7° ir ne didesnis kaip 7°.Visgi, siekiant prailginti plokščio stogo tarnavimo laiką, rekomenduojamas mažiausiai 1,4°(2,5 proc.) nuolydis. Plokščias arba sutapdintas stogas gali būti eksploatuojamas, tokiu atveju ant jo galimos apkrovos, ir neeksploatuojamas, kai apkrovos ribojamos.

Plokščio stogo konstrukcija patogi tuo, kad, lyginant su šlaitiniu stogu, mažesnis jo plotas, greitesnis įrengimas, neprarandama patalpų erdvės. Plokščias stogas neturi išsikišusių atbrailų, todėl atsparesnis vėjo gūsiams ir nuplėšimui, audrų metu dažniau nukenčia šlaitiniai stogai. Tiesa, kad vėjas nenuplėštų vieno kurio plokščiojo stogo sluoksnio, jie turi būti patikimai sujungti tarpusavyje. Skirtingai nuo šlaitinių stogų, kurių nuolydis skatina vandens nubėgimą, plokščiame stoge to nėra, todėl svarbiausia yra išvengti vandens prasiskverbimo į konstrukciją ir organizuoti vandens surinkimą bei nuvedimą. Plokščiuose stoguose įrengiamas vidinis arba išorinis vandens surinkimas ir nubėgimas.

Plokščio stogo konstrukcija

Plokščio stogo konstrukciją (nuo perdangos) sudaro keletas sluoksnių. Tai:

• garus izoliuojantis sluoksnis;
• nuolydžio formavimo sluoksnis;
• termoizoliacinis sluoksnis;
• vėjui nelaidus sluoksnis;
• vėdinamo oro sluoksnis;
• vandens garų slėgį išlyginantis sluoksnis;
• papildomas hidroizoliacinis sluoksnis;
• hidroizoliacinė stogo danga;
• hidroizoliacinės dangos apsauginis sluoksnis.

Šiuolaikinės statybinės medžiagos dažnai atlieka ne vieną funkciją, todėl stogo konstrukcijos sluoksnių praktiškai yra mažiau. Pavyzdžiui, STR 2.04.01:2018 „Pastatų atitvaros. Sienos, stogai, langai ir išorinės įėjimo durys" pateiktoje principinėje neeksploatuojamo plokščio stogo schemoje nurodyti šie sluoksniai:

Tai reiškia, kad gali skirtis tiek individualių namų, nekalbant apie daugiabučius, komercinius pastatus, stogo konstrukcija ir medžiagų specifikacija. Plokščio stogo konstrukcija detalizuojama techniniame darbo projekte.

Minėtame STR STR 2.04.01:2018 nurodyta, kad plokštieji neeksploatuojami stogai turi būti suprojektuoti taip, kad, praėjus 2 valandoms po lietaus, stogo paviršiuje nebūtų gilesnių kaip 5 mm vandens balų. Taip pat projektuojant plokščią stogą turi būti atsižvelgta į sniego ir vėjo apkrovas.

Plokščio stogo konstrukcijoje labai svarbūs yra visi sluoksniai: nuolydis, vandens nuvedimas, termoizoliacija, hidroizoliacinė danga. Atsiradus defektui viename sluoksnyje, neišvengiamai bus paveiktas kitas, ilgainiui ir visas stogas.

Plokščio stogo nuolydis ir šiltinimas

Nuolydį plokščiam stogui galima suformuoti trimis būdais: birios medžiagos sluoksniu, termoizoliacine medžiaga arba perdenginiu. Pastarasis būdas dažnai naudojamas individualių namų statyboje, nevienodas patalpų lubų aukštis išnaudojamas kaip interjero elementas.

Anksčiau plokščio stogo nuolydžio suformavimui plačiai buvo naudojamos birios medžiagos: smėlis, keramzitas. Dabar dažniausiai naudojamas daug patogesnis dvigubos paskirties sprendimas: kintamo storio arba taip vadinamos nuolydinės termoizoliacinės plokštės, kurios sudaro nuolydį ir termoizoliacinį sluoksnį. Jis gali būti vieno arba dviejų sluoksnių, kartais naudojama mišri termoizoliacija - akmens vatos ir polistireninio putplasčio plokštės.

●   Kai termoizoliacinis sluoksnis sudarytas iš vieno polistireninio putplasčio (EPS arba XPS) sluoksnio, tokio statybos produkto iš polistireninio putplasčio gniuždomasis įtempis turi būti ne mažesnis kaip 100 kPa;

●   Kai termoizoliacinis sluoksnis sudarytas iš dviejų ar daugiau polistireninio putplasčio (EPS arba XPS) sluoksnių, apatinių polistireninio putplasčio sluoksnių gniuždomasis įtempis turi būti ne mažesnis kaip 80 kPa, o viršutinio sluoksnio - ne mažesnis kaip 100 kPa.

Reikalavimas viršutiniam EPS sluoksniui naudoti EPS 100 siejamas su gaisrinės saugos reikalavimais. Siekiant apsaugoti pastatą nuo išorinio ugnies poveikio, stogams atliekamas bandymas pagal LST CEN/TS 1187:2012 „Išorinio ugnies poveikio stogams bandymo metodai" standartą. Pagal šį standartą nustatoma, ar stogo viršutiniai sluoksniai (termoizoliacinė medžiaga, hidroizoliacija, garo izoliacija ir kt. ) tenkina Broof (t1) kasifikacinius degumo reikalavimus. Anksčiau tam tikslui buvo naudojama plokštė RUFAX -100, kurią sudarė 50 mm storio EPS 100 plokštė, padengta specialia bitumine danga („laminatu"), kuri užtikrino reiikamo atsparumo ugniai barjerą.

Šiuo metu statybose populiaresnis kitas sprendimas - virš EPS plokštės klojama 80 kPa atsparumą tenkinanti 3 - 4 cm storio ugniai atspari termoizoliacinės mineralinės vatos plokštė, kuri užtikrina stogo apsaugą nuo išorinės ugnies poveikio, perima perteklinius atsparumo gniuždymui reikalavimus po ja esančioms EPS plokštėms bei prisideda prie stogo reikiamo šilumos laidumo užtikrinimo ir leidžia naudoti prilydomąją dangą.

UAB „Kauno šilas" turi stogines polistireninio putplasčio plokštes, kurios tinka plokštiesiems stogams šiltinti vienu, dviem ar daugiau sluoksnių ir iš jų formuoti nuolydį. Tai:

 

 

• Šiloporas EPS 80
• Šiloporas EPS 100
• Šiloporas Neo EPS 80
• Šiloporas Neo EPS 100

 

 

Nuolydžius formuojantis putplasčio sluoksnis atlieka 2 funkcijas: užtikriną reikiamą nuolydį ir veikia kaip papildomas termoizoliacijos sluoksnis. Šiloporas plokštės naudojamos su visomis Lietuvos rinkoje naudojamomis hidroizoliacinėmis dangomis.

Šiloporas termoizoliacinės plokštės su nuolydžiu tinka stogams tiek su vidinio vandens nutekėjimo sistema, nuolydį formuojant tiesiogiai į numatytas įlajų vietas, tiek vandens nutekėjimu iš pradžių į vandens surinkimo lovius ir vėliau paskirstant vandens nubėgimą į įlajas, taip pat tinka stogams ir su išorinio lietaus nuvedimo sistema, kai vanduo nuo stogo subėga į latakus, o vėliau į lietvamzdžius.

Nuolydinės Šiloporas stogo plokštės plokštės gali turėti vienpusį arba dvipusį nuolydį, plokščių nuolydis išpjaunamas automatinėmis staklėmis pagal pateiktą projektą, kartu užsakovai gauna plokščių montavimo planą.

Nepriklausomai nuo stogo ploto, nuolydinės plokštės ruošiamos atskirai kiekvienam projektui, nes kiekvienas stogas unikalus. Stogo projekte turi būti nurodyti plokščių storiai, nuolydžių dydžiai, įlajų ar latakų, vėdinimo kaminėlių vietos, parapeto aukštis. Nuolydinėms plokštėms naudojamas tiek baltas, tiek pilkas polistireninis putplastis, nuolydis iš plokščių gali formuojamas tiek naujos statybos pastatams, tiek renovuojamiems.

Plokščio stogo šiltinimui naudojant polistireno plokštes su nuolydžiu reikalingas mažesnis kiekis termoizoliacijos (sutaupoma apie 3 kub.m) ir susidaro daug mažiau nuopjovų.

