Fasadai - viena iš agresyviausiai atmosferos veikiamų pastato vietų. Kokį apdailos būdą pasirinkti, kad jie ilgai išliktų nepriekaištingos išvaizdos?

Kokią fasado apdailą rinktis - tinkuojamą sistemą ar plokštes ir vėdinamą oro tarpą, itin didelio skirtumo nėra. Bet yra keletas niuansų, kuriuos prieš pasirinkimą verta žinoti.

Tinkuotas ir vėdinamas fasadas

Fasado išvaizdą ir ilgaamžiškumą iš esmės lemia trys kokybės:  kokybiškas projektas, kokybiškos medžiagos ir nepriekaištinga darbo kokybė.

 

Tinkuojami fasadai: pranašumai ir trūkumai

 

Tinkuojamo fasado, lyginant su vėdinamu, kaina mažesnė. Teisingai įrengta vėdinamojo fasado sistema be abejonės yra brangesnė už išorinę tinkuojamą sudėtinę termoizoliacinę sistemą (ISTS). Jeigu siūlomos vėdinamojo fasado sistemos kaina ne ką didesnė nei ISTS, vertėtų įsigilinti į kokybės parametrus.

Išorinės tinkuojamos sudėtinės termoizoliacinės sistemos palyginti su vėdinamosiomis sistemomis gali būti pigesnės kelis kartus. Kai kas ISTS laiko efektyvesnėmis energijos taupymo atžvilgiu, bet tai diskutuotinas klausimas.

Tinkų yra įvairios sudėties, daug faktūrų ir spalvų. Pasirinkimas iš tiesų didelis, tačiau  ribotas dėl temperatūros paveikio.  Kas galvoja apie ilgaamžiškumą ir laikosi technologijos, nesirinks tamsios spalvos tinko. Teisinga technologija leidžia dažyti apšiltintus fasadus tik šviesiais vidutinio intensyvumo atspalviais, antraip dėl didelių fasado paviršiaus temperatūros skirtumų dieną ir naktį fasadas pradeda trūkinėti. Faktūrų iš esmės irgi nėra labai daug.

Nereiktų pernelyg sureikšminti tinko spalvos ir faktūros, geriau sutelkti dėmesį į technologiją - t.y. kontroliuoti darbo kokybę ir technologijos laikymąsi

Tiek tinkuojant, tiek įrengiant vėdinamą fasadą sienos pastorėja ir reikia papildomos angokraščių apdailos. Naudojant ISTS sienos pastorėja tiek, kokio storio yra izoliacinė medžiaga, tenkinanti STR reikalavimus atitvarų šiluminei varžai. Jei kalbame apie daugiabučių atnaujinimą, dažniausia naudojamos 140 mm ar storesnės polistireninio putplasčio ar mineralinės vatos plokštės. Angokraščiai šiltinami, jeigu tai praktiškai įmanoma. Jei daugiabutyje iki renovavimo jau buvo pakeista daug langų įstatant juos į senas angas, angokračių šiltinti neįmanoma, nes sistema gali dengti lango rėmą. Mitas, kai teigiama, kad neapšiltinus angokraščių drėksta ir pelyja vidinės sienos aplink langus. Esminis dalykas - neleisti drėgmei patekti į fasadą.

Tiek tinkuojant, tiek įrengiant vėdinamą fasadą pagerėja sienų garso izoliacija. Kiek pagerėja - greičiau darbo kokybės išdava. Nes  garso izoliacijos parametrų ISTS įrengimo reglamentas bei vėdinamų fasadų įrengimo taisyklės nereglamentuoja. Abi fasadų apdailos sitemos sukoncentruotos į energijos taupymą.

Tinkuotą sistemą nesudėtinga montuoti, nedidelis jos svoris. Šiuo požiūriu abi lyginamos sitemos iš tiesų skiriasi. ISTS svoris tikrai nedidelis. Vėdinamojo fasado svoris priklauso nuo pasirinktos medžiagos svorio ir fasado sudėtingumo. Tačiau yra vienas „bet": padarius broką, pataisyti jį tinkuotame fasade tikrai sudėtingiau, nes tuomet paprastai perdaryti tenka visą sieną, o vėdinamajame fasade - tik sugadintą vietą. Abiem atvejais tiekėjai turėtų pateikti tikslias montavimo technologijas.

Daugiausia broko ISTS sistemose pasitaiko jas montuojant. Ne paslaptis, jog ISTS darbų kokybė Lietuvoje nėra gera, kvalifikuotų tinkuotojų trūksta, o jei dar įvertinsime faktą, kad dažnai naudojamos itin prastos kokybės medžiagos, nėra jdarbo projektų, o techninei priežiūrai trūksta kompetencijos - rezultatas gali būti apverktinas ir, palyginti su vėdinamaisiais fasadais, jis išryškėja greičiau. Kita vertus, vėdinamosios sistemos neretai taip pat montuojamos atmestinai, taip pat trūksta kvalifikuotos darbo jėgos.

