Pats naujausias straipsnis ir pastoviai atnaujinamas apie daugiabučių renovaciją paspaudus nuorodą daugiabučio renovacija

 

Aplinkos ministerija pateikė ilgai rengtą ilgalaikės pastatų renovacijos strategiją. Ar yra naujovių, ar tik kartojamos senos tiesos? Spręskite patys. Pateikiame sutrumpintą strategijos apžvalgą.

 

Faktai apie renovaciją

Įgyvendinant daugiabučių namų atnaujinimo programą, nuo 2013 m. iki 2020 m. lapkričio mėn. šalyje atnaujintas 2631 daugiabutis namas (dar 419 daugiabučių renovuota iki 2013 m.), investicijos siekia apie 750 mln. Eur, t.y. vidutiniškai 290 tūkst. Eur vieno daugiabučio renovacijai. Lietuvoje viso yra 37136 daugiabučiai, pastatyti iki 1993 m., renovuota 8 proc. daugiabučių.

2020 m. lapkričio mėn. šalyje buvo vykdomi 513 daugiabučių namų atnaujinimo projektai.

Daugiabučių renovacijos mastai iš pradžių buvo maži dėl gyventojų mažo įsitraukimo į renovacijos procesą, vėliau buvo susidurta su finansavimo vėlavimu bei trūkumu. Dabar renovuojami didesni daugiabučiai pastatai (turintys daugiau butų), kurių investicijos didesnės.

Ilgalaikėje renovacijos strategijoje (IRS) nagrinėjamas visų pastatų fondas ir vertinamas jų energijos vartojimas.

• Pastatų fondas per metus vartoja ~40,8 TWh pirminės energijos ir į aplinką išmeta ~5,3 MtCO2 emisijų;
• 2/3 (63 proc.) visos pastatų fondo pirminės energijos vartoja gyvenamieji pastatai, 34 proc. - individualūs gyvenamieji namai, 29 proc. - daugiabučiai;
• 4/5 (78 proc.) visos pastatų fondo pirminės energijos vartoja žemesnės nei C energinio naudingumo klasės pastatai.

Duomenys apie namų ūkių išlaidų dalį elektrai ir šilumai Lietuvoje ir kitose  ES šalyse (ES27) pateikti lentelėje.

Lietuvos ilgalaikės pastatų renovacijos vizija yra transformuoti esamą pastatų fondą taip, kad 2050 metais jis būtų:

1. Efektyviai vartojantis energiją (su sąlygomis pertvarkymui į beveik nulinės energijos pastatus);
2. Nepriklausomas nuo iškastinio kuro.

Siekiant nustatyti ekonomiškai efektyviausius renovacijos būdus, IRS suformuotas renovacijos būdų (priemonių) sąrašas, įvertintos priemonėms įgyvendinti reikalingos investicijos ir priemonių sukuriamos ekonominės naudos. Priemonės su geriausiu investicijų ir teikiamų naudų santykiu (vienas investuotas euras, kuria didžiausią ekonominę naudą) vertinamos kaip ekonomiškai efektyviausios.

Siekiant vizijos įgyvendinimo, suformuoti šie strateginiai tikslai:

1. Pirminės energijos vartojimo sumažinimas (didinant pastatų energinį efektyvumą);
2. Pirminės energijos iš iškastinio kuro vartojimo atsisakymas (keičiant energijos gamybos šaltinius);
3. Nulinių CO2 emisijų pasiekimas.

Įgyvendinant šiuos strateginius tikslus planuojama iki 2050 metų pasiekti šiuos rodiklius (lyginant su 2020 m.):

• Sumažinti metinį pastatų fondo pirminės energijos vartojimą iki 16,2 TWh (~60 proc.);
• Sumažinti metinį pastatų fondo pirminės energijos iš iškastinio kuro vartojimą iki 0 TWh (100 proc.);
• Sumažinti metinį pastatų fondo CO2 emisijų kiekį iki 0 mtCO2 (100 proc.).

Planuojami ir renovacijos tempai:

Pastatai	Mato vnt.	2021-2023	2024-2030	2031-2040	2041-2050
Daugiabučiai	vnt./metus	760	1.086	1.083	934
Individualūs	vnt./metus	6.500	8.485	12.702	14.935

 

Preliminariais skaičiavimais, siekiant nustatytų IRS tarpinių tikslų, iki 2030 m. į pastatų fondo atnaujinimą reikės investuoti vidutiniškai po 1,1 mlrd. Eur per metus, vėlesniais laikotarpiais investicijų poreikis augs iki 3 mlrd. Eur 2050 metais.

 

Renovacijos nauda savininkui

Tam, kad būtų pasiekti aukščiau minimi  IRS tikslai, renovacijoje per 30 metų periodą turi dalyvauti daugiau nei 75 proc. pastatų fondo pastatų. Lietuvoje tik 2 proc. pastatų fondo vienetų nuosavybės yra vieša (valstybės arba savivaldybės nuosavybė), likusių 98 proc. nuosavybė yra privati (t.y. fizinių arba juridinių asmenų). Siekiant proveržio, renovacijos nauda reikia įtikinti absoliučią daugumą pastatų savininkų.

Tokiam rezultatui pasiekti būtina, kad IRS įgyvendinimo modelis būtų orientuotas į pastato savininką, jo lūkesčius bei esminių barjerų, trukdančių jo apsisprendimui dalyvauti renovacijoje, panaikinimą.

Tam, kad pastato savininkas patikėtų renovacijos nauda, turi būti išpildytos kelios esminės sąlygos:

• Nauda savininkui turi objektyviai egzistuoti.
• Savininkas turi būti informuotas apie egzistuojančias naudas - svarbu įvertinti, kad savininko investicija yra finansinė, o renovacijos teikiamos naudos daugialypės (ne tik energijos sutaupymas ir sumažėjusios išlaidos, bet ir būsto vertės padidėjimas, geresnė socialinė aplinka ir pan.), todėl savininkas turi būti informuotas apie visą renovacijos galimybių ir naudų spektrą.
• Turi būti parengti finansavimo sprendimai - net ir tikintis renovacijos nauda pastato savininkas nedalyvaus renovacijoje, jei neturės tam finansinių galimybių.
• Turi būti pakankamas užtikrinimas, kad renovacijos naudos bus realizuotos - net ir tikintis renovacijos nauda ir turintis patrauklias finansavimo galimybes pastato savininkas tikėtina nedalyvaus renovacijoje, jei netikės, kad planuojamas rezultatas bus pasiektas.

 

Renovacijos paketai

Nors konkrečios renovacijos priemonės reikalingos siektinos energinio naudingumo klasės pasiekimui gali skirtis priklausomai nuo pastato faktinės būklės, pastato paskirties ir pasirenkamų technologinių sprendimų (pvz., fasado šiltinimo technologijos), tačiau žemiau išskirtų priemonių diegimas pastatuose yra būtinas:

• B ir aukštesnės energinio naudingumo klasės: pastato šildymo ir karšto vandens sistemos atnaujinimas visų paskirčių pastatuose.
• A+ ir A++ energinio naudingumo klasės: Vėdinimo sistemos su rekuperacija įrengimas administracinės, mokslo, gydymo, prekybos, kultūros, viešbučių ir paslaugų paskirties pastatuose.
• A++ energinio naudingumo klasė: Vėdinimo sistemos su rekuperacija įrengimas visų paskirčių pastatuose; šilumos siurblio ir fotovoltinių saulės elementų įrengimas administracinės, mokslo, gydymo, prekybos, kultūros, viešbučių ir paslaugų paskirties pastatuose.

Ekonomiškai efektyviausių renovacijos būdų nustatymui suformuoti renovacijos priemonių paketai.  Visas tipines renovacijos priemones galima suskirstyti į dvi bazines grupes, atitinkančias esminius IRS tikslus:

• Energinio efektyvumo didinimo priemonės (EE);
• Atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimo didinimo priemonės (AEI).

Papildomai, siekiant įvertinti dalinės renovacijos efektyvumą, suformuoti 4 dalinės renovacijos paketai:

1. mažoji renovacija: šildymo ir karšto vandens sistemų modernizavimas;
2. fasado šiltinimas (iki C energinio naudingumo klasės reikšmių);
3. stogo perdangos šiltinimas (iki C energinio naudingumo klasės reikšmių);
4. langų keitimas (iki C energinio naudingumo klasės reikšmių).

 

Ekonominė nauda

Ekonominį atsipirkimo vertinimo metu modeliuojamas taškas, už kurio kiekvienas papildomai investuotas 1 Eur sukuria mažiau nei 1 Eur ekonominę naudą (finansinė nauda + ekonominių naudų vertė), t.y. ieškomos ekonomiškai atsiperkančios pirminės energijos ir CO2 emisijų sutaupymų apimtys.

Esmines renovacijos ekonomines naudas sudaro:

• BVP padidėjimas: investuotas 1 Eur = nuo 0,88 iki 1,06 Eur BVP padidėjimas;
• pagerėjusi žmonių sveikata ir darbingumas: investuotas 1 Eur = nuo 0,21 iki 0,44 Eur ekonominė nauda;
• gyvenamojo būsto vertės padidėjimas: gyvenamojo būsto pagrindiniuose 5 miestuose (Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Šiauliai ir Panevėžys) vertė padidėja iki 15%;
• NOx, SO2 ir kietųjų dalelių sumažėjimas: investuotas 1 Eur = 0,015 Eur ekonominė nauda

Modeliavimo rezultatai atskleidžia, kad ekonomiškai efektyviausi renovacijos priemonių paketai yra:

B klasė + Šilumos siurblys + Fotovoltiniai (FV) saulės elementai;

A klasė + Šilumos siurblys + Fotovoltiniai (FV) saulės elementai.

 

Kliūtys renovacijai

Daugiabučių paskirties pastatuose su kliūtimis galima susidurti jau siekiant ir B energinio naudingumo klasės - dėl karšto vandens sistemos modernizavimo ir vamzdynų keitimo. Vamzdynų keitimas butuose gali pareikalauti daug derinimo su gyventojais. Siekiant aukštesnių ENK taip pat reikalingas visų balkonų stiklinimas bei langų keitimas. Kadangi dalis gyventojų jau yra pasikeitę langus, praktika rodo, jog sudėtinga gyventojus vėl įtikinti mokėti už langų keitimą, tačiau siekiant pastatą sertifikuoti A klasei, kiekvienam langui reikalinga gamintojo teikiama eksploatacinių savybių deklaracija. Kai kuriais atvejais sudėtinga apšiltinti pastato atitvaras dėl storesnio šiluminės izoliacijos sluoksnio, nes atsiranda papildomos techninės ir estetinės problemos, pvz., lango įgilinimas. Kaip ir individualiuose namuose, A+ ir A++ klasei taikomi gerokai aukštesni sandarumo reikalavimai, nei žemesnių klasių pastatams. Taip pat senesniuose pastatuose gali būti techniškai sudėtinga pasiekti keliamus sandarumo reikalavimus.

Daugiabučių namų gyventojai renkasi renovaciją dėl daugybės priežasčių: šildymo sąnaudų sumažėjimo, estetinės išvaizdos pagerėjimo, komforto lygio ir turto vertės padidėjimo. Ypatingas dėmesys turėtų būti skirtas kritinės būklės daugiabučių pastatų (kiauras stogas, krentanti sienų apdaila ar plytos, susilpnėjusios konstrukcijos balkonai ar stogeliai) modernizavimui, taip siekiant ne tik išvengti nelaimingų atsitikimų, bet ir prailginti pastatų gyvavimo ciklą.

Kvartalinė renovacija gali būti viena iš esminių daugiabučių renovacijos iniciavimo ir tempų didinimo priemonių. Taip pat atnaujinant visą kvartalą vienu metu galima ženkliai pagerinti kvartalo funkcionalumą, patrauklumą bei gerbūvį. Renovaciją vykdyti kvartalais yra svarbu siekiant pritraukti daugiau renovacijos paslaugų pasiūlos. Renovaciją įgyvendinant ne po vieną pastatą, o kvartalais, būtų galima pritraukti didžiąsias statybos įmones, kas leistų sumažinti renovacijos kainą ir padidintų tempus.

Renovacijos kliūtimis laikytini ir nekokybiški investiciniai planai bei  renovacijos kokybės kontrolės trūkumas. Poreikis tikslinti daugiau nei ¾ investicinių planų rodo, kad barjeras yra sisteminis. Atsižvelgiant į tai, kad neigiami pavydžiai turi tendenciją sklisti greičiau ir didesniais mastais nei teigiami ir daro didesnį poveikį tikslinei auditorijai nei oficiali komunikacija, tokia situacija gali tapti esminiu barjeru pastatų savininkų apsisprendimui dalyvauti modernizavimo procese.

 

Renovacijos priemonių ir veiksmų planas

Ilgalaikės renovacijos strategijos įgyvendinimo laikotarpis nuo 2021 iki 2050 m. skiriamas į 2 pagrindinius etapus: pasirengimo etapą (2021-2022 m.) ir įgyvendinimo etapą (2023- 2050 m.).

Ilgalaikėje renovacijos strategijoje išdėstytas ir priemonių bei veiksmų planas, kuris pernelyg neisikira nuo iki šiol buvusių priemonių.

Akcentuojamas kvartalinės ir dalinės renovacijos skatinimas, projektų apjungimas siekiant masto ekonomijos įgyvendinime ir finansavime. Taip pat planuojama sukurti vieningą kompetencijų centrą ir vieno langelio principą, mažinti subsidijas už suvartotą energiją,  įvesti taršos mokesčius (CO2 emisijų) ir (arba) didesnio energijos vartojimo apmokestinimas, taip pat įvesti finansinį  skatinimą už  didesnius energijos sutaupymus: didesni sutaupymai=didesnė parama.

Kol kas vienintelis realus matomas žingsnis - Aplinkos ministerijos bandymas sukurti centralizuotą renovacijos kompetencijų centrą, dėl kurio nutarimo projektas jau pateiktas Vyriausybei. Tiesa, kuo jis skirsis nuo  dabar veikiančios būsto energijos taupymo agentūros - neaišku. Kiek ir kaip tai paskatins renovaciją - klausimas.

Ar renovacijos fronte įvyks teigiamų poslinkių, ar tai dar viena strategija, kurios reikalavo ES ir kuri nuguls į stalčius - parodys laikas.

ASA.LT informacija