Šildančios grindjuostės sukuria šilumos barjerą palei sienas ir langus, neleidžia į vidų skverbtis šalčiui. Taupoma šilumos energija, interjero neapkrauna radiatoriai.

Energiškai efektyviuose pastatuose nebereikia galingos šildymo sistemos, daugelyje jų įrengiami atsinaujinančią energiją naudojantys  šilumos siurbliai, saulės jėgainės. Mažėjant šilumos energijos poreikiui ir keičiantis energijos šaltiniams, keičiasi ir šildymo sistemos prietaisai, atsisakoma masyvių radiatorių ar sudėtingai įrengiamo grindinio šildymo visose patalpose. Kaip rodo Švedijos, Danijos patirtis, A+ ar A++ individualiuose namuose ir biuruose, visuomeninės paskirties pastatuose, kuriuose šilumos nuostoliai maži, visiškai pakanka šilumos nuo grindjuostėse įmontuotų šildymo elementų. Lietuvoje irgi yra įrengta nemažai gyvenamosios ir visuomeninės paskirties pastatų, kuriuose šildymas nuo grindjuosčių yra pagrindinis, jo užtenka netgi didelio ploto patalpose, svarbu teisingai apskaičiuoti šilumos poreikį.

Šildantys plintusai dėl specifinio šilumos pasiskirstymo sprendžia šaltų kampų, rasojančių langų problemas, oro srautai nesukelia dulkių ir toks šildymas priimtinesnis alergiškiems žmonėms. Grindjuostinis šildymas - tai minimalistinis dizainas ir interjeras be šildymo prietaisų, aukštas komforto lygis, higiena, paprastas įrengimas, jokių apribojimų grindų dangai, reguliavimo galimybės, mažesnis šildymo sistemos inercijos lygis, šilumos šaltinio pasirinkimas - privalumai verti dėmesio. Grindjuostėse galima sumontuoti rozetes, TV, interneto, telefono pakrovimo lizdus, visa tai leidžia išlaikyti neapkrautą, švarų dizainą.

Šildymas grindjuostėmis įrengtas bute Nidoje.

Kaip trūkumą daugelis nurodo baldų statymo prie sienos ar jų keitimo vietos apribojimus. Šiuolaikiniuose interjeruose retais atvejais baldai būna nepajudinamai priglausti prie sienų. Palikus nuo sienos 3 cm tarpą, grindjuostinis šildymas bus visavertis, be to, galima grindjuostes montuoti pastatomų baldų, pavyzdžiui, virtuvės spintelių, apačioje.

Grindjuostinį šildymą galima montuoti baldų apačioje ir pratęsti palei sieną.

Plintusinis šildymas

Kadangi dabar daug investuojama į pastatų energinį efektyvumą, pastatai yra sandarūs, nebereikalingi didelės galios šildymo prietaisai. Atsirado galimybė rinktis šilumos poreikius tenkinančią, patogią bei „nematomą" sistemą - liaudiškai vadinamą plintusinį šildymą arba šildymą grindjuostėmis. Masyvūs radiatoriai interjere neretai  tampa kliuviniais, gadinančiais vaizdą, gi grindjuostės yra tarsi nematomos - šildančios jos ar ne, visvien naudojamos.

Grindjuostės - nematomas šildymo prietaisas.

Šildantys plintusai patogūs ir tuo, jog galima rinktis šilumnešį - tai gali būti elektra arba vanduo, kurio pašildymui galima naudoti kieto, skysto kuro katilą, aeroterminio arba geoterminio šildymo siurblį ar bet kurį kitą šilumos šaltinį ar karšto vandens ruošimo įrangą.

Bet  kuriuo atveju plintusinis šildymas yra ne tik estetiškas, bet ir ekonomiškas - dėl tolygaus šilumos pasiskirstymo lyginant su kitais šildymo būdais taupoma 20-30 proc. šilumos energijos. Turint omenyje, kad šildymo sezonas tęsiasi apie 6-7 mėnesius, tai nemenki sutaupymai.

Grindjuosčių šiluma

Kiekvienas bent girdėjęs apie šiluminę fiziką žino, jog šiluma visada kyla į viršų ir yra trys šilumos sklidimo į aplinką būdai: konvekcija, šiluminis laidumas ir spinduliavimas.

Konvekcija - kuomet šilumos perdavimas vyksta judant oro sluoksniams, šiluminis laidumas vyksta kūnams liečiantis, spinduliavimas - kai šiluma perduodama elektromagnetiniais spinduliais, pavyzdžiui, taip šildo saulė.

Skirtinguose šildymo prietaisuose naudojami skirtingi šilumos perdavimo būdai, dažnai viename prietaise derinama skirtingų šilumos perdavimo būdų kombinacija.

Jutimiškai kiekvienas suvokiame, kad komfortiškiausias šildymas yra toks, kuomet šiluma patalpoje pasiskirsto tolygiai. Kuo tolygiau patalpoje pasiskirsto šiluma, tuo mažesni jos nuostoliai, nes šiluma neprarandama judant oro srautams,  tuo komfortiškesnę šiluminę aplinką jaučia žmonės.

Tolygaus šilumos pasiskirstymo patalpoje rodiklis yre temperatūros prie grindų ir lubų skirtumas: šildant radiatoriais šis skirtumas yra 5-6 laipsniai C, šildomų grindų sistemoje - 3-4 laipsniai C, o grindjuostinio šildymo atveju - apie 0,5 laipsnius C.

Estetiška ir funkcionalu. Šildymas prie lango leidžia sumažinti šilumos nuostolius per stiklą.

Kodėl grindjuostinio šildymo atveju toks mažas skirtumas tarp grindų ir lubų temperatūros? Todėl, kad šiluma nuo grindjuosčių sklinda dviem kryptimis: apie 30 proc. šilumos kyla aukštyn palei sienas, apie 70 proc. sklinda horizontaliai, į patalpos vidurį. Kadangi tai vyksta nuo visų kambario ar kitos patalpos sienų, susidaro savotiškas šiluminis patalpos tūrio apgaubimo efektas. Pasiekę lubas šilumos srautai tolygiai  leidžiasi žemyn, taip šiluma su mažiausiais nuostoliais  tolygiai išsisklaido patalpoje, užtikrindama tolygų pasiskirstymą ir vienodą temperatūrą visuose kambario taškuose, tuo pačiu jaučiamas didesnis komfortas, o energijos sąnaudos mažesnės.

 

Šilumos srautai ir pasiskirstymas nuo radiatorių ir grindjuosčių.

Tolygų šilumos pasiskirstymą galima išnaudoti sumontuojant grindjuostes prie vitrininių langų, stoglangių - kylanti šiluma neleidžia susidaryti kondensatui.  Taip pat šildymas grindjuostėmis eliminuoja daugelio kitų šildymo būdų problemą - šaltus kambario kampus bei dėl peršąlančių sienų kampuose susidarančius pelėsius.

Dažnai rasoja stoglangiai? Šildančios grindjuostės prie langų išsprendžia šią problemą.

Grindjuostinis šildymas ypač naudingas specialiose patalpose, kuriose reikalinga pastovi temperatūra ir drėgmė. Pavyzdžiui, gamybinėse patalpose, kur vyksta medicininių prietaisų, elektrotechnikos montavimo ir panašūs darbai. Prieš keliolikia metų Vilniaus metrologijos centras savo patalpoms ieškodamas šildymo būdo, kurio oro srovės nedarytų įtakos tiksliems ir jautriems prietaisams, pasirinko būtent grindjuostinį šildymą.

Grindjuosčių šildymo sistema itin naudinga ten, kur keliami reikalavimai išlaikyti pastovią oro temperatūrą ir drėgmę bei žemo lygio dulkėtumą - kompiuterių serverinėse, galerijose, ligoninių operacinėse ir pan.

Šildymo grindjuostėmis šilumos šaltiniu gali būti elektriniai tenai arba vamzdeliai cirkuliuojantis vanduo.

Mikroklimato palaikymui elektrinis grindjuostinis šildymas dėl mažesnės inercijos ir paprasto valdymo bei tikslaus reguliavimo itin tinka vasarnamiuose, sodybose ar kaip papildomas  šildymas. Vasarnamiuose esant minimaliam elektrinių grindjuosčių šildymui palaikoma stabili temperatūra, nepelija kampai.

Įrengiant šildymą grindjuostėmis, būtini šilumos poreikio skaičiavimai kiekvienai patalpai, naujos statybos namuose poreikiai nurodomi projekte, montuotojai pasirengia sistemos montavimo  planą.

Grindjuostinis šildymas gali būti elektrinis ir vandeninis, jis gali būti įrengiamas tiek naujos, tiek senos statybos pastatuose. Svarbiausia - šilumos poreikios nustatymas, pagal tai parenkama šildymo elementų galia.

Grindjuostės apsaugo vitrininius langus nuo rasojimo.

Kaip minėjome, grindjuostinis šildymas gali būti elektrinis ir vandeninis. Kokį rinktis - užsakovo preorgatyva. Pasirinkus elektrinį šildymą investicija žymiai mažesnė, nereikia katilo, kolektorių, vamzdyno ir kt. Elektrinio šildymo kaina priklauso nuo elektros kainos ir gali svyruoti. Tačiau jį paparasta sumontuoti, jeigu yra galimybė paslėpti laidus, šį šildymo būdą galima įrengti ir nedarant remonto.

Elektrinės grindjuostės

Elektra maitinamos grindjuostės - tai baltos arba pilkos spalvos plieno juostos su įmontuotais šildymo kabeliais. Per pradinę jungtį paduodama 220-240 V įtampa šildymo elementų grandinei. Sistema montuojama sujungiant atskirus elementus, atskirų elementų ilgis ir galingumas įvairus: 40 cm ilgio elemento galia 400 W, 85 cm - 110 W, 120 cm - 150 W. Juostos plotis - 18 mm, aukštis - 124 mm. Maksimalus vieno ilginio metro galingumas - 125 W.

40 cm ilgio elektrinės  grindjuostės elementas.

40 cm ilgio elektriniai grindjuosčių elementai puikiai tinka montavimui prie rasojančių stoglangių. Problema kaip mat išsprendžiama. Tačiau, pasirodo, kad su grindjuostiniu šildymu galima išspręsti ir didesnes problemas, netgi bažnyčių šildymo.

Elektrinis grindjuostinis šildymas bažnyčioje

Kaip pasakoja Marijampolės Šv. Gertrūdos bažnyčios kunigas, šiuose maldos namuose yra centrinio šildymo sistema su radiatoriais po grindimis. Tačiau sistema nepajėgia pakankamai apšildyti patalpos šalčių metu, kai temperatūra lauke nukrenta žemiau -10 laipsnių C. Tuomet tekdavo jungti papildomus tepalinius elektrinius radiatorius, tačiau tai problemos nesprendė, o elektros sanaudos būdavo didelės. 2020 metų kovo mėnesį bažnyčioje buvo sumontuota elektrinė grindjuostinė šildymo sistema. Instaliuotas galingumas - 2,5 kW. Ši sistema buvo naudojama per visą 2020-2021 metų šildymo sezoną, temperatūra viduje pakilo 3 laipsniais, nebereikėjo tepalinių radiatorių, o elektros sąnaudos buvo  apie 20 proc. mažesnės.

Toks pat elektrinis grindjuostinis šildymas kaip Marijampolėje įrengtas Šiluvos bažnyčioje.

Šv. Gertrūdos bažnytėlės kunigas pažymi, kad šildsant grindjuostėmis per visą sezoną nė karto nepastebėjo kondensato kaupimosi ant sienų, langų, kas anksčiau būdavo kasdienybė, nebuvo jokio rasojimo. Ir kuo ypatingai džiaugiasi - kad neprireikė papildomų radiatorių.

Elektrinis šildymas bažnyčioje sumontuotas iš 3 atskirų modulių, kuriuos galima įjungti kartu arba atskirai, galima palaikyti norimą temperatūrą, nedrėgsta sienos, pamatai, drėgmė nekenkia vargonams.

Vandeninės grindjuostės

Šildymo vandeniu atveju palei grindis yra montuojamos dvi linijos sistemos varinių vamzdelių, kuriuose cirkuliuoja paduodamas ir grįžtamasis šilumnešis - vanduo. Vandeninis šildymas grindjuostėmis yra žematemperatūris, tiksli paduodamo vandens temperatūra skaičiuojama pagal šilumos poreikius.