Nemenkas tinkuojamos sistemos trūkumas tas, kad negalima montuoti žiemą, esant žemesnei nei 5 laipsniai šilumos temperatūrai, taip pat lyjant, sningant, jeigu tiesioginiai saulės spinduliai staigiai gali išdžiovinti tinką. Montuojant tinkuojamojo fasado konstrukciją rekomenduojama pastolius aptraukti plėvele. Prisitaikyti, kad nebūtų per šalta, nelytų ir nepliekstų saulė gana sudėtinga, ypač jeigu darbų apimtys didelės. O fasadų apdaila, deja, dažnai prasideda tik rudeniop, o tuomet užtikrinti ISTS kokybę neabejotinai sunkiau nei vėdinamųjų fasadų.

SVARBU Būtina naudoti tik gamintojų rekomenduojamas tinkuojamų fasadų sistemas išbandytas derinyje, t. y. tokias, kurios tolygiai reaguoja į drėgmę, karštį, šaltį ir kitus veiksnius.

Įrengti fasadą naudojant  skirtingų gamintojų  medžiagas yra tarsi loterija - sėkmės atveju 5 metų garantinį laiką fasadas atlaikys. Tiesa, vėdinamajame tokia loterija pavojingesnė, nes sunkios plokštės gali nukristi.

STR 2.01.10:2007 Bendrųjų nuostatų 4 puktas teigia: „Reikalaujama, kad atitvarų projektavimui ir statybai būtų naudojamos tik turinčios Europos techninį liudijimą (ETL) ir CE ženklu ženklintos išorinės tinkuojamos sudėtinės termoizoliacinės sistemos".

Sertifikuotų sistemų tiekėjai projektuotojams ir vartotojams pateikia visą reikiamą techninę sistemos informaciją bei konkrečiam objektui tinkamą sistemos komplektaciją.

Renovacijoje prieš tinkavimą būtina atitinkamai paruošti sienas. Apie tai rašėme staripsnyje „Kad šiltinimas putplasčiu būtų efektyvus". Sienos turi būti sausos, išlygintos, nugruntuotos, nuo jų pašalintos įvairios apnašos. Vėdinamą fasadą išlyginti su  profilių sistema paprasčiau, būtina tik nustatyti pagrindo tvirtumą, kad būtų teisingai parinkti tvirtinimo elementai. Tačiau, jei sienos apipelijusios, pelėsius reikia nuvalyti tiek prieš tinkavimą, tiek prieš vėdinamojo fasado montavimą.

Didelio ploto tinkuojamame fasade būtinos deformacinės siūlės. Šiuo požiūriu vėdinamasis fasadas pranašesnis, nes, jei jis teisingai įrengtas,  karkasas atlieka visas deformacinių siūlių funkcijas. ISTS dažnai tokios siūlės neįrengiamos arba įrengiamos neteisingai, o po to dėl to atsiranda daug problemų.

Deformacinių siūlių projektavimas fasade priklauso tiek nuo ISTS techninių parametrų bei  nuo paties pastato. Deformacinės siūlės sistemose įrengiamos ten, kur pačiam pastate jos yra, kai vienas prie kito glaudžiasi skirtingi pastatai ir pan. Jeigu tiekiamos ISTS sistemos tenkina tam tikrus reikalavimus, deformacinės siūlės papildomai plokštumoje neįrengiamos.

Tinkuotiems fasadams nerekomenduojamos tamsios spalvos. Jos tik trumpina ISTS gyvavimo laikotarpį, nes sugeria daugiau saulės spindulių, todėl atsiranda papildomos temperatūrinės deformacijos armuojančiame ir apdailos sluoksniuose. Ypač reikia vengti tamsių atspalvių, kai termoizoliacinė medžiaga - polistireninis putplastis, nes šios medžiagos temperatūrinės deformacijos gerokai skiriasi nuo cementinių medžiagų. Sertifikuotų ISTS sistemų tiekėjai paprastai pateikia leistinus naudoti spalvų atspindžio koeficientus.

Ilgainiui reikia atnaujinti tinkuojamųjų fasadų spalvą, tinkas gerai įgeria grafičių dažus. Tiesa, prastos kokybės vėdinamojo fasado plokštės taip pat turi šias neigiamas savybes. Nuo grafičių dažų tinką galima apsaugoti padengus jį specialia medžiaga. Ne visos vėdinamiesiems fasadams skirtos plokštės atsparios išblukimui ir neįgeria grafičių dažų.

Nepamirškime, kad ilgainiui reikia atnaujinti viską. Neremontuojamų ir eksploatavimo metu neprižiūrimų medžiagų statybose nėra. Viena iš pačių patvariausių - gelžbetonis - taip pat laikui bėgant praranda savo savybes. Svarbiausia, kad ISTS sistema iki pirmo dažymo tarnautų pakankamai ilgai, tiek, kad būtų pamiršti jos darbų atlikimo metai. Praktika parodė, kad toks laikotarpis - mažiausiai 10-15 metų. Po perdažymo ir kosmetinio remonto ISTS toliau sėkmingai eksploatuojamos.

Tinkas neatsparus smūgiams. Pavojingose vietose galima naudoti specialią ISTS sistemą, kuri bus pakankamai atspari smūgiams. Vėdinamasis fasadas, dengtas fibrocemento plokštėmis ar skarda, irgi pakankamai neatsparus smūgiams, nors, jeigu kalbėti apibendrintai, ISTS visuomet lengviau pažeidžiamos.

 

 

Pavojingose vietose reiktų naudoti aukštos atsparumo smūgiams klasės tinką.

 

STR 2.01.10:2007 numato tris ISTS atsparumo smūgiams kategorijas. Pastato zonose, kurios neapsaugotos nuo smūgių ar yra rizikingoje vietoje, reikia naudoti ISTS sistemos komplektaciją, kuri atitinka I atsparumo smūgiui kategoriją ir pan. Informaciją apie atitinkamą ISTS komplektaciją pateikia tiekėjas. Be jokios abejonės, jeigu armuojamasis sluoksnis - 1,5 mm, tinklelis neatitinka keliamų reikalavimų, tokią ISTS galima pradurti ir pirštu. Tinkuojamos sistemos turi savo atsparumo smūgiams ribą, todėl projektuojant reikėtų į tai atsižvelgti.

 

Vėdinamieji fasadai: pranašumai ir trūkumai

Vėdinamajame fasade vyksta natūrali ventiliacija. Siena geriau vėdinasi, geriau džiūsta, bet tai nereiškia, kad vėdinamasis fasadas atstoja kondicionierių. Verta prisiminti, kad pastato atitvaros neatlieka vidaus ventiliacijos funkcijų.

Šiltinimo medžiaga vėdinamajame fasade nekaupia drėgmės ir nepraranda šilumos išsaugojimo savybių. Dėl natūralios ventiliacijos drėgmė iš šiltinamosios medžiagos išgaruoja nepalyginti greičiau. Ją, susikaupusią mineralinėje vatoje, šalina skersvėjis. Svarbu, kad izoliacinė medžiagą būtų tinkamai pritvirtinta, kad būtų užtikrintas tinkamas ventiliacinis tarpas. Vėdinamuosiuose fasaduose šiluminė varža labai dažnai prarandama dėl infiltracijos ir prapūtimo, nes ganėtinai sunku patikimai įrengti priešvėjinį sluoksnį. Taip pat svarbu tinkamai sumontuoti palanges, parapetus, išspręsti sandūrų su kitais konstruktyvais klausimus, kad atmosferos kritulių poveikis izoliacinei medžiagai būtų kuo mažesnis.

Taip pat žinotina, kad jeigu tinkuojamojo fasado sistemoje naudojamas polistireninis putplastis, jis irgi nekaupia drėgmės.

Vėdinamojo fasado sistemos - tai papildoma priešgaisrinė apsauga, nes gaminamos tik iš nedegių arba mažai degių medžiagų. Tinkuotas fasadas su mineraline vata irgi visiškai nedegus, o vėdinamasis fasadas su kokia nors pigia medžiaga gali puikiai liepsnoti. Gaisrinė tiek tinkuotų, tiek vėdinamųjų sistemų klasė turėtų būti nustatyta laboratorijose, o ne spėliojant. Tinkuojamų sistemų gaisrinė klasė ilgai buvo spėlionių ir spekuliacijų tema, kol neatsirado standartų reglamentuotų bandymo metodų. Tiekėjas turi nurodyti sistemos gaisrinę klasę.

Fasado plokštės kartu su šiltinimo sluoksniu sukuria dvigubą garso izoliacijos barjerą. Kaip minėta, fasadų šiltinimo sistemoms nekeliamas uždavinys užtikrinti garso izoliaciją.

Įrengiant vėdinamą fasadą nereikia specialaus senų sienų paruošimo.

Vėdinamą fasadą nesudėtinga įrengti ir ant labai kreivų, nekokybiškų sienų. Bet tokiu atveju labai svarbu teisingai parinkti tvirtinimo elementus. O tai galima padaryti tik atlikus matavimus objekte - to, deja, dažnai dauguma nedaro.

