Šlaitinio stogo konstrukcija iš gegnių, santvarų, dvitėjinių sijų. Stogo montavimas, tvirtinimo elementai, stogo šiltinimas ir stogo plėvelė.

Šlaitinis stogas įrengiamas didžiojoje dalyje gyvenamųjų namų. Šlaitiniai stogai montuojami netgi ant daugiabučių.  Kai kurių specialistų nuomone, renovuojamame daugiabutyje vietoj plokščiojo stogo įrengus šlaitinį stogą ir gyvenamąsias patalpas palėpėje, galima kompensuoti dalį renovacijos kaštų.

Šlaitinis stogas yra vienas iš sudėtingiausių pastato elementų tiek konstrukciniu, tiek izoliaciniu požiūriu. Tačiau šiuolaikinės medžiagos, konstrukciniai sprendimai gerokai supaprastino šlaitinio stogo įrengimą. Juos naudojant padidinamas darbo našumas, o tai šiais laikais gerokai sumažina šlaitinio stogo įrengimo kainą.

Šlaitinio stogo tipai

Šlaitinis stogas yra tradicinis ir seniausias būdas uždengti pastatą. Lyginant su plokščiu paviršiumi, per nuolaidžius šlaitus vanduo nubėga greičiau, yra mažesnis pavojus jam užsistovėti ir prasiskverbti į stogo konstrukciją.  Lietuvoje dažniausiai montuojami dviejų tipų šlaitiniai stogai - tai dvišlaičiai ir keturšlaičiai stogai.  Keturšlaitį stogą mažiau veikia  vėjo apkrovos, dėl to jie dažnai naudojami atvirose vietovėse ir didesnio aukščio pastatams uždengti. Dvišlaičiai stogai dažniausiai įrengiami privačiuose namuose, kai norima maksimaliai išnaudoti palėpės plotą.

Erdvė esanti po šlaitiniu stogu vadinama palėpe, mansarda. Palėpės gali būti šildomos arba nešildomos. Vieningos nuomonės, kokia geriau, nėra. Įrengti šlaitinį stogą su gyvenamąja palėpe yra brangiau. Tačiau dažnai pigiau nei didinti plotą pirmajame aukšte ir įrengti pigesnę negyvenamą palėpę po mažesniu stogo nuolydžiu.

Šlaitinio stogo konstrukcija ant daugiabučio.

Gegninė ir santvarinė stogo konstrukcija

Dažniausiai šlaitinio stogo konstrukcija montuojama iš gegnių arba santvarų. Gegnės tvirtinamos ant kraigo ir murloto, montuojamos po vieną, jų žingsnis priklauso nuo numatomų apkrovų, šiltinimo medžiagos tipo. Gegninėje konstrukcijos stogui tenkančias apkrovas perima kraigas ir murlotas, kartais naudojamos vadinamosios stygos, perimančios dalį apkrovų. Gegninės konstrukcijos tarpatramis gali būti iki 6 m.

Santvarinė konstrukcija yra rėminė sujungtų trikampių konstrukcija, kurios ilgoji kraštinė tarnauja kaip perdangos sijos, o apkrovos pasiskirsto tolygiai per visą šlaito ilgį. Tokia santvarų konstrukcija turi didesnę laikančiąją galią nei gegninė konstrukcija

Santvarinės konstrukcijos principas.

Abiem atvejais šlaito plokštumą formuoja gegnės. Skirtumas tas, kad santvarinė konstrukcija surenkama ceche arba gamykloje, santvaroms naudojama tik sausa mediena, specialūs dygiuotų plieno plokštelių jungimo elementai.

Pastogėje po gegnių stogo konstrukcija ir po santvarine konstrukcija galima įrengti palėpę, bet santvarinės konstrukcijos tarpatramis gali būti gerokai platesnis.

 

Santvarinė stogo konstrukcija su palėpe.

Esminis santvarinės ir gegnių konstrukcijos skirtumas tas, kad santvaros surenkamos ceche, statybvietėje lieka daug mažiau darbo - tik pritvirtinti santvaras prie murloto. Todėl santvarinis stogas sumontuojamas apie 10 kartų greičiau nei gegnės, išvengiama nepatogaus darbo lauke.

Dygiuoto plieno plokštelės naudojamos santvarų jungtims leidžia įrengti daug didesnio pločio tarpatramius nei gegninėje konstrukcijoje.

Tiek gegnėms, tiek santvarų konstrukcijai naudojama mediena. Gegnėms dažnai naudojama nedžiovinta mediena, o santvaroms išimtinai tik džiovinta, ne didesnio nei 18 proc. drėgnumo, C24 klasės mediena. Tai leidžia išvengti deformacijų, medienos puvinio, stogo konstrukcija itin stabili.

Privačiam namui šlaitinis stogas gali būti įrengiamas iš gamykloje supjautos medienos. Tai taip pat greitesnis būdas įrengti šlaitinį stogą nei naudojant žaliavinę medieną. Stogo gegnės supjaunamas milimetro tikslumu ir belieka tik sudėlioti elementus ir juos prisukti. Kaip ir santvarinio stogo atveju turi būti naudojama džiovinta ir, pageidautina, kalibruota mediena ne žemesnės kaip C24 klasės.

Gegninėje stogo konstrukcijoje dirbama ant stogo, pirmiausia montuojamos gegnės, paprastai kartu montuojamos ir perdangos sijos.

Klasikinė šlaitinio stogo iš gegnių konstrukcija.