Vamzdelių dengimo plokštėlės - grindjuostės, gaminamos iš šilumai laidaus aliuminio, elementų aukštis 13,5 cm, plotis - 2,5 cm, atskirų elementų ilgis gali būti nuo 20 cm iki 3,2 m, šildymo kontūro ilgis - iki 15 metrų. Jei reikia ilgesnio, montuojami atskiri pajungimai. Grindjuostės gali būti pilkos arba baltos spalvos, sistemoje yra įvairūs priedai, reikalingi montavimui ir valdymui: termostatai, reflektorinės juostos, kurios klijuojamos prie sienos šilumos atspindėjimui, tvirtinimo detalės, jungtys, vidiniai kampai ir kt. Elementų jungtyse gali būti sumontuoti kištukiniai lizdai elektros prietaisams.

Vandeninės šildymo grindjuostės sistemos elementas ir jungimas.

Šilumos šaltinis vandeniniam šildymui gali būti  bet kokio tipo katilas, šilumos siurblys ir pan.

Grindjuosčių galios skaičiavimas

Projektiniai naujo gyvenamojo namo ar visuomeninio pastato šilumos nuostoliai skaičiuojami kompiuterinėmis programomis energiniam sertifikatui gauti. Jei pastatas senas, jie apskaičiuojami įvedant faktinius sienų, langų šilumos perdavimo koeficientus, atsižvelgiant į ilginius šilumos tiltelių parametrus, šilumos nuostolius dėl vėdinimo, išorės oro infiltracijos ir kt. Orientuojantis į šilumos nuostolius ir klimato sąlygas, apskaičiuojami šilumos nuostoliai ir suminis šilumos galios poreikis šildymui.

Patalpų šildymo sistemos suminė galia turi padengti per langus, sienas, angokraščius bei per vėdinimo sistemą patiriamus šilumos nuostolius.

Apibendrinant galima sakyti, kad  šildančių grindjuosčių  kiekis, galingumas ir išdėstymas priklauso nuo pastato sienų šiluminės varžos, langų konstrukcijos bei patalpų paskirties ir tiksliai parenkamas projektavimo metu  pritaikant 0,8 koeficientą apskaičiuotiems šilumos nuostoliams padengti. Jeigu, pavyzdžiui, tradicinei šildymo sistemai radiatoriais apskaičiuota, kad patalpų šilumos nuostoliams padengti reikalinga 6 kW šildymo galia, grindjuostiniam šildymui dėl šilumos pasiskirstymo specifikos užtenka 4,8 kW.

Šildant grindjuostėmis energijos sąnaudos mažėja maždaug 20 proc. o jeigu pritaikomas temperatūros reguliavimas termostatais - ir iki 30 proc.

Išmatavus sienų, kurių perimetru bus montuojamos šildančios grindjuostės, ilgį, nustatomas šildymo elementų kiekis, paskaičiuojamas vieno ilginio grindjuosčių metro atiduodamas  šilumos kiekis, jei sistema vandeninė, nustatoma paduodamo ir grįžtančio vandens temperatūra.

Grindjuosčių naudojimas Švedijoje

Švedai mėgsta patikrinti reklaminius teiginius, tą padarė ir inžinierius Ake Wikstromas, gyvenantis šiaurinėje Švedijos dalyje, Lulea mieste. Jis palygino šildymą įprastiniais elektriniais radiatoriais ir elektrinėmis grindjuostėmis. 97 kv. m ploto name buvo įrengtas šildymas elektriniais radiatoriais, instaliuota jų galia - 8000 W. Norėdamas sutaupyti, šeimininkas įsirengė 6000 W galios šildymo elektrinėmis grindjuostėmis sistemą. Kol nebuvo sumontuotos šildančios grindjuostės, inžinierius fiksavo radiatorių elektros sąnaudas esant įvariai lauko temperatūrai.

Šildančios grindjuostės tinka praktiškai bet kuriame interjere, jos nekrenta į akis.

Sumontavus sistemą, ją išbandė šalčiausią vasario mėnesį. Matavimai buvo atliekami beveik tris savaites - nuo vasario 4 iki vasario 24 dienos.  Žemiausia lauko temperatūra bandymo metu buvo  -33 C, aukščiausia +6 laipsniai C. Temperatūra buvo matuojama visuose kambariuose grindų lygyje ir 1,5 m aukštyje virš grindų, o viename iš kambarių temperatūra buvo matuojama 9-iuose skirtingose taškuose.

Lyginant su elektriniais radiatoriais grindjuosčių šildymas elektros sąnaudas sumažino apie 30-40 proc.

Šildant grindjuostėmis temperatūros svyravimas tarp grindų ir lubų siekė tik 0,5-1,0 laipsnių C.

Inžinierius palygino elektros sąnaudas šildantis įprastiniais elektriniais radiatoriais ir grindjuostėmis esant vienodai lauko temperatūrai. Pasirodė, kad lauko temperatūrai esant -6 C iki -7 C, o viduje esant +21 C temperatūrai grindų lygyje:

• sistema be naktinio temperatūros sumažinimo sunaudojo 54 kWh/24 val.
• sistema su naktiniu temperatūros sumažinimu sunaudojo 46 kWh/24 val.
• Įprastinė elektrinė sistema (elektriniai radiatoriai) naudojo 79 kWh/24 val.

Inžinierius padarė logišką išvadą, kad šildymo sistema, nenaudojant naktinio temperatūros sumažinimo, elektros  energijos sąnaudas sumažino 31 proc. lyginant su įprastine elektrinių radiatorių sistema, o naudojant naktinį temperatūros reguliavimą, energijos sąnaudos sumažėjo iki 41 proc. Abi sistemos vienodai buvo reguliuojamos termostatais.

Temperatūra kiekvienoje patalpoje reguliuojama atskiru termostatu.

Kaip rašo A.Wikstromas, šeima liko patenkinta tolygia šiluma kambariuose ir oro nesausinančiu šildymu. Svarbiausia, neliko jokių šaltų skersvėjų palei langus ir šaltų kampų kambariuose.

„Nereikia ir Švedijos, jau ir Lietuvoje sumontavome daug metrų grindjuosčių, kas išbandė, nenusivylė - tiek privačių būstų savininkai, tiek komercinių plotų, biurų valdytojai.  Šildančiomis juostomis prie stoglangių liko patenkinta garsios Švedijos baldų parduotuvės Vilniuje administracija. Kaip ir kiekviena naujovė, grindjuostinis šildymas dar tik skinasi kelią Lietuvos rinkoje.

Stoglangių šildymas.

Grindjuosčių privalumai

• Mitas: išdegina kambaryje deguonį, oras sausas ir sprangus. - Taip kartais kalbama apie šildomąsias grindjuostes, bet, jei pagalvosime logiškai, grindjuosčių šildymas yra žematemperatūris, jų paviršiaus temperatūra mažesnė nei daugelio kitų šildymo prietaisų ir tikrai neįkaista tiek, kad reaguotų su deguonimi. Antra, elektrinis sistemos šildymo elementas padengtas specialia aukštą šiluminę varžą turinčia medžiaga ir neturi tiesioginio kontakto su oru, tad negali deginti deguonies.
• Mitas: skatina dulkių susidarymą. - Atvirkščiai - šilumos sklidimo principas nuo grindjuosčių sudaro oro srautus, bet jie nėra kontrastingi - t. y., grindjuostės sukuria palei sienas savotiškas užuolaidos, kurios neleidžia atvėsti orui, šalto ir šilto oro srovės nesusiduria staigiai, kad pakeltų ir nešiotų dulkes. Mažesnė oro turbulencija lemia  mažesnį dulkių judėjimą ir išsaugo ore daugiau drėgmės.

Antra, šiltos grindjuostės nesukuria elektromagnetinio lauko, todėl dulkų netraukia.

Dėl oro srautų temperatūros tolygumo dulkėtumas minimalus, ne didesnis nei grindinio šildymo atveju. Dulkių ant grindjuosčių nusėda tiek, kiek ir ant visų daiktų, jos nusiurbiamos dulkių siurbliu.

Šildančios grindjuostės yra sertifikuojamos kaip ir visi šildymo prietaisai ir tikrinamos laboratorijose, tad pažymėtomis CE ženklu, galima pasitikėti.

 

Statybų ir būsto gido Asa.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama.