Norite pamatyti žmogų, kuris atsako už jūsų šildymo kokybę? Susisiekite su jūsų daugiabutį administruojančia įmone. Išsakykite savo problemas, paprašykite pagalbos. Jei nesulauksite atsako, pasikalbėkite su kaimynais, gal verta keisti namo valdytoją (administratorių ar bendriją), o gal užtarimo ieškoti Valstybinėje energetikos inspekcijoje?

Net ir praėjus beveik trims dešimtmečiams po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dalis žmonių nežino, kur ieškoti pagalbos. Įprasta dėl šildymo kokybės kaltinti šilumos tiekėjus. Tai suprantama: jei kas nors sako, kad tiekia šilumą, išrašo sąskaitas, tai tas ir turi užtikrinti, kad iš tikrųjų būtų nei per karšta, nei per šalta, kad šiluma būtų naudojama taupiai ir pan.

Deja, Lietuvoje daugiabučių šildymas organizuojamas labai painiai ir dažnai net neaišku, kur ieškoti teisybės. Šilumos tiekėjas, šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojas, karšto vandens tiekėjas, šalto vandens tiekėjas ir pan. - visos institucijos, atrodo, tik tam ir sukurtos, kad nusikratytų atsakomybės ir kruopščiai rinktų pinigus iš bejėgiškoje padėtyje atsidūrusių gyventojų.

Vis dėlto didžiosios dalies Lietuvos gyventojų šilumos problemos yra istorinis sovietmečio palikimas. Jos negali būti išspręstos per atstumą ir neišsispręs savaime.

Todėl labai svarbu šias problemas geriau suprasti ir patiems rasti būdus, kaip išsiveržti iš užburto šilumos kokybės problemų rato. Namo bendraturčiai turi daug galimybių modernizuoti savo turtą, tik retai jomis pasinaudoja.

 

Šiluma skirtingų kategorijų daugiabučiuose

Daugiausia problemų keliantis ir Lietuvoje dominuojantis daugiabučio gyvenamojo namo tipas yra vidutiniškai pasenęs, prastos šiluminės izoliacijos sovietinis daugiabutis. Tai vadinamųjų miegamųjų rajonų standartas. Tokiuose namuose gyvena daugiau kaip 1 mln. Lietuvos žmonių. Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos skaičiavimais, 60 kvadratinių metrų buto savininkai tokiuose namuose už šildymą sezono metu vidutiniškai sumoka po 66 eurus.

Dar apie 700 tūkst. Lietuvos gyventojų arba džiaugiasi aukščiausios kokybės daugiabučiais namais ir 28 eurų sąskaitomis už 60 kvadratinių metrų ploto buto šildymą, arba už tai moka net 110 eurų, nes gyvena itin prastos kokybės, labai senuose sovietiniuose daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose.

Tik maždaug 130 tūkst. Lietuvos žmonių moka vidutiniškas 47 eurų sąskaitas už 60 kvadratinių metrų butų šildymą. Jie gyvena iš dalies renovuotuose arba naujuose, tačiau didelius fasadinius langus turinčiuose daugiabučiuose namuose.

Tokia statistika leidžia išskirti tipinį sovietinį daugiabutį namą kaip didžiausiam žmonių skaičiui aktualią problemą. Jei esate vienas iš 1,5 mln. Lietuvos sovietinės statybos daugiabučių gyventojas, tai skaitykite toliau.

 

Nesubalansuotos šildymo sistemos

Jūsų name tikriausiai yra įrengta vienvamzdė šildymo sistema. Tai paprasčiausia ir dažniausia iš visų galimų sistemų, pagrįsta vien tik fizikos dėsniais.

Įkaitintas vanduo siurbliu užkeliamas į viršutinį namo aukštą ir stumiamas tolyn, kol pasiekia tolimiausiame viršutiniame namo kampe esančius radiatorius. Paskui vanduo iš esmės teka pats, natūraliai leisdamasis žemyn ir, suprantama, vėsdamas. Į pirmus šildymo prietaisus atiteka karščiausias šilumnešis, todėl šių prietaisų šildomas plotas yra mažiausias.

Toliau esanti schema labai aiškiai parodo, kaip tokia sistema veikia. Jeigu kas nors perskirsto šildančio vandens srautus (daugiau šildančio vandens nukreipia į savo radiatorius), prisideda papildomų radiatoriaus „sekcijų" ar pan., tai kaimynams lieka mažiau šilumos.

Kaip matote paveiksle, apie 20 °C temperatūra džiaugiasi tik trečdalis namo gyventojų. Likusiems arba per karšta, arba per šalta, nes vidaus šildymo sistema išbalansuota, dalis gyventojų papildomai pasididino radiatorių plotus, sumontavo grindinį šildymą, vietoje balkonų prasiplėtė kambarius ir pan.

Kadangi šiluma kaulų nelaužo, tai labiausiai nuskriaustais reikėtų laikyti žmones, šąlančius kairiajame apatiniame daugiabučio kampe. Termograma rodo, kad jie šąla tikrai smarkiai.

 

LŠTA prezidentas Valdas Lukoševičius pabrėžia, kad būtent ši problema, neturinti nieko bendra su šilumos tiekėjų darbo kokybe, yra tikrasis žmonių nepasitenkinimo šaltinis.

„Kai žmonėms parodai šią schemą ir paaiškini, dėl ko butai šyla nevienodai, tai tampa suprantama, kodėl vienas atsidaręs langus ir skundžiasi, kad per karšta, o kitas tame pat name šąla", - sakė jis.

Pasak V. Lukoševičiaus, sovietinių daugiabučių gyventojai ne be pagrindo piktinasi, kad dažna šildymo sistema nekokybiška. Neteisingumas, kuris tęsiasi jau 30 metų nepriklausomoje Lietuvoje, neatstatomas ir padėtis tik blogėja, nes gyventojai pradeda individualiai spręsti problemas, nesulaukdami kolektyvinės sistemos atnaujinimo. Dažnai tai daroma kaimynų sąskaita.

„Juk sąskaitas žmonės apmoka vienodai - pagal plotą, o šilumos kiekį gauna skirtingą. Tai neteisinga. Be to, pastebėjau, kad daugeliui žmonių didesnė problema yra ne per didelė šildymo sąskaita, o prasta šildymo kokybė. Jiems nepatinka, kad namuose per karšta arba per šalta", - tvirtino V. Lukoševičius.

Jūs - vienas iš tų šąlančių arba perkaitusių žmonių? Jei taip, skaitykite toliau.

 

Daugiabučių namų renovacija

Nesunku suprasti, kad geriausia išeitis būtų sovietinių daugiabučių namų kompleksinė renovacija. Vykdant tokią renovaciją, galima ne tik iš esmės pertvarkyti namo šildymo sistemą, subalansuojant šilumos paskirstymą tarp butų, bet ir sutvarkyti šilumos izoliaciją.

Nors tai supranta visi, daugiabučių renovacijos tempai yra tiesiog apverktini. Per visą Lietuvos nepriklausomybės laikotarpį renovuota šiek tiek daugiau negu 3 000 daugiabučių namų. Vyriausybė siekia, kad iki 2020 m. būtų renovuota 4 000 namų. Bet tai - tik apie 20 proc. visų renovuotinų daugiabučių.

Renovacijos dar laukia (nors gali ir nesulaukti) apie 30 tūkst. sovietinių daugiabučių, iš jų apie 15 tūkst. yra prijungti prie centralizuoto šilumos tiekimo tinklų. Jei sakytume, kad tokiais tempais mes juos renovuosime dar šimtą metų, nedaug teapsiriktume.

Praėjus beveik 15 metų nuo renovacijos iniciatyvų pradžios, daugelis specialistų priversti pripažinti, kad didžiausias jos stabdis - butų savininkų nenoras inicijuoti renovaciją ar prie jos prisidėti. O ekonomistas Raimundas Kuodis dar atviresnis: jo nuomone, renovuoti namus žmonėms grynai ekonomiškai nelabai verta.

„Žmonės po renovacijos mokės beveik tiek pat, kaip ir be jos, nes sumažėjusias sąskaitas už šildymą atsvers palūkanų mokėjimai ir paskolos grąžinimas", - dar 2011 m. rašė R. Kuodis.

Grynai finansinis renovacijos atsipirkimas yra tokia tolima ateitis, kad žmonės paprasčiausiai nesitiki jos sulaukti. Pasak R. Kuodžio, renovacija visuomenei apsimoka tik netiesiogiai - per bendrus ekonominius rodiklius.

Su R. Kuodžio vertinimais ir pasiūlymais sutinka toli gražu ne visi ekspertai ir politikai. Tai reiškia, kad diskusija tęsiama, laikas eina, o kairiame apatiniame daugiabučio namo kampe gyvenantys žmonės ir toliau šąla.

Šąlate ir jūs? O gal priešingai - kaistate? Skaitykite toliau, nes išeičių yra.

 

Daugiabučių renovacijos pradžia

Kaip ir daugelis gyvenimo problemų, efektyvaus šildymo klausimas yra jūsų rankose. Turbūt jau supratote, kad nekokybiško šildymo problemos neišspręsite, jei nesiimsite atnaujinti savo daugiabučio šildymo sistemos.

Gera naujiena ta, kad tokiam atnaujinimui nebūtina kompleksinė gyvenamojo namo renovacija. Kur kas lengviau kaimynus įtikinsite renovuoti tik šildymo sistemą.

Daugiabučio namo šildymo sistemų modernizavimą turėtų organizuoti namą administruojanti bendrovė. Į ją pirmiausia reikėtų kreiptis, jei siekiate ieškoti kelių, kaip išspręsti šildymo kokybės problemas.

Deja, ne visi daugiabučių administratoriai vienodai veiklūs ir sąžiningi. Todėl labai svarbus kaimynų susitelkimas ir bendradarbiavimas. Netinkamos kokybės paslaugas teikiantį namo administratorių galite pakeisti. Tai yra jūsų teisė. Iškilus rimtiems nesutarimams su administruojančia bendrove, galite kreiptis į Valstybinę energetikos inspekciją, savivaldybę ar kitas institucijas.

Svarbiausia - nesustokite pusiaukelėje. Šiuolaikinės technologijos padeda nebrangiai užtikrinti reikiamą šilumos kokybę.

Net keletas Lietuvoje veikiančių bendrovių siūlo vienvamzdžių šildymo sistemų inžinerijos patobulinimus, kurių tikslas - subalansuoti šildymo tiekimą tarp stovų ir namo aukštų ir taip išlyginti temperatūrą atskiruose butuose.

Įdiegus kartu ir temperatūros reguliatorius ant radiatorių, statistika rodo, galima reikšmingai sumažinti šildymo išlaidas. Dar paprasčiau modernizuoti dviejų vamzdžių sistemas.

Vienvamzdes šildymo sistemas renovuojančios įmonės paprastai siūlo bent keletą galimos pertvarkos projektų, kurių įgyvendinimo kaina priklauso nuo sprendimų sudėtingumo ir jiems būtinos įrangos. Brangesni sprendimai paprastai užtikrina kokybiškesnį šilumos paskirstymo balansą, bet renkasi patys gyventojai, atsižvelgdami į savo konkrečius poreikius.

Šie sprendimai geri tuo, kad nereikalauja didelių investicijų. Skaičiuojama, kad vidaus sistemų modernizavimas subalansuojant ir įrengiant reguliavimą kiekviename bute vidutiniškai kainuoja apie 15 Eur/m², o darbai bute trunka vos pusę dienos.

Be to, iš karto galėsite džiaugtis pagerėjusia šildymo kokybe ir naudoti tiek šilumos, kiek pageidaujate. Svarbiausia, kad nereikia pravesti antro vamzdžio per aukštus - to žmonės bijo labiausiai. Kas gi norės darkyti ką tik suremontuotą butą?

 

Šildymo sistemų renovacija

LŠTA prezidentas V. Lukoševičius tvirtina, kad vienvamzdžių šildymo sistemų renovacija - geras ir palyginti greitai atsiperkantis sprendimas.

„Remdamiesi konkrečiais pavyzdžiais, esame apskaičiavę, kad vien tik šildymo sistemos renovavimas leidžia sutaupyti apie 25 proc. šilumos. Tokiu būdu sumažėjus sąskaitoms už šildymą, dėl renovacijos patirtos išlaidos namo gyventojams atsiperka per 3-5 metus", - aiškino jis.

V. Lukoševičiaus teigimu, LŠTA suinteresuota, kad sovietinių daugiabučių gyventojai greičiau spręstų šildymo kokybės problemas.

„Tai šilumos tiekėjų reputacijos klausimas. Mums blogai, kai žmonės mus kaltina dėl prastos šildymo kokybės, nors tikroji problema niekaip nesusijusi su mūsų paslaugomis. Ypač, kai tos problemos sprendimas žmogui ranka pasiekiamas", - sakė V. Lukoševičius.

Dėl to LŠTA palaikė ir Seimo narių grupės dar praėjusį rudenį pateiktą pasiūlymą, kad valstybė galėtų paremti ne tik kompleksinę, bet ir paprastesnę - inžinerinę daugiabučių renovaciją. Šių metų kovą Seimas patvirtino reikiamas Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo pataisas.

Tai reiškia, kad daugiabučių gyventojams nusprendus atnaujinti savo namo šildymo sistemą, dalį jų patirtų išlaidų padengs valstybė. Anot Seimo Energetikos ir darnios kaitos komisijos pirmininko Virgilijus Poderio, patvirtintos įstatymo pataisos uždegė žalią šviesą inžinerinei arba mažajai daugiabučių namų renovacijai.

Aplinkos ministerija papildomas lėšas pastatų vidaus sistemų modernizavimui skirs jau 2019 m. Klimato kaitos programoje šiam tikslui numatyta 5 mln. EUR subsidija, apmokant iki 30 proc.gyventojų patirtų išlaidų. Dabar svarbu, kad geri norai nepaskęstų sudėtingose ir neefektyviose biurokratinėse procedūrose, kad žmonės nenusiviltų valdžios įstaigų organizuotumu, įvertinant, kad kolektyvinius sprendimus Lietuvoje priimti labai sunku.

Valstybės parama inžinerinei renovacijai - tai dar viena galimybė dėl prastos šilumos kokybės kenčiantiems daugiabučių gyventojams. Taip pat ir jums. Apsispręskite patys inicijuoti pokyčius ir džiaukitės jaukiais namais.

Kaip tai padaryti praktiškai - kituose ASA.LT straipsniuose.

Parengta pagal LŠTA informaciją