1. Gegnės (1), laiko pagrindines stogo apkrovas. Daugiausiai apkrovų tenka apatiniam galui, kuris apkrovas perduoda murlotui (2). Mūriniam namui daromas gelžbetoninis žiedas, mediniame name murlotas daromas iš storo tašo.
2. Perdangos sijos (3) dažniausiai jungiamos su murlotu ir perima dalį murlotui tenkančių apkrovų
3. Kraiginė lenta (4), į ją remiamos gegnės. Santvarinėje konstrukcijoje kraiginės lentos dažniausiai nebūna
4. Spyriai (5) perima dalį gegnių apkrovų.
5. Stygos (6) taip pat paima dalį apkrovos tenkančios gegnėms.

Kartais tenka išgirsti klausimų, koks turėtų būti gegnių storis priklausomai nuo stogo dangos. Stogo danga neturi didelės įtakos gegnių matmenims. Sunkiausia čerpių danga sveria apie 40 kilogramų kvadratiniam metrui. Tuo tarpu sniego apkrova skaičiuojama apie 200 kilogramų kvadratiniam metrui.

Šlaitinio stogo konstrukcijas ir tvirtinimo elementus turi apskaičiuoti projektuotojai. Gegnių matmenys daugiausiai priklauso nuo gegnės ilgio ir tarpatramio pločio. Tarpas tarp gegnių - gegnių žingsnis, daromas tokio pločio, kokio pločio bus naudojama šiltinimo medžiaga. Dažniausiai tai 60 centimetrų.

Santvarinis šlaitinis stogas ruošiamas gamykloje. Apkrovos ir gegnių skersmuo, žingsnis, apskaičiuojamos  pagal numatomą stogo dangą naudojant specialią programą. Dažnai tai sutaupo gana daug medienos, kadangi skaičiavimai daug tikslesni, tad nenaudojama perteklinė mediena, kas dažnai atsitinka įrengiant gegninę konstrukciją. Be to, taupomas stogdengių darbo laikas, o jų įkainiai tikrai nemaži ir, nepanašu, kad mažės. Santvarinis stogas yra greičiausias būdas įrengti šlaitinį stogą.

Dvitėjės sijos šlaitiniam stogui

Ne per seniausiai pjautinės medienos gegnėms atsirado geresnių alternatyvų - tai dvitėjinės sijos I-Beam, klijuotos faneros LVL sijos, jų hibridas - dvitėjinės sijos su klijuotos faneros tašais. Kur ir kokias sijas naudoti, lemia objekto tarpatramių ilgis, stogo apkrovų ir sijų standumo skaičiavimai.

Daugelio pastatų stogo konstrukcijai, o individualių namų stogams 100-u procentų, visiškai užtenka pigesnių ir palyginti didelės laikomosios galios dvitėjinių sijų. Dvitėjinės medinės sijos yra konstrukcinės medienos gaminiai sudaryti dviejų dalių - dviejų medienos masyvo tašų, kuriuos jungia 10 mm storio OSB-3 sienelė. Sijos forma primena H raidę.

Dvitėjinės sijos lengvos, greičiau sumontuojamos, gali būti skirtingo aukščio, pritaikyto prie termoizoliacijos storio.

Dvitėjinių sijų gamyba

Dvitėjų sijų gamyba anksčiau buvo koncentruota Vakarų Europos šalyse, Čekijoje, Lenkijoje, pastaruoju metu nemažai gamintojų atsirado Lietuvoje. Netgi yra nemažai patarimų, kaip sijas pasigaminti patiems.

„Nors iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad  I-Joist dvitėjinės sijos konstrukcija labai paprasta, iš tiesų sijų gamybai reikia gerai išdžiovintos medienos, geros kokybės OSB plokščių, presavimo staklių. Tad garažiukuose pagamintos sijos nebus tokios tvirtos ir kokybiškos, kaip gaminamos profesionaliomis staklėmis ir iš kokybiškų medžiagų. Mes dvitėjinių sijų gamybai naudojame iki 18 proc. išdžiovintą, 20 mm gyliu dygiuotą suomiškos eglės medieną, turime modernias presavimo stakles, o klijavimui naudojame specialius laikančiosioms konstrukcijoms skirtus poliuretano klijus. Visa tai garantuoja sijų kokybę, atsparumą ir tvirtumą", - pasakoja dvitėjų sijų gamyba užsiimančios UAB „Abelt" vadovas Mindaugas Uzdras.

Geros kokybės dvitėjinės sijos nekeičia  savo savybių per visą eksploatacijos laiką. Įmonės vadovas mini, jog kai kurie konstrukcinės medienos gamintojai kaip trūkumą nurodo dvitėjų sijų jautrumą drėgmei. „Visų pirma, drėgmė negali pasiekti teisingai įrengtos laikančiosios stogo konstrukcijos, antraip pirmiausia savo savybes praras termoizoliacija, o su ja ir viso stogo apšiltinimo prasmė", - sako UAB „Abelt" vadovas.

Dvitėjinės sijos naudojamos laikančiajai stogo konstrukcijai, šlaitiniams, vienšlaičiams ir plokštiesiems stogams, perdangoms.  Jos lengvos, jas patogu montuoti, apšiltinti, nes, pavyzdžiui, mineralinės vatos plokštės gerai laikosi tarp tašų, patogu pravesti komunikacijas. Be to, dvitėjų sijų stoge dėl mažesnio medienos ploto (lyginant su medienos gegnėmis) susidaro mažesni šilumos tilteliai.

Kaip sako UAB „Abelt" sijų gamintojas, kadangi įmonė specializuojasi sijų gamyboje pagal konkretų projektą, tai dvitėjinių sijų kaina bei visos stogo konstrukcijos savikaina mažesnė, nelieka atliekų. Užsakovams sijos pristatomos be tarpininkų, tiesiai į objektą.

Dvitėjinių sijų stogo konstrukcija dengiama difuzine plėvele, tarp sijų iš apačios klojami vienas ar du mineralinės vatos sluoksniai ar kita termoizoliacinė medžiaga.

