Termoizoliacija iš vidaus privalo išspręsti du prieštaringus uždavinius - sustabdyti šilumos praradimą per sienas ir būti laidi vandens garams.

 

Kodėl šiltinimui būtina naudoti sistemą?

Gyventojai ir kai kurie statybininkai vis dar mano, jog apdėjus sienas termoizoliacine medžiaga ir apdailinus, viduje bus gerokai šilčiau, pastatas bus atsparesnis ir ilgaamžiškesnis. Ne visada taip atsitinka. Šiltinant pastatą tiek iš išorės, tiek iš vidaus, specialistai vieningai kartoja: naudokite medžiagas, kurios vienodai reaguoja į aplinką ir dera tarpusavyje.

Dr. Rosita Norvaišienė, KTU Architektūros ir statybos instituto Statybinės fizikos laboratorijos mokslo darbuotoja šiltinimą nesuderintomis medžiagomis lygina su automobilio variklio surinkimu iš skirtingų detalių. „Negalima panaudoti skirtingų rūšių transporto detalių, mėgėjiškai jas surinkti ir tikėtis puikaus variklio veikimo. Taip ir statyboje - būtina šiltinti vieno gamintojo išbandyta sistema ir ją montuoti tik pagal gamintojo nurodytą technologiją".

Išorinių pastatų sienų šiltinime būtina vadovautis STR 2.01.10:2007 („Išorinės tinkuojamos sudėtinės termoizoliacinės sistemos") nuostatomis, kur reikalaujama, kad būtų naudojamos tik turinčios Europos techninį liudijimą (ETL) ir CE ženklu ženklintos išorinės tinkuojamos sudėtinės termoizoliacinės sistemos. Jei statytojai naudos tokią sistemą, ji atitiks atskiroms sudėtinėms sistemų dalims ir visam jų komplektui keliamus reikalavimus.

Kalbant apie išorines šiltinimo sistemas, Lietuvoje yra aprobuotas Europos techninių liudijimų organizacijos parengtas dokumentas ETAG 004, kuriame yra nurodyti reikalavimai atskiroms sistemos dalims ir visai sistemai. Tai reiškia, kad sistemos elementai tarpusavyje turi būti suderinti ir išbandyti tarpusavio sąveikoje, o ne atsitiktinai parinkti iš atskirų gamintojų ir tiekėjų.

Pastatų šiltinimui iš vidaus tokių reikalavimų ir dokumentų nėra, šio tipo šiltinimo sistemos kuriamos tik atskirų gamintojų iniciatyva, nors patalpų mikroklimatui ir gyventojų sveikatai jos turi didesnį poveikį nei išorinės šiltinimo sistemos.

 

Šiltinimo iš vidaus pranašumai, trūkumai ir skaičiavimo sunkumai

Pastatų išorės sienos gali būti apšiltintos iš vidaus ir išorės. Pagal šilumos ir drėgmės mainų per išorės sienas dėsnius nustatyta, kad išorės sienų šiluminė ir drėgminė būsena yra geresnė, jeigu tankesni sienos sluoksniai įrengiami iš vidaus, o retesni ir laidesni vandens garams sluoksniai - sienos išorinėje pusėje. Todėl didžioji dalis pastatų apšiltinami iš išorės. Tačiau yra atvejų, kai to padaryti neįmanoma - dažniausiai tai istoriniai architektūros paminklai senamiesčiuose, saugomose teritorijose. Įstatymas draudžia keisti tokių pastatų fasadų išorę. Jų savininkai ir gyventojai dažnai nesėkmingai ieško būdų, kaip apšiltinti sienas iš vidaus ir nesusikurti problemų dėl vandens garams nelaidžių sienų, kurių pasekmė yra pelėsiai.