Stogo, šiltinamo dviem polistireninio putplasčio sluoksniais, schema:

1 - stogą laikanti gelžbetoninė plokštė;

2 - išlyginamasis sluoksnis;

3 - garų izoliuojamasis sluoksnis;

4 - apatinis polistireninio putplasčio EPS 80 sluoksnis su suformuotu nuolydžiu;

5 - viršutinis termoizoliacinis sluoksnis;

6 - stogo hidroizoliacinė danga su apsauginiu sluoksniu.

 

Polistireninio putplasčio plokštės ant plokščio stogo tvirtinamos korozijai atspariomis smeigėmis, galima ir klijuoti. Užsakant stogo projektą supjautas plokštes su nuolydžiu gausite suprojektuotas taip, kad išvengtumėte ištisinės siūlės per termoizoliaciją. Kitu atveju svarbu - sluoksnių siūlės neturi sutapti, rekomenduojama jas perstumti per 20 cm.

Jeigu nėra galimybės putplasčio plokščių pritvirtinti smeigėmis, jas galima klijuoti. Tam tikslui naudojami specialūs klijai ir skirtingas jų kiekis priklausomai nuo plokštės vietos. Pagrindas gruntuojamas, klijai ant plokščių tepami 2- 4 juostomis. Klijų juostų skaičius priklauso nuo stogo zonos:

Kampų zonos	Kraštinės zonos	Centrinė zona
4 juostos/m²	3 juostos/m²	2 juostos/m²

Nežiūrint klijų juostų skaičiaus, stogo kampuose ir kraštų zonose rekomenduojama putplasčio plokštes papildomai pritvirtinti smeigėmis. Putplasčio ir kitų dangų jungtys su parapetu, vėdinimo kaminėliais, įlajų formavimo mazgai nurodomi projekte, juos galima rasti ir UAB „Kauno šilas" projektavimui skirtų brėžinių kataloge.

Plokščio stogo renovacija, remontas

 

Renovuojant ir apšiltinant plokščią eksploatuojamo pastato stogą, iš esmės galioja tie patys principai ir darbų eiga, kaip ir įrengiant naują plokščią stogą, išskyrus pagrindo paruošimą.

Prieš pradedant darbus būtina įvertinti seną dangą ir stogo šiluminę varžą. Tam prakertami šulinėliai, pasižiūrima, kokie sluoksniai yra ir paskaičiuojama esama stogo varža ir kokia reikalinga papildoma izoliacija dabar reikalaujamai varžai pasiekti. Be to, būtina vizualiai įvertinti esamos dangos būklę, nuolydžius, įlajų, ventiliacinių kaminėlių būklę. Būna senų daugiabučių, kurių stogo konstrukcijoje yra oro tarpas tarp perdangos plokštės ir dujų silikato termoizoliacinės plokštės. Tokiu atveju verta užpildyti tarpą biria vata ir sutaupyti.

Įvertinus situaciją priimamas sprendimas, kokio storio reikalingas termoizoliacinis sluoksnis, kokią dangą rinktis ir kokius mazgus reikia susiprojektuoti: stogo nuolydžius, kaminėlių skaičių ir vietas, bus ventiliuojami parapetai, ar ne.

 

Prieš šiltinant ir klojant naują hidroizoliacinę dangą labai svarbu sudaryti sąlygas susikaupusiai drėgmei iš stogo pasišalinti. Tam naudojami laikini elektriniai ventiliaciniai kaminėliai, papildomi ventiliaciniai kaminėliai, jie statomi labiausiai įdrėkusiose vietose‚ įrengiami ventiliuojami parapetai, sena danga perforuojama, t. y., suardoma, kad išgaruotų drėgmė.

Kai kurie stogdengiai išpjausto pūsles‚ tas vietas pakaitina dujiniu degikliu ir buvusių pūslių vietose užlydo papildomus dangos sluoksnius. Tačiau reiktų žinoti, kad pakaitinus kelias minutes zonas, kur sena hidroizoliacija ir termoizoliacija drėko kelis dešimtmečius, drėgmė taip greitai neišgaruoja, šiuo atveju ji tik užkonservuojama. Po kurio laiko toje vietoje atsiras nauja pūslė.

Labai svarbu atnaujinant seną stogą sumontuoti pakankamą kiekį (1 kaminėlis / 40 kv. m) ventiliacinių kaminėlių, per kuriuos pasišalintų drėgmė. Renovuojant ir apšiltinant senos statybos plokščią stogą svarbiausia yra neuždaryti stogo konstrukcijoje esančios drėgmės.

Reikalavimai plokščio stogo gaisrinei saugai

Pagal medžiagų degumą stogai bei jų dangos, veikiant išoriniam gaisrui, yra skiriamos į B_ROOF (t1) ir F_ROOF (t1) klases. Priklausomai nuo stogo ploto (sąlyginio gaisrinio skyriaus ploto kv. metrais) ir statinio aukščio (altitudės), vadovaujantis „Gaisrinės saugos pagrindiniais reikalavimais", nustatomas statinio atsparumas ugniai.

Sąlyginio gaisrinio skyriaus ploto F_s ir skaičiuojamosios altitudės H_abs vertės gyvenamuosiuose pastatuose

Statinio grupė	Naudojimo paskirtis	Statinio atsparumas ugniai
		I	II	III	I	II	III
		sąlyginis gaisrinio skyriaus plotas FS (kv. m)			skaičiuojamoji altitudė Habs (m)
P.1 grupė
P.1.1	Gyvenamoji (vieno buto pastatai)	2200	1400	1000	20	10	5
P.1.2	Gyvenamoji (dviejų butų pastatai)	2200	1400	1000	20	10	5
P.1.3	Gyvenamoji (trijų ir daugiau butų - daugiabučiai pastatai)	5000	2000	1000	56(1)	10	5
P.1.4	Gyvenamoji (įvairioms socialinėms grupėms) (vaikų namai, prieglaudos, globos namai ir panašiai)	3000	1500	DP	10	5	DP
	Bendrabučiai	5000	2000	1000	56	10	5
	Šeimos namai
	Vienuolynai

Bet kurios paskirties I laipsnio atsparumo ugniai pastatų stogai, neatsižvelgiant į jų aukštį ir gaisrinių skyrių plotą, turi atitikti BROOF (t1) klasės reikalavimus. Tai reikalavimai susiję su ugnies plitimu, lašelių susidarymu ir kitais gaisro metu pasireiškiančiais požymiais.

II laipsnio atsparumo ugniai pastatų stogai irgi turi būti ne žemesnės kaip BROOF (t1) klasės, jei pastato stogo plotas, neatsižvelgiant į jo aukštį ir gaisrinio skyriaus plotą, didesnis už nurodytą taisyklių „Gaisrinės saugos pagrindiniai reikalavimai" 4 lentelėje:

Statinio stogo plotas viename gaisriniame skyriuje, kurį viršijus privaloma įrengti B_ROOF (t1) klasės stogą

Statinio grupė	Statinio stogo plotas (kv. m)
P.1	600
P.2.1, P.2.2, P.2.3, P.2.4, P.2.5, P.2.6, P.2.7, P.2.10, P.2.11, P.2.12, P.2.13, P.2.14, P.2.15, P.2.16	1400
P.2.8, P.2.9, P.2.19 (A sg ir B sg kategorijos)	600
P.2.8, P.2.9, P.2.19 (Csg kategorijos)	2000
P.2.8, P.2.9, P.2.19 (Dg ir Eg kategorijos)	6000
P.2.17, P.2.18, P.2.20, P.2.21	3000
P.3, P.4	2000

III atsparumo ugniai laipsnio statinių stogams degumo iš išorės reikalavimai nekeliami.

Reikalavimai netaikomi II atsparumo ugniai laipsnio statiniui, jei jis nuo kitų pastatų statomas ne mažesniu kaip 15 m atstumu.

Statybose naudojamas polistireninis putplastis gaminamas su degumą slopinančiais priedais, tačiau, norint užtikrinti stogams atsparumo išorinei ugniai BROOF (t1) reikalavimus, plokščių viršus dengiamas 2 - 4 cm storio priešgaisrinės vatos paklotu. Šiloporas plokštės naudojamos praktiškai su visomis Lietuvos rinkoje esančiomis hidroizoliacinėmis dangomis.

Jei pastato stogas yra sutapdintas, t.y., kartu yra ir patalpos lubos, jam keliami vidaus degumo reikalavimai, atsižvelgiant į patalpos paskirtį, žmonių skaičių, gaisro ir sprogimo pavojingumo kategorijas. Būtina atkreipti dėmesį į tai, kad stogo atitiktis degumo klasei vertinama ne kiekvienam statybos produktui atskirai, bet kaip produktų sistema, į kurią įeina: paklotas, šiltinimo medžiaga su garo izoliacija bei hidroizoliacija ir t. t.

Informacija parengta bendradarbiaujant su UAB „Kauno šilas"