Dvitėjų sijų stogą galima apšiltinti bet kuria termoizoliacine medžiaga: polistireniniu putplasčiu, purškiamomis poliuretano putomis ar kita. Sijų aukštis parenkamas atsižvelgiant į apšiltinamojo sluoksnio storį.

Dvitėjų sijų matmenys ir privalumai

UAB „Abelt" dvitėjų sijų matmenys:

• sijų aukštis nuo 250 iki 400 mm;
• tašų matmenys 45x60 ir 45x90 mm;
• OSB-3 sienelės storis 10 mm;
• sijų ilgis nuo 0,6 iki 12 m, galimas tarpatramio ilgis - apie 10 m;

Labai patogiai ir paprastai iš dvitėjinių sijų sumontuojamas vienšlaitis stogas.

Dvitėjinių sijų pranašumai:

• lengvesnės nei medžio masyvo, montuojant nereikia kėlimo technikos, priklausomai nuo ilgio jas lengvai pakelia vienas arba du žmonės;
• pasižymi didele laikomąja galia, o tai leidžia didinti atstumą tarp atramų;
• labiau atsparios aplinkos poveikiui, nesideformuoja, išlieka stabilios;
• lyginant su medžio masyvu yra tvirtesnės, atlaikančios didesnes lenkimo ir gniuždymo jėgas;
• dėl mažesnio medienos ploto susidaro minimalūs šilumos tilteliai;
• dėl savo formos šios sijos puikiai pritaikytos laidams ir vamzdžiams paslėpti;
• atskirais atvejais gali tarnauti kaip interjero dekoro elementas;
• kai kuriais atvejais lyginant su medžio masyvo gegnėmis dvitėjų sijų kaina mažesnė;

Dvitėjinių sijų montavimas

Dvišlaičio stogo konstrukcijoje dvitėjės sijos, kaip ir gegnės, atremiamos į murlotą ir kraigą, vienšlaičiame stoge atrama yra padaroma iš medienos masyvo gegnės, įankaruotos į sieną.  Dvitėjės sijos prie atramų tvirtinamos specialiais kampais, U formos atramomis, rievėtomis vinimis. Kad būtų išgautas šimtaprocentinis sijų stabilumas, skersai sijų tvirtinami mediniai tašai. Tašų žingsnis priklauso nuo atstumo tarp atramos taškų (tarpatramio) ir numatytų apkrovų, žingsnį turi nurodyti stogą projektavęs konstruktorius. Skersiniai stabilumo tašai tvirtinami per 0,5-1 cm žemiau sijos tašo, kad po difuzine plėvele liktų oro tarpas. Sijos gale prie atramos, prie OSB sijos sienelės dėl stabilumo prisukamos įdėtinės OSB  detalės (įdėkliukai), toje vietoje sienelė pasidaro tarsi dviguba. Kokios jos turi būti ilgio, nurodo konstruktorius.

Dvitėjinių sijų tvirtinimas vienšlaičio stogo konstrukcijoje.

Šlaitinio stogo montavimas

Šlaitinio stogo konstrukcija remiasi ant murloto, žiedinio sutvirtinimo stogo perimetru. Dažniausiai jis būna medinis. Mūriniame name dar liejamas gelžbetoninis sutvirtinimo žiedas, kadangi vien mūras neatlaiko plečiančių sienas stogo apkrovų. Ant gelžbetoninio žiedo tvirtinamas medinis murlotas. Tvirtinama kas 0,8 - 1,5 metro metaliniais strypeliais. Atstumus ir strypelių storį turėtų apskaičiuoti projektuotojas. Strypeliai dažniausiai įtvirtinami jau po gelžbetoninio žiedo įrengimo. Įtvirtinimui naudojama speciali dvikomponentė ankerinė masė.

Karkasiniame name murlotas tvirtinamas ant sienų statramsčių.

Santvarinio stogo atveju į statybos aikštelę atvežamos konstrukcijos, kurios kranu užkeliamos ant sumontuotos nampo "dėžutės". Priklausomai nuo objekto dydžio, darbai trunka nuo vienos iki kelių dienų.

Supjautos medienos gegnių montavimas trunka nuo trejeto dienų iki savaitės. Supjautos medienos stogą gali surinkti net vidutinės kvalifikacijos stalius. Pirmiausia uždedami frontonai arba frontoninė lenta, ant kurios sumontuojama ir išlyginama kraiginė lenta. Į kraiginę lentą atremiamos gegnės. Labai padeda tiksliai sudėlioti gegnes apačioje montuojamos tarpgegninės lentos.

Iš žaliavinės medienos stogą montuosite nuo savaitės iki dviejų. Darbams prireiks kvalifikuoto staliaus, mokančio tiksliai suvesti visas medines detales. Tai labai didina stogo įrengimo kainą.

Šlaitinio stogo gegnių tvirtinimas

Šlaitinio stogo gegnėms tvirtinti naudojami specialūs tvirtinimo elementai. Stogo elementų tvirtinimo mazgus ir reikalingus tvirtinimo elementus turi nurodyti projektuotojas.

Neperseniausiai atsirado sraigtai su sustiprinta galvute. Jie skirti gegnėms prie murloto tvirtinti, taip pat gegnėms tvirtinti prie kraiginės lentos. Klasikiniai medvažčiai nėra atsparūs statmenoms aprovoms ir nulūžta. Medvaržčiai su sustiprinta galvute puikiai laiko tiek pjovimo, tiek traukimo apkrovas.

Gegnė pritvirtinta prie murloto medvaržčiu su sustiprinta galvute. Papildomai tvirtinama gegniniais laikikliais, kurie būna dešininai ir kairiniai.

Dažniausiai gegnės tvirtinamos ne tik medvaržčiu, bet su perdengimo sijomis dar sujungiamos ir strypais. Papildomą atramą suteikia gegnės įkirtimas į murlotą.

Norint padidinti pastogės plotą ir aukštį, perdengimo sijos nuleidžiamos iki murloto ir ant jo pakabinamos. Sijos kabinamos ant specialių sijų laikiklių. Anksčiau sijų laikikliai buvo tvirtinami su ankeriniais vinimis su sustiprinta galva. Dabar atsirado naujų ankerinių medvaržčių su sustiprinta galva, kuriais galima tvirtinti metalo kampučius, laikiklius ir kitus metalinius tvirtinimo elementus. Negalima naudoti klasikinių medvaržčių, nes dėl apkrovų nuplėšiamos jų galvutės.

Papildomas gegnių tvirtinimas iš vidaus.

Gegnių tvirtinimas prie kraigo. Stygas galima pritvirtinti vinimis, jos plastiškos ir puikiai laiko apkrovas.

Su viniakale - spartesnis darbas

Stogo konstrukcijoje yra ypatingai daug įvairių jungčių ir sandūrų, jungiamų bei tvirtinamų vinimis. Kiekvienas toks sujungimas reikalauja laiko, jėgų ir tikslumo. Tradicinis plaktukas geras keletui vinių įkalti, bet ne tokiam kiekiui, kiek jų reikia stogo konstrukcijoje. Stogdengiai mieliau renkasi šiuolaikiškesnį įrankį - automatines viniakales.

Šlaitinio stogo sandarinimas

Šiluma kyla į viršų. Dėl to ypatingas dėmesys skiriamas šlaitinio stogo šiltinimui ir sandarumui, kurie yra esminės sąlygos, kad šiluma neišeitų pro stogą. Netgi pro nedidelę skylutę per dieną galima prarasti dešimtis kubinių metrų šilto oro. Dėl to šiltinimo sluoksnis yra apsaugomas plėvelėmis iš išorės ir iš vidaus.

Iš išorės stogo konstrukciją saugo difuzinė plėvelė. Ji skirta nubėgti kondensatui, susidarančiam ant stogo dangos paviršiaus, taip pat sulaiko tirpstančio sniego ir lietaus vandenį, kuris gali patekti pro nesandarią stogo dangą. Dažnai čerpinė stogo danga turi nedidelius tarpelius pro kuriuos į vidų gali patekti sniegas ir lietaus purslai.

Pačios problematiškiausios stogo sandarumo vietos yra ties jungtimis. Tikriausiai pati sudėtingiausia stogo vieta yra gegnių ir murloto jungtis. Čia jungiasi sienos ir stogo plėvelės. Sienos plėvelė turėtų apeiti gegnes ir užsandarinti kontaktą. Anksčiau sandarindavo lipniomis juostomis. Dabar naudojama patikimesnė tepama mastika, kuri sukietėjusi tampa tampria ir patikima sandaria juosta. Geriausiai užsirekomendavusi vėjui ir vandeniui nelaidi Soudatight Hybrid membrana, atspari ultravioletiniams spinduliams.

Sienos plėvelė dengia gegnes, priklijuojama iš vidaus, prikabinama kabėmis ir užtepama Soudatight hybrid polimerine mastika, kuri sustingusi virsta vandeniui ir vėjui nelaidžia membrana. Tarp gegnių verta sumontuoti apkalą, nes vėliau, uždengus stogą,  bus sudėtinga prieiti. Tarpai uždengiami tinkleliu nuo pelių, paukščių ir vabzdžių. Sienos ir stogo plėvelės tarpusavyje suklijuojamos. Naudota Vapuorseal klijai plėvelėms.

Tam tikrų įgūdžių reikalauja stoglangio montavimas. Modernesnių stoglangių gamintojai komplektuoja sandarinimo medžiagas su stoglangiu. Tačiau vis tiek prireikia daug įgūdžių viską teisingai sumontuoti.

Iš vidaus šlaitinio stogo konstrukcija sandarinama garo izoliacine plėvele. Problematiškiausias yra praėjimai per perdangų sijas ir į išorę išeinančius vamzdžius bei kaminėlius. Populiarėja metodas garo izoliacinę plėvelę ar jos dalį uždėti prieš montuojant perdangos sijas. Takiu atveju gaunamas idealus sandarumas.

Perdangos sijos  tvirtinamos prie murloto prieš tai uždėjus garo izoliacinę plėvelę. Perdangos sijos taip pat veikia kaip svarbus konstrukcinis elementas.

Kaminėlių, kamino praėjimai problemiški tiek iš išorės, tiek iš vidaus. Iš išorės plėvelė klijuojama dvipuse butilo juosta prie kamino paviršiaus. Papildomai apsukama izoliacine juosta arba sandūra užtepama kietėjančia mastika Soudatight Hybrid. Daromas apskardinimas, kad  jungtis būtų apsaugota  nuo lietaus, vandens ir saulės. Būtina daryti vandens nutekėjimo lataką aukščiau kaminėlio ar kamino.

Paviršiai, ant kurių gali kondensuotis vanduo, turėtų būti papildomai izoliuojami antikondensacine danga. Ypač tai svarbu pro šiltinamąjį sluoksnį praeinantiems skardiniams vamzdžiams. Modernūs kaminai kaip, pavyzdžiui, Tona keraminiai dūmtraukiai, turi betoninį apsauginį blokelį ir iš karto komplektuojami su izoliaciniu kevalu.

Izoliuojami turi būti ir laidų praėjimai, tam naudojamos specialios tarpinės.

Šlaitinio stogo šiltinimas

Šlaitinis stogas gali būti šiltinamas iš išorės ir iš vidaus. Iš išorės šiltinti yra paprasčiau, nebyra iš viršaus vatos dulkės. Nors, net ir šiuo atveju, gali tekti dėlioti gegnes dengiančią vatą iš apačios. Tai papildomas izoliacinis sluoksnis dengiantis gegnes. Taip pat reikėtų sulaukti dienų, kai nelyja.

Sienos ir stogo šiltinimo medžiagos sluoksniai turi susijungti. Dažniausiai naudojamas sprendimas -  tai papildomas 5 centimetrų šiltinančios medžiagos sluoksnis uždengiantis gegnes ir murlotą.

Iš išorės uždengiami visi mediniai elementai.

Šiltinant stogą iš viršaus, pirmiausia pritvirtinamos šiltinimo medžiagą laikančios virvelės. Jos pritvirtinamos kabėmis, papildomas sluoksnis neįrengiamas ir paliekami darbai po stogo dangos montavimo. Kai kurias atvejais, kaip, pavyzdžiui, karkasinėje pirtyje, galima iš viso neįrengti papildomo šiltinimo sluoksnio.  Tada ant gegnių apačios iš karto montuojama garo izoliacinė plėvelė ir pritvirtinama oro tarpo tašeliais.

Šiltinamąjį sluoksnį montuojant iš apačios, darbai paliekami po stogo dangos įrengimo.

Šlaitinio stogo šiltinimas poliuretano putomis

Šlaitinis stogas gali būti apšiltintas poliuretano putomis. Tai gana paprastas apšiltinimo būdas, užtikrinantis itin gerą sandarumą. Šiltinant šlaitinį stogą, kyla bent keletas klausimų.

Ar galima apšiltinti seną šlaitinį stogą? Rekomenduojama apšiltinti palėpę, jei bus purškiama ant garams laidžios plėvelės. Nerekomenduojama purkšti ant ruberoido, kuris dažniausiai būna panaudotas kaip antikondensacinis sluoksnis po šiferio danga. Tačiau polistireno putplasčio apšiltinimas bus tiesiog idealus keičiant seną šiferio stogą ir paklojus kondensacinę plėvelę. Jei bus paliktos senos nelygios gegnės, purškiamos poliuretano putos idealiai užtikrins sandarumą. Poliuretano putos užpildo visas ertmes sudarydamos vientisą apšiltinimo sluoksnį. Rekomenduojama naudoti atvirų putų poliuretano putas, kurios yra mažesnio tankio ir elastingos. Dėl temperatūrinių ir drėgnumo svyravimų keičiasi gegnių parametrai ir elastingos atvirų porų putos be skilinėjimų judės kartu su mediena.

Ar neišsipūs stogo plėvelė, jei poliuretano putos bus pučiamos iš apačios? - tai dažniausias klausimas, užduodamas apšiltintojams. Reikia naudoti specialią purškimo technologiją. Turėtų būti pradžioje purškiama per vidurį, kad plėvelė nusileistų, vėliau - iš šonų. Šiltinimą poliuretano putomis atlieka kvalifikuoti specialistai, dirbantys su kokybiškomis putomis ir turintys profesionalią įrangą, savo darbui jie suteikia garantiją.

Lietuvoje yra daug poliuretano putų gamintojų, skiriasi šiltinimo kaina. Kaina dažniausiai priklauso nuo kokybės. Savaime aišku, kad sertifikuotos, kokybiškos poliuretano putos bus brangesnės.

Taip pat poliuretano putų kaina priklauso nuo tankio. Minėtos atvirų porų poliuretano putos yra pigesnės. Uždarų porų, tankesnės poliuretano putos yra brangesnės. Tankesnės poliuretano putos yra kietesnės ir jų geriau nenaudoti prie masyvių gegnių, kurios keičia parametrus. Šios putos tinka šiltinant gegnes iš dvitėjų sijų.

Specialistai kiekvienu konkrečiu atveju rekomenduoja su jais konsultuotis. Gali būti, kad kai kuriais atvejais bus pasiūlytas kombinuotas poliuretano putų naudojimo variantas. Atvirų porų poliuretano putos naudojamos išorėje parametrų deformacijoms kompensuoti. Uždarų porų poliuretano putos turi geresnes šilumos izoliacines savybes ir toks sumuštinis leidžia sukurti patikimą ir gerų šilumos izoliacinių savybių sluoksnį.

 

Stogo dangos įrengimas

Stogo danga įrengiama palaipsniui klojanant ją nuo apačios į viršų. Pirmiausia uždedama vėjo izoliacinė plėvelė, pritvirtinama prie gegnių vertikaliais grebėstais/ oro tarpo tašeliais. Tradiciškai tašeliai yra 50x25 mm, jų apačioje priklijuojama vinių juostelė. Vinių juostelė neleis prasiskverbti vandeniui, kai tašelio mediena dėl temperatūros poveikio keis matmenis ir atsitrauks nuo grebėsto. Vėdinimo tašelis turi būti tvirtai laikytis ir tvirtinimui būtinai turi būti naudojamos rievėtos vinys. Geriausia nerūdijančio plieno, nes stogas yra  aukščiausio aplinkos agresyvumo zona.

Tašeliai pjaunami kiek trumpesni nei vėjo izoliacinės plėvelės plotis, kad plėvelės liktų suklijavimui.
Ant vėdinimo tašelių tvirtinami horizontalieji grebėstai. Ant jų bus tvirtinama stogo danga. Metalinei stogo dangai dažniausiai naudojami 25x100 mm tašeliai, dedami kas 40-50 centimetrų (pagal gamintojo rekomendaciją). Čerpėms montuojami 50x50 mm grebėstai. Atstumas tarp grebėstų priklauso nuo čerpių matmenų. Atstumas būna apie 30 centimetrų.