Montuojant vėdinamos sistemos karkasą patogu išlyginti ganėtinai didelius renovuojamų fasadų nelygumus. Bet į pagrindo būklę ir medžiagą reikia atsižvelgti tuomet, kai parenkami tvirtinimo elementai.

Vėdinamosios sistemos neturi tokio naudojimo lankstumo (palyginti su ISTS), kai tenka apdailinti angokraščius, daug angų turinčius ir sudėtingos konfigūracijos fasadus.

Vėdinamajam fasadui naudojamos plokštės dažniausiai atsparios smūgiams. Iš tiesų, nors ne visos plokštės. Bet jos, palyginti su tinkuojamu paviršiumi, suteikia didesnes galimybes suprojektuoti ir instaliuoti didesnio atsparumo smūgiams fasadą.

Vėdinamas fasadas ilgaamžis, nereikia jo atnaujinti. Tik tuo atveju, jeigu naudojamos kokybiškos sertifikuotos medžiagos. Jei netinkamos ar prastos - ir neilgaamžis, ir atnaujinti reikia. Tereikia pažvelgti į pirmuosius modernizuotus namus, ant kurių fasadų buvo sumontuota pigiausia vėdinamojo fasado „sistema".

Palyginti su tinkuojamaisiais - didesnė vėdinamojo fasado kaina. Šį faktą minėjome. Renovuojant daugiabučius ir pasirinkus vėdinamąjį fasadą, reiktų nepraleisti momento, kai rangovai renkasi karkasą plokščių tvirtinimui. Statybininkai gali fasado įrengimą piginti karkaso sąskaita. Naudojami netinkami profiliai, tvirtinimo elementai, karkasas retai kada projektuojamas.

Eksploatacijos ilgaamžiškumą deklaruoja patikimi tiekėjai, tačiau jų gaminiai atitinkamai ir kainuoja. Pigesni pakaitalai be problemų neatlaiko net kelių sezonų eksploatacijos.

Didelis plokčių svoris. Ši nuostata teisinga tik tuo atveju, jeigu naudojamos sunkios medžiagos. Aliuminio kompozitinės ar aukšto slėgio laminato plokštės visiškai lengvos. Daug sveria keramikos, natūralaus akmens plokštės. Tačiau besirengiantiems renovuoti daugiabučius tai neturėtų rūpėti - tokios medžiagos ir sprendimai kainuoja itin daug, kaip ir aliuminio plokštės. Kol kas masiškiausi ir pigiausi sprendimai - cementinės plokštės, kurios nepasižymi itin dideliu svoriu.

Sudėtingas montavimas, reikia aukštos kvalifikacijos darbininkų. Tiek tinkuojamam, tiek vėdinamam fasadui sumontuoti  reikia specialios kvalifikacijos.  Kaip ir apkalti namą dailylentėmis  reikia kvalifikacijos bei įgūdžių.

Jeigu rūpi energijos taupymas, reikia atkreipti dėmesį, koks naudojamas karkasas, kokios jo medžiagos, kaip instaliuojama vata, kaip įrengiama priešvėjinė izoliacija - šiuose procesuose itin daug pažeidimų, kuriuos lengva paslėpti po paskubomis pritvirtinamomis plokštėmis.

 

Yra pavojus, kad nukris apdailos plokštės, jeigu jas montuoja nekvalifikuoti meistrai. Taip, darbo kokybė yra didžiulė problema.  Nereikia pamiršti projektavimo, tinkamo karkaso, tvirtinimo elementų ir pačių plokščių parinkimo. Savaime suprantama, kuo pigiau sukomplektuojamos medžiagos,  tuo didesnė rizika.

Vėdinamiems fasadams labai svarbu parinkti tinkamus ir kokybiškus tvirtinimo elementus.

 

Profilių konstrukcija iš aliuminio ar plieno sąlyginai mažina atitvaros šiluminę varžą. Jei naudojamas sisteminis karkasas, turintis mažą lietimosi plotą su pagrindu ir specialios tarpinės tarp karkaso ir sienos, šilumos nuostoliai yra absoliučiai minimalūs. Tačiau vėlgi viskas atsiremia į kainą - daugiabučiams modernizuoti dauguma rangovų renkasi pigiausias medžiagas ir gyventojai, deja, negauna laukto rezultato.

Vieni medžiagų pardavėjai pasako ir teigiamas, ir rizikingas medžiagų savybes, kiti nutyli.  Galbūt ginče, kuris fasadas geresnis - tinkuojamas ar vėdinamas, apdailintas plokštėmis, geriausia būtų paeksperimentuoti - apšiltinti du identiškus pastatus, esančius toje pat vietoje, vieną - tinkuojamąja, o kitą - vėdinamąja sistema. Palyginus rezultatus, ginčas būtų išspręstas.

Danutė Ramoškevičiūtė

Statybų ir būsto gido Asa.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama