.png)
Sodas nuo senų laikų buvo laikomas namų aplinkos tęsiniu. Medžiai saugojo pastatus nuo vėjo ir kaitrios saulės, vanduo vėsino orą, o takai jungė skirtingas kiemo dalis. Kinijos ir Japonijos soduose šios praktinės funkcijos buvo derinamos su simbolika, gamtos stebėjimu ir žmogaus savijauta.
Kuriant rytietiško stiliaus sodą nebūtina tiksliai kartoti istorinių Kinijos ar Japonijos sodų. Lietuvos aplinkoje svarbiau perimti jų principus: saikingumą, natūralias formas, nuosekliai atsiveriančius vaizdus, akmens, vandens ir augalų pusiausvyrą. Toks sodas gali būti įrengtas net nedideliame sklype.
Sodas kaip namų aplinkos dalis
Sodo planavimas prasideda nuo jo ryšio su namu. Pro pagrindinius langus matomi vaizdai turėtų būti apgalvoti taip pat kruopščiai kaip kambario interjeras. Gražiai suformuotas medis, vandens telkinys, akmenų grupė arba išraiškingas krūmas gali tapti gyvu paveikslu, kuris keičiasi kartu su metų laikais.
Augalai prie pastato parenkami įvertinus jų būsimą dydį. Dideli medžiai neturėtų užstoti langų, liestis prie stogo ar augti per arti pamatų. Tinkamai pasodinti jie gali suteikti pavėsį, sumažinti vėjo poveikį ir pridengti kiemą nuo gatvės arba kaimyninių sklypų.
Prie įėjimo verta palikti daugiau atviros erdvės. Per tankūs želdiniai apsunkina praėjimą, užstoja namo numerį ir sumažina natūralų apšvietimą. Įėjimą galima pabrėžti vienu išraiškingu augalu, akmeniu, žibintu arba santūria augalų grupe.
Sodo nuotaika ir paskirtis
Prieš renkantis augalus reikia nuspręsti, kokią nuotaiką norima sukurti. Poilsiui skirtame sode geriau tinka santūrios spalvos, nedidelis augalų rūšių skaičius ir aiškios kompozicijos. Ramybės įspūdį sustiprina vandens paviršius, švelniai ošiantys lapai, natūralus akmuo ir nuošalesnė poilsio vieta.
Gyvesniam sodui galima rinktis ryškiau žydinčius augalus, kontrastingas lapijos spalvas, dekoratyvines žoles ir judantį vandenį. Tačiau spalvingumas neturėtų virsti atsitiktiniu skirtingų augalų rinkiniu. Didesnį įspūdį paprastai sukuria kelių tos pačios rūšies augalų grupės, pasikartojančios skirtingose sklypo vietose.
Sode gali būti kelios skirtingos nuotaikos zonos. Arčiau terasos įrengiamas spalvingesnis gėlynas, o nuošalesnėje dalyje – rami vieta su suolu, vandens telkiniu arba akmenų kompozicija.
Natūralios formos ir saikingumas
Rytietiškame sode vengiama pernelyg tiesiogiai imituoti laukinę gamtą. Kiekvienas elementas yra apgalvotas, tačiau galutinė kompozicija turi atrodyti natūrali. Akmenys grupuojami nevienodais tarpais, takai švelniai keičia kryptį, o augalai nesodinami vienodomis eilėmis, išskyrus tuos atvejus, kai norima suformuoti gyvatvorę ar kitą aiškią ribą.
Svarbus tuščios erdvės vaidmuo. Veja, žvyru arba samanomis padengtas plotas leidžia geriau pastebėti išraiškingą medį, akmenį ar žydintį krūmą. Kai kiekvienas laisvas žemės lopinėlis užpildomas augalais ir dekoracijomis, atskiri sodo elementai praranda reikšmę.
Nedideliame sklype pakanka kelių gerai parinktų akcentų. Tai gali būti vienas gražiai suformuotas medis, nedidelis vandens indas, trijų akmenų grupė ir vingiuotas takelis. Rytietiško sodo įspūdį kuria elementų tarpusavio ryšys, o ne jų gausa.
Vingiuoti sodo takai
Tiesus takas iš karto parodo visą jo pabaigoje esantį vaizdą. Švelniai vingiuotas takelis leidžia sodą atrasti palaipsniui. Už posūkio gali atsiverti žydintis krūmas, nedidelė poilsio aikštelė, vandens telkinys arba kitas sodo fragmentas.
Takų posūkiai turi būti pagrįsti. Jie gali apeiti medį, akmenų grupę, gėlyną ar reljefo nelygumą. Dirbtinai išraitytas takas tuščioje vejoje atrodo nenatūraliai ir pailgina kasdienį kelią.
Pagrindinis takas turi būti patogus vaikščioti bet kokiu oru. Jam tinka natūralus akmuo, klinkerio trinkelės, atsparios medinės konstrukcijos arba sutankinta skalda. Rečiau naudojamiems takeliams galima rinktis atskiras akmens plokštes, tačiau tarp jų turi būti patogus žingsnio atstumas.
Drėgnose ir šešėlingose vietose danga neturi būti slidi. Taip pat svarbu įrengti nuolydį arba drenažą, kad ant tako nesikauptų vanduo.
Akmenų sodas
Akmenys rytietiškame sode simbolizuoja pastovumą ir gamtos ilgaamžiškumą. Praktiniu požiūriu jie suteikia kompozicijai struktūrą ir išlieka dekoratyvūs žiemą, kai lapuočiai augalai numeta lapus.
Akmenų grupė paprastai atrodo natūraliau nei vienas atsitiktinai vejoje padėtas riedulys. Galima derinti vieną didesnį ir du ar tris mažesnius tos pačios rūšies akmenis. Dalis jų įleidžiama į žemę, kad atrodytų tarsi natūraliai iškilę iš grunto. Skirtingų spalvų, geologinės kilmės ir paviršiaus akmenų mišinys retai sukuria vientisą kompoziciją.
Akmenų sodo nereikėtų painioti su augalais perpildytu alpinariumu. Rytietiškoje kompozicijoje akmenims paliekama daugiau erdvės. Tarp jų gali augti samanos, žemi kiliminiai augalai, paparčiai, nedidelės dekoratyvinės žolės ar keli santūrūs krūmai.
Akmenys neturi trukdyti prižiūrėti vejos, užstoti praėjimo arba kelti pavojaus vaikams. Šlaituose naudojami dideli rieduliai turi būti patikimai įtvirtinti.
Vanduo rytietiškame sode
Vanduo suteikia sodui judėjimo, šviesos ir garso. Net nedidelis telkinys atspindi dangų, medžių šakas ir aplinkinius augalus, todėl erdvė atrodo gilesnė. Tekantis vanduo kuria gyvesnę nuotaiką, o ramus paviršius labiau tinka poilsio vietai.
Vandens telkinio forma gali būti netaisyklinga ir derėti prie aplinkinių želdinių. Vis dėlto šiuolaikiniame sode priimtinas ir taisyklingas baseinėlis, jeigu jis siejamas su namo architektūra. Svarbiau, kad telkinys neatrodytų atsitiktinai įterptas ir būtų matomas iš pasirinktos poilsio vietos arba pro langą.
Nedideliame sklype tinka:
akmeninis arba keraminis indas su vandeniu;
nedidelis cirkuliuojančio vandens šaltinis;
siauras dekoratyvinis baseinėlis;
nedidelis tvenkinys;
per akmenis tekanti uždaro ciklo vandens sistema.
Projektuojant tvenkinį reikia numatyti jo valymą, vandens papildymą, elektros tiekimą siurbliui ir saugumą. Jei kieme būna mažų vaikų, atviras gilus telkinys gali būti netinkamas. Tokiu atveju geriau rinktis labai seklų baseinėlį, uždengtą vandens rezervuarą arba vadinamąjį išnykstantį fontaną.
Vandens augalai parenkami pagal telkinio gylį ir apšvietimą. Vandens lelijos geriausiai auga saulėtoje vietoje, tačiau mažame tvenkinyje būtina rinktis jo dydžiui pritaikytas veisles.
Augalai rytietiškam sodui
Rytietiško sodo augalai turi gerai augti konkrečioje vietoje. Vien egzotiška išvaizda nėra pakankama priežastis sodinti šalčiui jautrią ar Lietuvos klimatui netinkamą rūšį.
Sodo struktūrai gali būti naudojamos pušys, eglės, kukmedžiai, kadagiai, dekoratyvinės obelys, gudobelės, šermukšniai ir įvairūs klevai. Nedideliame sklype ypač svarbu pasirinkti tinkamo aukščio bei pločio veisles.
Rytietišką nuotaiką padeda kurti:
kalninės pušys ir kiti kompaktiški spygliuočiai;
įvairių formų kadagiai;
kukmedžiai;
plaštakiniai arba mūsų klimatui atsparesni kitų rūšių klevai;
rododendrai ir azalijos rūgštesnėje dirvoje;
hortenzijos;
bijūnai;
vilkdalgiai;
paparčiai;
melsvės;
astilbės;
dekoratyvinės žolės;
samanas primenantys kiliminiai augalai.
Augalų sąrašas neturėtų būti pernelyg ilgas. Geriau pasirinkti kelias pagrindines rūšis ir jas kartoti skirtingose sodo vietose. Taip sukuriamas vientisumas, o priežiūra tampa paprastesnė.
Spalvų poveikis sodo nuotaikai
Spalvos daro aiškų vizualinį poveikį, tačiau jų nereikia sieti su antgamtinėmis augalų savybėmis. Raudoni, oranžiniai ir ryškiai geltoni žiedai greitai patraukia dėmesį, todėl tinka prie įėjimo, terasos ar vietose, kuriose norima sukurti stiprų akcentą.
Balti, švelniai rausvi, melsvi ir violetiniai žiedai atrodo ramiau. Jie gerai dera prie poilsio vietų, vandens ir šviesaus akmens. Balti žiedai išlieka pastebimi sutemus, todėl gali būti sodinami prie vakare naudojamos terasos.
Svarbi ir lapijos spalva. Skirtingi žalios atspalviai, melsvi spygliuočiai, tamsūs lapai ir rudenį spalvą keičiantys medžiai leidžia sukurti įdomų sodą nepasikliaujant vien žydėjimu.
Augalų tarpusavio derinimas
Augalų kaimynystę lemia biologiniai, o ne energetiniai veiksniai. Šalia sodinamiems augalams turi tikti panašus dirvožemio rūgštingumas, drėgmė ir apšvietimas. Aukštas ar greitai augantis augalas gali užtemdyti žemesnį, o stiprią šaknų sistemą turintis medis – konkuruoti dėl vandens.
Kai kurios giminingos daržovės serga tomis pačiomis ligomis ir jas puola tie patys kenkėjai. Yra ir augalų, išskiriančių kitų rūšių augimą veikiančių medžiagų. Gerai žinomas pavyzdys – tam tikrų riešutmedžių išskiriamas juglonas. Tačiau teiginiai apie pomidorų ir bijūnų „energetinį nesuderinamumą“ neturi pagrindo.
Planuojant augalų grupes reikia vertinti suaugusio augalo dydį. Per tankiai susodinti jauni augalai pirmus metus atrodo gražiai, bet vėliau pradeda konkuruoti, prasčiau vėdinasi ir dažniau serga.
Pasiskolintas peizažas
Vienas įdomiausių senųjų Kinijos sodų kūrimo principų – pasiskolintas peizažas. Už sklypo ribų esantis miškas, laukas, kalva, senas medis ar architektūros objektas įtraukiamas į sodo vaizdą. Vertingas vaizdas paliekamas atviras ir tarsi įrėminamas medžių šakomis, gyvatvore arba pavėsinės konstrukcija.
Tuo pačiu principu galima paslėpti nepatrauklius objektus. Ūkinis pastatas, kaimynų tvora ar intensyvi gatvė pridengiami želdiniais, o gražesnė kraštovaizdžio kryptis paliekama atvira.
Šis metodas ypač naudingas mažame sode. Vizualiai sujungtas su tolimesniu kraštovaizdžiu jis atrodo erdvesnis, negu yra iš tikrųjų.
Pavėsinė ir poilsio vieta
Rytietiškame sode pavėsinė nėra privaloma, o jos forma neturi būti būtinai aštuonkampė. Svarbiau pasirinkti vietą, iš kurios atsiveria gražiausias vaizdas ir kurioje patogu ilsėtis skirtingu paros metu.
Pavėsinė, terasa ar paprastas suolas gali būti orientuojami į tvenkinį, akmenų grupę, žydintį medį arba vakaro saulę. Už nugaros esantys krūmai ar tvora suteikia užuovėją ir didesnį privatumo pojūtį.
Poilsio vietos nereikėtų įrengti žemiausiame ir drėgniausiame sklypo taške. Taip pat svarbu įvertinti vyraujančius vėjus, vakarinės saulės kryptį ir atstumą iki namo.
Sodas visiems metų laikams
Gerai suplanuotas sodas išlieka įdomus ištisus metus. Pavasarį jį puošia svogūninės gėlės ir žydintys medžiai, vasarą – vešli lapija bei vandens augalai, rudenį – spalvoti lapai, o žiemą atsiskleidžia spygliuočiai, akmenys ir medžių šakų grafika.
Todėl augalus verta rinktis atsižvelgiant ne vien į jų žydėjimą. Išraiškinga laja, graži žievė, dekoratyvūs vaisiai ir visžaliai lapai padeda išlaikyti sodo struktūrą šaltuoju metų laiku.
Rytietiško sodo esmė – ne mistinės energijos ar griežtos pasaulio krypčių taisyklės. Jo vertę kuria dėmesingas vietos stebėjimas, natūralios medžiagos, augalų ir architektūros pusiausvyra bei palaipsniui atsiveriantys vaizdai. Toks sodas gali tapti ramia namų aplinkos dalimi, kurioje malonu būti visais metų laikais.
Statybų ir būsto gido Asa.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama.