Grebėstais pritvirtinus vieną difuzinės plėvelės sluoksnį, klojamas kitas sluoksnis ir taip pat tvirtinamas grebėstais. Jei šiltinate iš išorės, šiltinamoji medžiaga taip pat dedama pasiekiamumo zonoje. Dedami keli sluoksniai taip, kad termoizoliacijos plokštės persidengtų ir nebūtų šilumos tiltelių ties plokščių sandūromis.  Šiltinamosios medžiagos sudėjimas užims apie 10 procentų plėvelės/grebėstų įrengimo laiko.

Pirmiausia uždedamas laštakis, prie kurio dvipusio lipnumo juosta ir, rekomenduotina, plėvelių klijais pritvirtinama difuzinė plėvelė. Išsukus ir išlyginus plėvelę prikalami vertikalūs grebėstai (ventiliaciniai tašeliai). Tada prikalami horizontalūs grebėstai. Šis stogas bus dengiamas Marselio čerpėms, atstumas tarp grebėstų turi būti itin tikslus - 29 centimetrai. Greičiausiai tikslų atstumą galima nustatyti naudojant tašelį.

Priėjus iki kraigo dalis plėvelės permetama per kraigą ir kita stogo pusė dengiama taip pat nuo apačios. Taip uždengus šiltinimo medžiagos plokštės bus apsaugotos nuo lietaus.

Stogo dangos montavimas

Stogo dangos montavimas tampa maloniausiu šlaitinio stogo įrengimo darbu. Stogo dangos lakštai dedami nuo apačios į viršų, tvirtinami gamintojo rekomenduojamais tvirtinimo elementais. Čerpės dažniausiai klojamos iš dešinės į kairę. Klojama nuo apačios iki viršaus išlaikant platesnį plotą apačioje.

Čerpių stogo dengimas.

Kiek daugiau darbo būna sandarinant kraigą. Prie kraiginės lentos kalamas paaukštinimas stogo kraigui pritvirtinti. Dažnai jis susideda iš dviejų dalių. Prikalus pirmąjį tašą, ant jo uždedama kraiginė juosta patikimai užsandarinanti tarpą. Kraiginę juostą sudaro metalizuotos juostos ir butilo klijuojančios juostos. Butilas prisiklijuoja prie stogo dangos, metalizuota juosta papildomai prispaudžia prie nelygių paviršių, kaip, pavyzdžiui, čerpių spynos. Dedamas dar vienas kraiginis paaukštinimas ir tvirtinamas stogo kraigas.

Kraigo montavimas. Kraiginė juosta užsandarina tarpą tarp čerpių neleisdama patekti sniegui, lietaus vandeniui. Uždėtas kraigas tvirtinamas prie tašo.

Įrengiant namą kaime visada uždenkite didesnes skyles, kad pro jas nepatektų paukščiai ir pelės. Jie sudrasko difuzinę plėvelę, patenka į šiltinimo sluoksnį. Skylės dengiamos tinkleliu.

Plieninė stogo danga - kaip atpažinti kokybę?

Individualių namų segmente Lietuvoje populiariausi yra skardiniai stogai su plienine stogo danga. Ir ne veltui - tai optimalus variantas kainos, estetikos, dengimo sudėtingumo ir darbo sąnaudų bei ilgaamžiškumo požiūriu. Tačiau yra vienas bet..., kurį iliustruoja ši nuotrauka:

Vieno pastato stogo danga sluoksniuojasi - tai yra ilgalaikės UV spinduliuotės ir aukštos temperatūros pasekmė.

Gali būti kelios priežastys, kodėl vieno stogo skarda išbluko: skirtinga danga ir gamintojai, skirtinga kokybė, bet gali gali būti ir taip, kad abu stogai pagaminti iš to paties gamintojo skardos, bet dengtos skirtingo storio cinko sluoksniu. Gali būti, kad skirtinga viršutinė polimerinė danga arba kairiojo pastato stogas dengtas vėliau. Priežasčių gali būti daug, bet visos rodo, koks svarbus yra plieno skardos padengimas, nes stogams skirtų plieno lakštų kokybė iš esmės nesiskiria, ES šalyse šios paskirties plienui privalomi europiniai standartai, tam tikros markės plienas.

Plieninė skarda, skirta stogams, apsaugoma storesniu ar plonesniu polimerinės dangos ir cinko sluoksniu. Polimerinės dangos storis matuojamas mikronais, cinko sluoksnio - gramais kvadratiniame metre. Lietuvos rinkoje yra daug plieno gaminių stogams su 25-30 µm storio polimerine danga, tačiau aukštesnės kokybės plieno dangos padengimas yra 50 µm storio. Atitinkamai geresnės kokybės skardos cinko sluoksnis yra 350 g/ kv.m. Dangos, turinčios 275 g/kv.m cinko sluoksnį irgi pakankamai apsaugotos, tačiau jų padengimo sluoksnio garantinis laikas trumpesnis, tokios dangos pigesnės.

Kodėl tokie svarbūs yra polimerinis ir cinko sluoksniai?

Polimerinis skardos padengimas (poliesteris arba Pural padengimas) labai svarbus apsaugai nuo UV spindulių, įbrėžimų, dėl spalvos ilgaamžiškumo. Viršutinio sluoksnio tipas parenkamas pagal objekto lokaciją, aplinką.

Cinko sluoksnis apsaugo plieninę dangą nuo korozijos dviem būdais: neleidžia deguoniui ir vandeniui patekti į plieną, taip pat veikia kaip katodinė apsauga. Tai reiškia, kad pjūvių kraštuose arba pažeidus dangą, cinkas reaguoja, sudarydamas apsauginius junginius ir stabdydamas tolesnius korozijos procesus. Savaime aišku, kad kuo storesnis cinko sluoksnis, tuo atsparesnė plieno danga.

Vienas iš plieno dangų gamintojų - švedų koncernas SSAB turi vieną iš atspariausių rinkoje plieninių dangų - Green Coat dangų liniją, kuriomis prekiauja „AS Toode" įmonės, Lietuvoje - UAB „Toode".

Cinkuotos skardos struktūra. Gamintojas SSAB.

SSAB Green Coat stogo dangų linija - tai keletas plieno dangos tipų, kuriuos be padidinto atsparumo aplinkos poveikiui dar vienija ekologiškumas: dalis naftos produktų polimerinėje dangoje pakeisti rapsų aliejumi.

Green Coat plieno danga ekologiška, atspari UV spinduliams, įbrėžimams, ilgus metus spalva išlieka stabili.

Estetiniu požiūriu Green Coat stogo dangos irgi unikalios- gali būti blizgios, matinės, plieno lakštai gali būti trapeciniai, čerpių tipo.

Tarp pirkėjų populiari įvairių spalvų lygi Klassik danga, ji gali būti įvairaus padengimo, labai paprastai montuojama Click užraktų sistema, specialūs varžtai naudojami tik tam tikrose vietose, nepažeidžiant plieno.

Klassik skardos lakštų plotis - 480 mm, ilgis gali būti iki 7,5 m. Galimas įvairus paviršiaus padengimas.

Populiariausios 28 plieninės stogo dangos spalvos, prekybos vietose yra spalvų pavyzdžiai, taip pat galima užsisakyti spalvų pavyzdžius.

UAB „Toode" turi visus stogui reikalingus aksesuarus: lietaus nuvedimo sistemas, sniego užtvaras, stogo langus, netgi tinkamos spalvos saulės modulių tvirtinimo elementus.

Jei pastatas apsuptas medžių, rekomenduojama rinktis slidesnę plieno dangą, jei atviroje vietovėje - galima unikali matinė Green Coat stogo danga.

Lietvamzdžių montavimas

Apkalos lentelės tvirtinamos prie gegnių galų, kad susidarytų status kampas su žemės paviršiumi / lygiagrečiai sienos.  Gegnės iš karto pjaunamos taip, kad sudarytų statmeną kampą žemės paviršiui. Tokiu atveju gegnės nupjaunamos stogo nuolydžio kampu. Antras būdas - gegnės nupjovimas lygiangerčiai žemės paviršiui ir apkalos lentelės pritvirtinimas. Prie šios lentelės tvirtinama lietvamzdį laikanti lentelė.

Lietvamzdis turi būti montuojamas taip, kad neišlįstų už stogo plokštumos. Taip jis apsaugomas nuo šliaužiančio sniego. Lietaus surinkimo vamzdis montuojamas po laštakiu, kad nubėgtų nuo difuzinės plėvelės tekantis vanduo.

Įrengiant stogą svarbu neužmiršti apsaugas nuo sniego. Jos sustabdo greitai čiuožiantį sniegą ir neleidžia nuplėšti lietaus nuvedimo sistemos.

Nuo stogo nutekantį vandenį reikėtų nuvesti toliau nuo pamatų. Mieste jis patenka į lietaus kanalizaciją. Kaimo vietovėje lietaus vanduo gali būti panaudotas laistymui.

Sniego sulaikymo užtvara.

Geri stogdengiai - profesionalai

Problematiškiausios šlaitinio stogo vietos, kur dažniausiai padaroma klaidų ir dėl kurių stogas tampa nesandarus, yra:

• kaminų perimetrai,
• stogo šlaitų sandūros,
• stogo ir sienos sandūra,
• vėdinimo kanalų praėjimai,
• vietos apie stoglangius;

Dažnai namų savininkai stogdengius renkasi tik pagal jų darbo kainą. Tai nėra geriausias sprendimas. Paprastai pigesnis darbas padaromas gal ir greičiau, bet dažnai ne  iki galo, nekreipiant dėmesio į detales, kurios stogo konstrukcijoje ne mažiau svarbios nei stogo danga. Nukenčia kokybė, problemos išlenda vėliau, trumpėja stogo tarnavimo laikas. Be to, kieviename stoge, o ypač stogų renovacijoje, pasitaiko nestandartinių situacijų, kurias sugeba išspręsti tik patyrę ir geri stogdengiai.

Kalbant apie šlaitinį stogą, svarbu užtikrinti jo vėdinimą. Kad oras patektų pro išskišusio stogo šlaito - karnizo apkalą, medinės dailylentės dengiamos su oro tarpu, metalinės - perforuotos. Kad neišsiklaipytų nuo aukštos temperatūros vėjalentės, skardiniams stogams meistrai naudoja vejalentes su standumo briauna. Montuojant lentų pagrindą bituminėms čerpelėms būtina atkreipti dėmesį į tai, kad visų lentų metiniai medienos žiedai būtų orientuoti išsilenkimais į viršų. „Kiekvienai stogo dangai, stogo formai ir konfigūracijai  kartais prireikia individualių sprendimų. Mūsų patirtis didelė, tad nesunkiai juos randame", - sako UAB „Aristata" vadovas.

Ne itin dažnai pasitaikantis šviesos tunelio apskardinimas, kuriam reikėjo nestandartinių sprendimų ir lankstinių.

UAB „Arinstata" jau beveik 20 metų užsiima bendrastatybiniais darbais, specializuojasi stogų įrengime. Įmonė ne tik dengia stogus, bet ir patys gaminasi skardos lankstinius, pritaiko juos kiekvienam stogui, suranda geriausius sprendimus tiek naujai dengiamiems, tiek renovuojamiems stogams. Santvarų negamina, jas montuoja.

Kaip pastebi įmonės vadovas, detalės stogo konstrukcijoje turi didžiulę reikšmę, būtina numatyti, kaip stogo konstrukcija per ilgus eksploatacijos metus reaguos į aplinką. Pavyzdžiui, kad visiškai būtų eliminuota vandens pratekėjimo tikimybė, "Arinstata" meistrai naudoja tarp savęs susiklijuojančias izoliacines plėveles, ant sienų užleistus plėvelių kraštus priklijuoja specialiai tam skirtomis sandarinimo juostomis ar hermetikais, su originaliomis medžiagomis užsandarina vamzdžių ir kitų nestandartinių formų elementų susikirtimo su plėvele vietas, naudodami specialias itin elastingas klijuojamas juostas.

Šlaitiniame stoge svarbi kiekviena detalė - sandarinimas, tvirtinimai, sujungimai.

Plėvelę prilaikantį išilginį grebėstą (makaroną) būtina ne tik prikalti vinimi, bet ir priklijuoti. Plėvelė  klojama ant gegnės, tada prispadžiamas išilginis grebėstas ir prikalamas arba prisukamas pagrindinis grebėstas. Šiuo momentu plėvelėje atsiranda skylutė. Ji gali padidėti darbo metu užlipus ant grebėsto ar ant plėvelės numetus kokį daiktą, bet jų nesimato, nes jos yra po išilginiu grebėstu. Dėl vibracijų įrengiant stogą, taip pat džiūstant medienai, vinis išsikelia padarydama tarpelį tarp gegnės ir išilginio grebėsto. Vanduo prateka pro tą tarpelį, suranda išilginio grebėsto tvirtinimo metu padarytą skylę ir taip pasiekia šilumos izoliacijos sluoksnį, o ilgainiui - ir vidaus apdailą. „Norint to išvengti, rekomenduojame išilginius grebėstus prie plėvelės priklijuoti", -  apie dar vieną iš daugelio svarbių stogo detalių pasakoja UAB „Arinstata" stogdengiai.

Saulės elektrinės įrengimas ant šlaitinio stogo

Šlaitinio stogo plotą galima išnaudoti naudingai, jis gali net uždirbti. Brangstant elektros energijai, verta išnaudoti nemokamą saulės energiją. Jei anksčiau saulės elektrinių atsiperkamumas kėlė abejonių, dabar požiūris į jas yra pasikeitęs. Valstybės parama, mažėjančios saulės modulių ir kitos įrangos kainos, bei ženkliai padidėjusi elektros kaina daro saulės elektrines pelningomis ir rentabiliomis.

Įrengti saulės elektrinę ant šlaitinio stogo nėra sudėtinga, tačiau savarankiškai to daryti nerekomenduojama. Taip pat geriau saulės elektrinės įrengimui pasiruošti dar stogo montavimo metu. Skaičiuojama, kad saulės elektrinės moduliai pridės +20 kilogramų apkrovos kvadratiniam metrui.

Saulės elektrinės konstruktyvas tvirtinamas prie grebėstų, gegnių arba tiesiogiai prie stogo dangos. Paprasčiausia pritvirtinti saulės elektrinės konstruktyvą prie klasikinės falcinės dangos.

Saulės elektrinės tvirtinimo įranga. Centre - laikiklis tvirtinimui prie klasikinės falcinės dangos. Laikiklis tvirtinamas prie falco ir jau prie jo prisukamas laikantysis profilis bėgelis.

Smeigės naudojamos pritvirtinti bėgelius prie grebėstų per skardinę ar kitą banguotą stogo dangą. Prie smeigių pritvirtinami bėgeliai. Smeigių tvirtinimui reikia tiksliai žinoti vietą, kur bus tvirtinama. Nepataikius galima suplėšyti izoliacinę plėvelę. Saulės elektrines įrengia UAB "Zenerga". Spauskite saugią aktyvią nuorodą saulės elektrinių įrengimas ir susisiekite su UAB "Zenerga" specialistais.

Saulės elektrinių moduliai yra skirtingo galingumo ir dizaino, taip pat skirtingo efektyvumo, kuris rodo, kiek saulės energijos paverčiama elektra. Šiuolaikiniai saulės jėgainių moduliai pasiekia daugiau nei 20 procentų efektyvumo koeficientą.

Apie 2 kvadratinių metrų UAB "Zenerga" parduodamas Longi gamintojo saulės modulis yra 430W galingumo. Per metus generuoja apie 500 kW elektros energijos. Spauskite saugią aktyvią nuorodą saulės elektrinės įrengimas ir susisiekite su UAB "Zenerga" specialistais.

 

Pavyzdžiui, šeima per metus sunaudoja apie 10 000 kW elektros energijos. Tokiam kiekiui pagaminti reikės apie 50 kvadratinių metrų modulių ploto ant stogo, tai sudaro 22-23 modulius.

Saulės moduliai generuoja nuolatinę elektros srovę. Laidais elektra patenka į inverterį, kuris pastovią srovę keičia į kintamą. Laidų pravedimas nuo modulių iki inverterio dažnai sukelia daug iššūkių. Laidai pravedami per stogą ar sienas. Jei tam tikslui iš anksto nebus paruošti kaminėliai per stogą ar praėjimai per sieną - galima pažeisti apšiltinimo sandarumą. Todėl naujo namo statyboje turi būti iš anksto numatyti laidų praėjimai per atitvaras, o eksploatuojamam pastatui saulės elektrinių montuotojai turi savų sprendimų.

Dėl saulės elektrinės įrengimo rekomenduojame kreiptis į UAB "Zenerga" specialistus. Jie suprojektuos elektrinę ant bet kurio stogo, parinks tinkamą įrangą ir įrengs saulės elektrinę. Daugiau informacijos apie saulės elektrinės įrengimą rasite paspaudę saugią ir aktyvią nuorodą saulės elektrinės įrengimas.