 

Lyginant su šiltinimu iš išorės, šiltinimas iš vidaus turi trūkumų:

• neatnaujinami pastato fasadai;
• nulinės temperatūros zona gali pasislinkti (priklausomai nuo apšiltinamo sluoksnio šiluminės varžos) į sienos vidų, dėl to sienoje gali pradėti kondensuotis garai, nes didesnė sienos dalis yra neigiamų temperatūrų zonoje;
• mažinamas patalpos plotas;
• sudėtinga apšiltinti perdangų ir pertvarų jungčių su išorės sienomis ir angomis vietas;

 

Nežiūrint trūkumų, apšiltinimas iš vidaus turi ir pranašumų:

• nekeičiami pastato fasadai. Tai labai svarbu, jeigu pastatas yra architektūros paminklas arba jeigu apšiltinamas atskiras daugiaaukščio butas, atskiri buto kambariai;
• apšiltinimo darbus galima atlikti bet kuriuo metų laiku;
• nebūtina naudoti atmosferos poveikiams atsparių ir brangių medžiagų;
• suformuojama papildoma garso izoliacija;

Šiltinti iš vidaus naudingiau, jeigu šiltinamų sienų šiluminė varža didesnė nei 1 kv. m×K/W. Tais atvejais, kai varža yra mažesnė, termoizoliacinės medžiagos sluoksnio storis, jeigu neįrengiama garo izoliacija, gali būti apie 2-3 cm. Kai garo izoliacija naudojama, rekomenduojama, kad šiltinimo sluoksnis neviršytų 5 cm. O juk dažnai senų pastatų sienų šiluminė varža nebūna didesnė nei 0,6-0,8 kv. m×K/W. Dėl apšiltinimo storio ribojimo sutaupoma nedaug šilumos.

 

Dažniausiai pasitaikančių senų pastatų atitvarų storis ir šiluminė varža:

Šiltinimo medžiaga - polistireninis putplastis, mineralinė vata, ekovata ar poliuretano putos, komfortui patalpose esminės reikšmės neturi. Pagrindinis dalykas yra teisingai paskaičiuoti ir parinkti izoliacinės medžiagos storį, tinkamai panaudoti garo izoliacinę plėvelę ir apsaugoti iš vidaus apšiltintas sienas nuo vandens garų kondensacijos sienos viduje. Antraip patalpose galima sukurti gyvenimui netinkamą mikroklimatą. Deja, praktikoje skaičiavimai dažnai nustumiami į šoną arba jie atliekami „iš akies", dėl to dažnos klaidos. Ar bus pasiektas šiltinimo efektas ir normalus patalpų mikroklimatas, neretai priklauso nuo sėkmės ar atsitiktinumo. Ne visiems pavyksta apšiltinti lauko sienas iš vidaus taip, kad vandens garai nepatektų į konstruktyvą esant normalioms klimato sąlygoms.

 

Vandens garų migracija sienose

Tai, kas populiariai vadinama „kvėpuojančia" medžiaga ar siena, iš tiesų yra medžiagos (mūsų aptariamu atveju - termoizoliacinės medžiagos) laidumas oro garams.

Laidumas garams - medžiagos gebėjimas sugerti ir išgarinti vandens garus. Šios savybės intensyvumą rodo garų pralaidumo arba atsparumo garų pralaidumui koeficientas µ ("miu").

SVARBU Kuo garų pralaidumo koeficiento skaičius didesnis, tuo mažiau garų praleidžia medžiaga ar konstrukcija.

Pavyzdžiui, mineralinės vatos µ=1, polistireninio putplasčio (priklausomai nuo tankio) - 30-100, medienos - apie 40-50.

Kalbant praktiškai, laidumo garams savybė naudinga tuo, kad medžiaga geba priimti ore esančius vandens garus ir juos išgarinti, t.y. išdžiūti, nelaikyti drėgmės savyje. Dėl šios savybės nesikondensuoja drėgmė medžiagoje, ji nepūva, nepelyja, nepraranda termoizoliacinių savybių.

Naudojant šiltinimą iš vidaus, labai svarbu, kad visi jo sluoksniai būtų pakankamai nelaidūs šilumai, bet laidūs vandens garams.

 

Ploniausia šiltinimo iš vidaus sistema

Atskirų medžiagų šilumine varža ir laidumu garams ir pasinaudojo Graikijos „Neotex"  įmonės mokslininkai, sukūrę termoizoliacinę sistemą šiltinimui iš vidaus ir išsprendę prieštaravimą - šilumos sulaikymą ir laidumą garams.

Nuo 1959 metų statybinių medžiagų ir statybinės chemijos gamybos srityje dirbanti įmonė užsiima ne tik gamyba, bet vykdo mokslinius tyrimo, bandomuosius ir konstrukcinius darbus. Įmonės mokslininkams pavyko sukurti ir ES sertifikuoti šiltinimui iš vidaus skirtą sistemą N-Thermon, kuri pasižymi geromis šilumos sulaikymo ir laidumo garams savybėmis. Svarbiausia, kad šios sistemos šiltinimo sluoksnis yra vos 6-9 mm storio.

Sistema kompaktiška, idealiai tinka patalpų vidaus paviršiams, tokiems kaip šaltos ir drėgnos sienos, lubos, rūsiai, sieninės spintos, ir taip pat zonose už radiatorių bei baldų. Ši sistema taip pat gali būti naudojama įrengiant išorinę šilumos izoliaciją.

N-Thermon sistemos sluoksniai.

 

Sistemą sudaro šie sluoksniai:

1) N-Thermon^® Glue (klijai) - specialiai sukurti apsaugai nuo pelėsių (išeiga - 0,4-0,5 kg/kv.m).
2) N-Thermon^® presuoto polistireninio putplasčio plokštės, 1,25 x 0,80 m, 6 mm ir 9 mm storio.
3) N-Thermon^® Primer gruntas su kvarciniu smėliu, pasižymintis geromis rišančiosiomis savybėmis (išeiga - 0,33 kg/kv.m).
4) N-Thermon^® Mesh 90 gr. armavimo tinklelis, baltas, iš šarmams atsparus stiklo pluošto.
5) Deplast^{® -} beveik baltas, elastingas, tinko mišinys, armuotas polimeriniu pluoštu (išeiga - 3 kg/kv.m).

 

N-Thermon savybės

Visos sistemos medžiagos dėl tankio ir uždarų porų struktūros pasižymi geru šilumos sulaikymu ir mažu vandens absorbavimo lygiu (tik 0,1 proc. tūrio), todėl izoliacinės savybės išsaugomos ilgą laiką. Vandens garų laidumo koeficientas μ yra 450-300 (6 ir 9 mm). Pažymėtina, kad net visai nedaug storesnis medžiagos sluoksnis yra laidesnis vandens garams. Specialūs medžiagų priedai sistemoje užkerta kelią drėgmės susidarymui ir grybelių dauginimuisi, t.y. pelėsių atsiradimui. Paskaičiuota, kad naudojant šią sistemą vidutinis bendras pastato energijos taupymas yra iki 30 proc., patalpos greičiau prišyla.

Visa sistema yra labai plona, todėl taupomas patalpos plotas, o tai svarbu, ypač įgyvendinant pastatų rekonstrukcijos projektus. Sistema idealiai tinka senų įvairios paskirties paveldo pastatų remonto ir atnaujinimo darbams.

Šiltinimo sistema patogi, lengva ir greitai montuojama, nereikia atlikti griovimo darbų, gauti leidimų renovacijai.

N-Thermon^® sistemos atsparumas ugniai atitinka klasę B, s1, d0. Sistema dėl specialiai sukurto, elastingo, ugniai atsparaus tinko mišinio Deplast^® atspari smūgiams, joje nėra lakiųjų organinių junginių. Turi CE sertifikatą pagal EN 998-1 standartą.

Atspari cheminiams junginiams, esantiems statybinių medžiagų sudėtyje (cemente, kalkėse, gipse, ir kt.), ir taip pat šarmams bei druskoms, tai svarbu naudojant sistemą senuose pastatuose.

 

Šiltinimo darbų etapai

Apšiltinamas paviršius paruošiamas taip pat, kaip ir dažymui ar tinkavimui - jis nuvalomas, pašalinami ir užtaisomi nutrupėjimai, rekomenduojama nugruntuoti. Taip pat reikia nuvalyti bet kokias juodas dėmes, kurios galėjo atsirasti dėl pelėsių ir užtaisyti sienos nelygumus. Pirmiausia N-Thermon^® Glue klijai tolygiai paskirstomi ant paviršiaus voleliu, šepečiu arba dantyta mente. Po to palaukiama 5 minutes.

N-Thermon^® plokštė klijuojama ant šviežio klijų sluoksnio prispaudžiant ją prie sienos velenėliu arba lyginant rankomis. Spaudžiant plokštės kraštus, išeina oras. Labai svarbu pradėti spausti nuo plokštės vidurio ir judėti link kraštų, siekiant nepalikti oro ertmių. Plokštės iš anksto turi turi būti supjautos pagal sienos aukštį taip, kad jas būtų galima tiksliai sumontuoti.

Plokštės prie sienos gali būti montuojamos dviem būdais: viena šalia kitos nepaliekant tarp jų jokio tarpo, t.y sujungiant jų kraštus klijais, arba užleidžiant vieną plokštę ant kitos ir nupjaunant jų kraštus bei pašalinant nupjautas atraižas.

Norint nupjauti kraštus, velenėlis turi būti prispaustas. Sandūros išlyginamos panaudojant smulkų švitrinį popierių arba, esant reikalui, jas galima padengti N-Thermon^® Glue klijais.

Klijai visiškai išdžiūsta praėjus 24 valandoms po užtepimo. Prieš padengiant plokščių paviršių bet kokiu papildomu sluoksniu, būtina patikrinti plokščių sukibimą su pagrindu.

N-Thermon^® plokščių paviršių padengus gruntu N-Thermon^® Primer, paviršius pasižymi geromis sukibimo savybėmis.

Tuomet visas šiltinimo paviršius dengiamas elastingo tinko mišinio Deplast^® 1-uoju sluoksniu. Į nesustingusio tinko mišinio pirmąjį sluoksnį panardinamas (armavimas) stiklo pluošto tinklelis 90 gr. N-Thermon^® Mesh.

Po 12 valandų paviršius padengimas elastingo tinko mišinio Deplast^® 2-uoju sluoksniu. Po 2 valandų paviršiaus išlyginimas naudojant plokščią-dantytą mentę. Po 24 valandų paviršius tinkamas dažymui Neotherm^® AC dažais.

N-Thermon sistemos techninės charakteristikos:

TECHNINĖS CHARAKTERISTIKOS	N-Thermon®
	6 mm	9 mm
Putų tankis (s) (EN ISO 845)	33 kg/m3	35 kg/m3
Šilumos laidumo koeficientas (λ) (DIN 52612)	0,0306 W/mK	0,0307 W/mK
Šiluminės varžos koeficientas (R arba 1/λ)	0,1961 m2k/W	0,293 m2k/W
Šilumos prasiskverbimo koeficientas (b)	2,4 KJ/ m2h1/2K	2,4 KJ/ m2h1/2K
Vandens absorbavimas (DIN 53434)	<0,1% tūrio	<0,1% tūrio
Atsparumo vandens garų skvarbai koeficientas (μ) (DIN 52615)	450	300
Vandens garų difuzija - oro sluoksnio storio ekvivalentas (sd = μ*s/1000) (DIN 52615)	2,7 m	2,7 m
Smūginio triukšmo sumažinimo lygis (derinyje su parketu) Δ/W (DIN 52210)	+16dB
Energijos taupymas*	17,7%	28,3%
Plokštės matmenys	1,25 x 0,80 m
* Remiantis Vokietijos laboratorijoje atliktų bandymų rezultatais, N-Thermon® 6mm ir 9mm plokščių energijos taupymas yra 30% ir 38%, atitinkamai.

 

Statybų ir būsto gido Asa.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama.