Putplasčio plokštės su įpjovomis stipriau sukimba su pagrindu, reikia mažiau smeigų, taupomas laikas.

Termoizoliacinės polistireninio putplasčio plokštės - viena plačiausiai naudojamų šiltinimo medžiagų. Visose ES šalyse visi polistireninio putplasčio statybiniai gaminiai gaminami pagal vieningą darnųjį  Europos standartą ir turi būti pažymėti CE ženklu bei privalo turėti sertifikatą. Kokybiškos, reikiamo storio ir tankio pilkojo ar baltojo polistireninio putplasčio plokštės yra pirmas žingsnis energinio efektyvumo link.

Kad putplasčiu apšiltinti pastatai pasiektų aukštą energinį efektyvumą, nepakanka vien termoizoliacinės medžiagos - ji turi būti teisingai ir tinkamai sumontuota. Polistireninio putplasčio kokybiniai parametrai ir naudojimas plačiai aptarti  straipsnyje „Kad šiltinimas putplasčiu būtų efektuvus"

Šį kartą su specialistų pagalba aptarsime putplasčio klijavimo ant cokolio ir sienų detales.

 

Polistireninio putplasčio plokščių tvirtinimas

Sienas rekomenduojama šiltinti uždengus stogą, nuo lietaus uždengus atviras horizontalias sienų konstrukcijas. Šiltinamos sienos turi būti sausos ir švarios.

Pirmoji polistireninio putplasčio plokščių eilė remiasi ant specialaus cokolinio profilio.

Cokolio apšiltinimo polistireniniu putplasčiu variantas: 1 - polistireninio putplasčio plokštės pirmojoje antžeminės dalies eilėje; 2 - cokolinis profilis; 3 - hermetinė mastika; 4 - cokolinės polistireninio putplasčio plokštės; 5 - polistireninio putplasčio intarpas.

 

Jei cokolis įtrauktas, pirmoji polistireninio putplasčio eilė nuleidžiama žemyn ant cokolio (100 mm), toje vietoje papildomai įdedant polistireninio putplasčio intarpą. Tai daroma, siekiant nuo peršalimo apsaugoti prie cokolio esančias pirmojo aukšto grindis.

Cokoliniai profiliai prie sienos tvirtinami tam tikslui skirtomis smeigėmis. Jų kiekis ir įgilinimas parenkamas pagal smeigių gamintojų rekomendacijas, rekomenduojamas inkaravimo gylis - 6 cm. Į tarpus tarp tiesių cokolinių profilių ir įdubų sienose ar pamatuose ties smeigėmis dedamos specialios polimerinės tarpinės.

Polistireninio putplasčio plokštės prie šiltinamo paviršiaus klijuojamos tam tikslui skirtais klijais. Klijai vientisu sluoksniu tepami plokščių kraštuose ir dar mažiausiai dvejose plokščių vidurinės dalies vietose.  Klijais turi būti padengta ne mažiau kaip 40 proc. prispaustos polistireninio putplasčio plokštės ploto. Drėgni klijai turi atlaikyti 0,08 N/mm² atplėšimo įtempius.

Klijų tepimo schema ant polistireninio putplasčio plokštės.

 

Kad nesusidaryų šilumos tilteliai, plokščių sandūros klijais netepamos. Sandūrose pasitaikantys plyšiai užpildomi polistireninio putplasčio atraižomis arba montažinėmis putomis. Šilumos tiltelių įtaką mažesnė, jei polistireninio putplasčio plokščių briaunos turi falcus.

Polistireninio putplasčio plokštės ant šiltinamo paviršiaus išdėstomos taip, kad atskirų plokščių eilių siūlės nebūtų vienoje vertikalėje, jos turi būti pasislinkusios viena kitos atžvilgiu mažiausiai 15 cm. Polistireninio putplasčio plokščių siūles pastato kampuose būtina kaitalioti, kad nesutaptų apatinės ir viršutinės eilės siūlės, jos kampe turi būti pasislinkusios per plokštės storį.  Durų ir langų angų kampai negali sutapti su plokščių siūlėmis, kitai tariant,  plokštės neturi būti jungiamos ties fasado angų briaunomis.

Putplasčio plokščių ant fasado siūlių perstūmimo schema.

 

Jei šiltinimo sistemos masė > 0,1KN/m², o šiltinamo pastato aukštis > 8 m, polistireninio putplasčio plokštės turi būti papildomai tvirtinamos smeigėmis, sudarytomis iš polimerinių gilzių ir sriegvinių.

Plokštės smeigėmis tvirtinamos tik klijams visiškai išdžiūvus ir pakankamai sukietėjus, tai yra, po 2 - 4 parų nuo klijavimo.

Apskritos smeigių polimerinių gilzių galvutės skersmuo turi būti didesnis arba lygus 60 mm. Jei pastato aukštis yra iki 8 m, galima naudoti polimerines kaltines sriegvines. Aukštesniems pastatams naudojamos metalinės kaltinės sriegvinės. Jei pagrindas akyto betono, reikia naudoti metalines įsukamas sriegvines. Polimerinės gilzės įgilinamos tiek, kad jų galvučių viršus sutaptų su polistireninio putplasčio plokščių paviršiumi.

Smeigės ir jų išdėstymo schema.

 

Dabar dėl šilumos tiltelių eliminavimo naudojamos įgilintos smeigės, kurių galvutė dengiama polistireninio putplasčio kaiščiu.  Tiek įkalamų, tiek įsukamų smeigių inkaravimo gylis - ne mažiau kaip 5- 6 cm. Smeigių įgilinimas į sienas (seno tinko storis nevertinamas) priklauso nuo smeigių tipo, sienos stiprio bei šiltinimo sistemos masės.

Smeigių inkaravimo gylis skaičiuojamas be termoizoliacinės medžiagos storio.

 

Konkretus smeigių įgilinimas parenkamas pagal smeigių gamintojų nuorodas, konstruktoriaus skaičiavimus. Minimalus smeigių kiekis,  vnt/m²  nurodytas lentelėje.

 

Smeigių kiekis ir išdėstymas priklauso ir nuo jų tipo, šiltinamo pastato aukščio, smeigių atstumo nuo pastato kampų, visa tai nurodoma projektinėje pastato dukumentacijoje. Rekomenduojama naudoti ne mažiau nei 4 smeiges 1 kv. m plote.

Prie pastato kampų ir aukštesniuose pastatuose reikia daugiau smeigių (6-8 kv. m plote), nes ten didesnės vėjo atplėšimo apkrovos.

 

Tarpai tarp sienos ir plokščių

Šiltinant pastatą polistireniniu putplasčiu, meistrai dažniausiai daro klaidų klijuodami plokštes prie sienų ir atlikdami apdailą. Neretai plokštės klijuojamos padrikai, tarp jų lieka platūs tarpai, pro kuriuos netenkama šiluma iš pastato. Tose vietose vėliau per tinką išryškėja siūlės ir dėmes. Šiltinimo su putplasčiu ir plonasluoksnio tinko apdaila analizė rodo, kad dažniausiai neteisingai prie sienos tvirtinamos plokštės. Klijai ant plokštės tepami padrikai ir tik atskirose vietose, todėl tarp šiltinamos sienos ir šilumos izoliacijos susidaro erdvės bei kanalai, kuriais gali laisvai judėti iš pastato išeinanti šiluma.

Tarpas tarp termoizoliacinės medžiagos ir sienos mūro.

 

Judėdama toliau ši šiluma izoliacijoje randa laisvesnes, mažiau sandarias vietas ir išeina į išorę, paprastai tai vyksta siūlėse tarp plokščių. Dėl neteisingo klijavimo išorinių sienų šiltinimas praranda savo efektyvumą, pastatuose susidaro didesni šilumos nuostoliai, fasaduose išryškėjusios siūlės tarp šilumos izoliacijos plokščių gadinan pastatų išvaizdą. Be to, šilumos tilteliai dar susidaro ir smeigių tvirtinimo vietose, nekalbant apie tai, kad pasitaiko, jog vėjas nuplėšia per menkai pritvirtintas termoizoliacijos plokštes.

 

Putplasčio plokštės su grioveliais

Kaip matyti iš polistireninio putplasčio plokščių klijavimo technologijos, šiltinamajai medžiagai pritvirtinti reikalingi klijai ir smeigės. Smeigių naudojimas - tai papildomos finansinės, darbo bei laiko sąnaudos. Tačiau smeigės reikalingos. Jos būtinos ne dėl plokščių laikymo, jas laiko klijai, o dėl to, kad šiltinamoji medžiaga atlaikytų atplėšiamąją vėjo jėgą.

Ieškodami sprendimų, kaip sumažinti apšiltinimo kainą, bet nepabloginti jo kokybės, UAB „Kauno šilas" ėmėsi inovatyvių polistireninio putplasčio plokščių su grioveliais arba įpjovomis gamybos.

Grioveliai užsipildo klijais ir plokštės stipriau sukimba su pagrindu.

 

Įpjovos išfrezuojamos abiejose plokščių pviršiuose. Kam jie reikalingi? Klijai įsiskverbia į gamykloje suformuotas įrantas ir tvirtai laiko plokštę prie pagrindo, sukibimas daug stipresnis nei lygiame paviršiuje.  Griovelių gylis ir plotis parinkti taip, kad garantuotų padidintą plokštės fiksaciją, tačiau ne per didelį, kad netektų naudoti pernelyg daug klijų, kad nedidėtų priklijuotų plokščių šilumos perdavimo koeficientas.

„Kol kas gaminame daugiau pilkojo neoporo su grioveliais plokščių, tačiau, jei bus poreikis, galime su įrantomis paviršiuje gaminti ir baltojo polistireninio putplasčio plokštes", - sako UAB „Kauno šilas" pardavimų vadovas Nerijus Miliukas.

Plokščių su grioveliais storiai gali būti įvairūs, matmenys standartiniai -  0,5 x 1,0 m. Kiekvieno griovelio gylis - 5 mm. Kraštiniai grioveliai prasideda 20 mm nuo plokštės krašto ir išsidėstę kas 30 mm. Viduriniai grioveliai centruojami per vidurį ir nutolę per 30 mm nuo vidurinio griovelio.

Įpjovų putplasčio plokštėse gylis - 5 mm.

 

Tiek neoporo, tiek baltojo polistireninio putplasčio su grioveliais plokštės tinka tokių pat atitvarų šiltinimui kaip ir įprastos plokštės, geriausiai pasiteisina ant fasadų. Dėl vėjo plėšimo jėgos smeigės plokštėms su grioveliais aukštuose fasaduose reikalingos, bet jų nebereikia tiek daug, kiek naudojant lygias plokštes.

„Atlikti bandymai rodo, kad papildomai investavus 1,5 proc. į inovatyvesnį gaminį, gaunamas mažiausiai 10 proc. geresnis rezultatas. Nors visiškai atsisakyti smeigių nerekomenduojame, bet jų skaičius gali būti mažesnis. Pirminiai testai patvirtina šią prielaidą, planuojame toliau eksperimentuoti ir ieškoti geriausių įpjovų išdėstymo, gylio, kiekio kombinacijų, kurios užtikrintų geriausią sukibimą, o tai visiems leistų sutaupyti pinigų ir laiko", - apie inovacijas pasakoja „Kauno šilas" atstovas.

Grioveliai putplasčio plokščių paviršiuje - tarsi instrukcija, kur tepti klijus.

 

Šioms plokštėms tinka tie patys rinkoje esantys ir visuotinai naudojami polistireninio putplasčio plokštėms naudojami klijai.

Putplasčio plokštės su grioveliais dar naudingos ir tuo, jog mažiau kavlifikuotiems darbuotojams paprasčiau susigaudyti, kur ir kiek tepti klijų. Įpjovos plokštėse tampa savotiška „instrukcija" - ilgosiose kraštinėse klijai turi uždengti visus tris giovelius, o siaurųjų kraštinių klijų juostos plotį rodys suteptų ilgųjų kraštinių klijų juosta. Taip pat patogu užtepti klijus ant paties plokštės vidurio - tereikia uždėti klijų ant griovelių plokštės centrinėje dalyje.

Parengta pagal UAB „Kauno šilas" informaciją,  gamintojų nuotraukos